Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2023 m. balandžio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. S. kaltinamas tuo, kad jis po 2022 m. spalio 22 d. apie 14.45 val. (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio, kurio metu jis, vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė bei apgadino R. B. priklausantį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo tą pačią dieną nuo 14.49 val. iki 14.57 val. vartojo alkoholį, po ko tą pačią dieną 15.54 val. jam buvo nustatytas 1,56 promilės neblaivumas. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą A. S. skirti 150 MGL (7 500 eurų) dydžio baudą, kurios dydį sumažinti vienu trečdaliu.

2. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad 2022 m. spalio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-41710-2022 dėl to, kad 2022 m. spalio 22 d. 15.11 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus (pradėtas ikiteisminis tyrimas) bei nesilaikydamas saugaus atstumo atsitrenkė į kitą stabdantį automobilį, kurį apgadino. 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-25347-2022 minėta A. S. veika kvalifikuota kaip atitinkanti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, požymius ir A. S. už šį nusižengimą skirta 12 eurų dydžio bauda, kurią A. S. sumokėjo 2023 m. balandžio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

3. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 2K-7-61-511/2023, kurioje E. K. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino kitą automobilį, o po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas. Dėl nagrinėjamo įvykio E. K. buvo surašytas ir administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimu E. K. nubaustas 10 eurų dydžio bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą už tai, kad jis, vairuodamas automobilį, išvažiuodamas iš namo kiemo, buvo neatidus, nepaliko tarpų tarp automobilio šonų, atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, dėl to eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Nutarime buvo nurodyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šis nutarimas įsiteisėjo, paskirtą baudą E. K. sumokėjo 2021 m. lapkričio 8 d. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo E. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, siekdamas išvengti non bis in idem principo pažeidimo, iš įrodytomis pripažintų E. K. nusikalstamos veikos aplinkybių pašalino aplinkybę, kad E. K., vairuodamas automobilį, padarė eismo įvykį, kurio metu kliudė ir apgadino kitą automobilį, kadangi dėl tų pačių aplinkybių E. K. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad E. K. padarė nusikalstamą veiką šiomis aplinkybėmis: E. K. po eismo įvykio, kuriame dalyvavo, iki šio eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, todėl alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 2,44 promilės neblaivumas.

4. Išnagrinėjęs minėtą baudžiamąją bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 21 d. nutartyje konstatavo, kad „procesinė situacija, kai asmeniui dėl nusikalstamos veikos pradedamas ir tęsiamas baudžiamasis procesas, o asmuo dar atskirai traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių, yra nepateisinama ir sukuria prielaidas pažeisti non bis in idem principą. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis ir jo padarymo aplinkybės, kaip vienas iš būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių, turėjo būti tiriamos ir nustatomos viename procese, t. y. baudžiamojoje byloje. Kadangi už vairuojant kelių transporto priemonę neblaiviam (neblaiviu laikomas ir asmuo, kuris vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo) baudžiamoji atsakomybė nustatyta tik padarius didelę turtinę žalą (BK 281 straipsnio 2 dalis), o už analogiškai padarytą nedidelę turtinę žalą baudžiamoji atsakomybė nėra nustatyta, tam, kad būtų išvengta non bis in idem principo pažeidimo, veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. <..> E. K. už iš esmės tapačius veiksmus, nurodytus administracinio teisės nusižengimo nutarime ir teismo nuosprendyje, buvo patrauktas ir administracinėn, ir baudžiamojon atsakomybėn. Svarbu ir tai, kad ir administracinio nusižengimo teisena, ir baudžiamasis procesas dėl E. K. padarytos veikos buvo pradėti ir vyko vienu metu, be to, minėtam 2021 m. lapkričio 4 d. nutarimui administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjus, baudžiamasis procesas vyko toliau. Išplėstinė teisėjų kolegija tokią situaciją vertina kaip non bis in idem principo pažeidimą tiek dėl draudimo persekioti, tiek ir bausti už tą pačią veiką antrą kartą.“. Kasacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šią procesinę situaciją pastebėjo apeliacinės instancijos teismas ir, norėdamas išvengti non bis in idem principo pažeidimo, savo nutartyje pašalino iš E. K. nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dalį kaltinimo aplinkybių, tačiau šio pažeidimo tinkamai neištaisė.

5. Teismas pažymi, kad pagal faktines aplinkybes ši baudžiamoji byla yra analogiška minėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtai baudžiamajai bylai Nr. 2K-7-61-511/2023: tiek šioje, tiek minėtoje baudžiamojoje byloje kaltinamieji buvo kaltinami po eismo įvykio vartoję alkoholį; abu kaltinamieji kitos – administracinio nusižengimo teisenos metu buvo nubausti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą už tai, kad jie, vairuodami automobilį, sukėlė eismo įvykį; abiejuose nutarimuose buvo nurodyta, kad vairuotojas buvo neblaivus, o dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas; abu kaltinamieji jiems skirtas administracines nuobaudas įvykdė - baudas sumokėjo, taigi teismas konstatuoja, kad A. S. pripažinus kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būtų pažeistas non bis in idem principas.

6. Minėtoje baudžiamojoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė ir tai, kad „nustatę non bis in idem principo pažeidimą, teismai paprastai nutraukia bylą, konstatuodami negalimumą antrą kartą bausti ar persekioti už tą pačią veiką. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra suformulavęs ir „klaidos taisymo“ taisyklę, pagal kurią baudžiamasis procesas gali būti pripažintas teisėtu, jeigu anksčiau, neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, pritaikyta nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis, tačiau teisinė klaida, lėmusi netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, turi būti tikrai šiurkšti ir akivaizdžiai pažeidžianti teisingumo principą <..> išskirtiniais atvejais taikomos „kompensacinės“ priemonės, mažinant baudžiamosios atsakomybės apimtį. <..> Šis non bis in idem principo pažeidimo ištaisymo būdas taikomas kaip ultima ratio (paskutinė priemonė), kai teisingumo, proporcingumo, teisėtų lūkesčių, nukentėjusiojo teisių apsaugos ir kiti teisės principai neleidžia nutraukti kartotinio proceso ir kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti.“.

7. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad „kompensacinės“ priemonės, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, kai nebelieka kitų teisinių instrumentų pažeidimui pašalinti, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teisinės priemonės pažeidimui pašalinti egzistuoja.

8. ANK 657 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Vienas iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti (ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal ANK 660 straipsnio 2 dalies nuostatas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, o asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas; prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti paduodamas praėjus daugiau kaip vieniems metams nuo nutarimo ar nutarties administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo. Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais Lietuvos Aukščiausiajam Teismui turi teisę paduoti nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, taip pat institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. BPK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų:

1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą;

2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais;

3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

10. Minėta, kad priėmus prokurorės prašomą priimti sprendimą – teismo baudžiamąjį įsakymą, būtų pažeistas non bis in idem principas, taigi teismas negali šio baudžiamojo proceso baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Nutraukti baudžiamąjį procesą taip pat nėra teisinio pagrindo, kadangi nepagrįstai švelni atsakomybės rūšis A. S. pritaikyta neatskleidus visų reikšmingų aplinkybių, padarius šiurkščią ir teisingumo principą akivaizdžiai pažeidžiančią teisinę klaidą, lėmusią netinkamos atsakomybės rūšies taikymą, ir egzistuoja galimybė ANK XXXVIII skyriuje įtvirtinto proceso metu minėtą klaidą ištaisyti. Taip pat nėra pagrindo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi kliūtis priimti teismo baudžiamąjį įsakymą yra ne bylos aplinkybių aiškumas, bet negalėjimas A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartyje Nr. 1S-208-891/2018 pažymėjo, kad atskirų BPK straipsnių ar dalių negalima vertinti atsietai nuo visumos, t. y. visada reikia turėti omenyje, kad BPK turi būti taikomas sistemiškai. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šie straipsniai yra BPK V dalyje, reglamentuojančioje bylų procesą pirmosios instancijos teisme, todėl nustačius, kad yra esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, BPK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame bylų supaprastintą procesą, įtvirtintos teisės normos (BPK 420 ir 418 straipsniai) vertintinos sistemiškai ir pagal analogiją, nustačius procesinę kliūtį bylos nagrinėjimui teisme, vadovautinasi BPK 234 straipsnio 2 dalimi ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui.

12. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad padarius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, trukdančių nagrinėti bylą – nepanaikinus 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25347-2022, kuriuo A. S. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, padarymą, teismas negali priimti teisėto non bis in idem principo nepažeidžiančio sprendimo, dėl ko pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžintinas prokurorui, nustatant trijų mėnesių terminą esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti - inicijuoti 2022 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-25347-2022, kuriuo A. S. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, panaikinimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi, 439 ir 440 straipsniais,

nutaria:

Bylą, kurioje A. S. (A. S.) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr. e1-1544-990/2023, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-40282-2022), perduoti prokurorui.

Nustatyti trijų mėnesių terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.