- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-494-524/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14322-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Skolininkas
- UAB „Gensera“
- Kreditorius
- UAB „Transjuda“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Gensera“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Transjuda“ pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Gensera“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 423484,79 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. Teismo įsakymo įvykdymui užtikrinti kreditorė prašė taikyti skolininko turto areštą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-07 nutartimi prašymą tenkino: areštavo skolininkės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pinigines lėšas neviršijant 423484,79 Lt sumos. Nurodė, kad skolos suma yra nemaža, todėl yra pagrindas manyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos nustačius, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. kreditorės reikalavimai yra nepagrįsti. Paaiškina, kad kreditorė elgėsi nesąžiningai ir siekia dar kartą gauti mokėjimą už darbus, už- kuriuos skolininkė yra atsiskaičiusi. Apeliantės nuomone, kreditorė siekia neteisėtai praturtėti ir apsunkinti skolininkės veiklą. Kreditorė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, todėl nebuvo pagrindo taikyti pareiškimo užtikrinimo priemonių. Paaiškina, kad ieškinio suma atsakovei nelaikytina didele, atsakovės pateikti duomenys paneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Paaiškina, kad skolininkė neturėjo galimybės pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, todėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik ieškovo pateiktais dokumentais. Pažymi, kad atsakovės valdomo turto vertė didelė, jį realizavus gautų lėšų būtų daugiau, nei prašoma priteisti ieškiniu. Priduria, kad teismas areštuodamas pinigines lėšas apsunkino įmonės veiklą, nes dėl vykdomų projektų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, būtina pinigių lėšų cirkuliacija, tokiu būdu daroma žala darmoma ne tik skolininkei, bet ir visuomenei.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą (LR CPK 144 str. 1 d.). Apeliantė teigia, kad kreditorės neįrodė reiškiamų reikalavimų tikėtinumo. Pažymėtina, kad dėl ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismas, taikydamas tokias priemones, pirmiausia nustato, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus sprendimas. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovas pagrindė savo reikalavimo tikėtinumą. Apeliantė teigia, kad kreditorės reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Išaiškintina, kad šaliai kuri piktnaudžiauja suteiktomis procesinėmis teisėmis LR CPK 95 str. pagrindu gali būti skiriama bauda. Šioje bylos stadijoje nėra duomenų leidžiančių teigti ieškovę piktnaudžiaujant suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovo turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybės (LR CPK 177 str. 1, 2 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių laikinas pobūdis, jų svarba – užtikrinti būsimo galbūt palankaus šaliai teismo sprendimo įvykdymą, nulemia mažesnius įrodymų pakankamumo reikalavimus. Dėl šių priežasčių paprastai nemaža reikalavimo suma bei neturėjimas duomenų apie kitos šalies turtinę padėtį laikoma pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes šios sąlygos objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
Nagrinėjamu atveju pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai dėl skolos priteisimo. Šis suma yra laikytina didele, kas gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, turėjo pagrindo atsakovės atžvilgiu imtis laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantė teigia, kad jos turtinė padėtis gera, todėl nėra būtinybės taikyti ieškinio užtikrinimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovės pateikti įrodymai dėl esamos turtinės padėties nepaneigia objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo ieškinio tenkinimo atveju. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atsakovės realią turtinę padėtį įrodo pagal teisės norminių aktų reikalavimus sudarytas ir patvirtintas įmonės finansinių dokumentų rinkinys – balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, pastabos prie finansinių ataskaitų rinkinio, duomenys iš viešųjų registrų apie registruotinam turtui taikytus suvaržymus, turto vertintojų ataskaitos, išrašai „su istorija“ iš kredito įstaigose esančių įmonės sąskaitų, kreditorių ir debitorių sąrašas ir pan.
Apeliantas teismui pateikė tik kai kuriuos dokumentus iš įmonės finansinių dokumentų rinkinio – 2011-12-31, 2012-06-30 balansų duomenis, 2012-12-31, 2012-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitas, daugiau duomenų apie turtinę padėtį nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pateikti duomenys, esant sudėtingai ekonominei situacijai valstybėje ir rinkoje, nesudaro pagrindo spręsti apie įmonės šiuo metu esančią itin gerą turtinę padėtį. Pažymėtina, kad atsakovės nekilnojamojo turto likvidacinė vertė jo priverstinio pardavimo atveju gali būti žymiai mažesnė, nei nurodoma balanse ar esama rinkos vertė. Dėl šių priežasčių pateikti duomenys nesudaro pagrindo spręsti apie labai gerą atsakovės turtinę padėtį ir nustatyti įmonės finansines galimybes ateityje. Darytina išvada, kad atsakovės pateikti duomenys apie turtinę padėti negali būti pagrindas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones piniginėms lėšoms. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi teismas nurodė areštuotino turto eiliškumą, t. y. antstolis vykdydamas teismo nutartį, galėtų aprašyti pinigines lėšas tik tuo atveju, jei nepakaktų skolininkės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Kadangi skundžiamoje nutartyje areštuotino skolininkės turto konkretūs duomenys nenurodyti, todėl kreditorė vadovaujantis LR CPK 147 str. 6 d. privalėjo pateikti šią nutartį vykdyti antstoliui per 14 d., o antstolis privalėjo aprašyti turtą pagal teismo nurodytą eiliškumą, t. y. pirmiausia aprašyti kilnojamąjį turtą, nekilnojamąjį turtą ir tik jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atskirojo skundo motyvai dėl areštuotų piniginių lėšų ar viešojo intereso pažeidimo laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ieškinio užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant ieškovės pareikštų piniginių reikalavimų sumos ribų. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesustabdo įmonės įprastinės veiklos ir netrikdo įmonės įsipareigojimų vykdymo bei atsiskaitymų su darbuotojais. Turto areštas nėra susijęs su draudimu naudotis ir valdyti areštuotą turtą – areštuoto turto savininko disponavimo teisė apribojama tiek, kiek reikia ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Skolininkės turto, kurio vertė viršija kreditorės prašomą priteisti sumą, disponavimo teisės apribojimo įstatymai nenumato.
Apeliantė teigia, kad jai nebuvo suteikta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, kai buvo spendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. LR CPK 147 str. 1 d. nustato, kad prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimama rašytinio proceso tvarka, o remiantis LR CPK 153 str. 2 d. rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Minėtos teisės normos suponuoja išvadą, kad apie prašymo nagrinėjimą skolininkas turi būti informuojamas, tačiau jis nėra kviečiamas į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Taigi realiai dėl labai trumpų terminų (trys dienos) atsakovas neturi galimybės pateikti teismui savo argumentų, prašymų ir pan. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais skiolininko nustatomais ribojimais, todėl pagrindinis (neskaitant šalies teisės žinoti apie prasidėjusį teisminį procesą ir pan.) informavimo tikslas yra kuo greičiau suteikti atsakovui galimybę prašyti teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Tuo remdamasi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepranešimas apeliantei apie klausimo nagrinėjimą laikinųjų priemonių taikymo atveju nedaro teismo nutarties nepagrįstos, neteisėtos ir dėl to nėra neteisingai išsprendžiamas klausimas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl LR CPK 7 str. 1 d. pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti, nes nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Be to, nėra pagrindo laikyti atsakovės teises pažeistomis, nes jai suteikiama teisė būti išklausytai kreipiantis į teismą su atskiruoju skundu.
Apeliacinės instancijos teismas apeliantei išaiškina įstatymo suteikiamas teises, t. y. teisę kreiptis į teismą su prašymu leisti atlikti tam tikras operacijas su areštuotomis pinigų sumomis (LR CPK 145 str. 6 d.), prašyti pirmosios instancijos teismo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą (LR CPK 146 str. 1 d.), įpareigoti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turimą turtą, pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (LR CPK 148 str.).
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimtos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-07 nutartį palikti nepakeistą.