Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Transjuda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-264-460/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gensera“ dėl subrangos sutarties sąmatos dalies pripažinimo negaliojančia, skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo sprendimas priimtas iš esmės pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų suformuotą sutarčių aiškinimo praktiką, nenustatė tikrosios šalių valios, neišsiaiškino sutarties sąlygų. Sutarties sąmata sudaryta apgaule, atsakovas suklaidino ieškovą dėl darbų apmokėjimo tvarkos. Teismas nenustatė, kada ieškovui buvo perduotas techninis darbo projektas, šalys nepasirašė galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto, šalys nebuvo susitarusios dėl sutarties įvykdymo terminų. Atsakovas neperdavė ieškovui visų medžiagų, galimai jas pasisavino. Atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaitą, kadangi pasisavino pagal sutartį gautas statybines medžiagas.

2015 m. lapkričio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti apelianto rašytiniai paaiškinimai prie apeliacinio skundo, kurie savo turiniu yra apeliacinio skundo papildymas.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus – 2011 m. kovo 25 d. subrangos sutartį, prie jos pridėtą Sąmatą, darbų aktus, sąskaitas – pagrįstai nusprendė, kad šalių valia buvo susitarti dėl Sąmatoje nurodytų darbų ir jų kainos. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas teikė prieštaringus paaiškinimus bei reikalavimus, todėl iš jų neįmanoma nustatyti tikrosios apelianto pozicijos, ką jo manymu netinkamai atliko atsakovas. Ieškovo 2012 m. lapkričio 10 d. akte Nr. 4 nurodytas kainos padidėjimas matematiškai nesutampa su paties apelianto skaičiavimais iš ko susideda jo reikalavimas. Aplinkybė, kad apeliantui nebuvo pateiktas techninis projektas, nėra reikšminga, kadangi pats apeliantas raštu patvirtino, jog techninis projektas buvo pateiktas pasirašant sutartį. Darbų vykdymo metu apeliantui nekilo klausimų dėl to, kokius darbus ir kokiomis kainomis jam reikia vykdyti. Šios aplinkybės patvirtina, jog apeliantas turėjo visą reikiamą dokumentaciją ir vadovavosi Sąmata. Byloje nekilo ginčas dėl darbų atlikimo terminų, šalys pasirašė tvirtą Sąmatą prie 2011 m. kovo 25 subrangos sutarties, todėl apeliantas turėjo galimybę paskaičiuoti statomo objekto kainą, darbų terminus. Apelianto nurodyta aplinkybė dėl atsakovo ir UAB ,,Litcon“ sutarčių pasirašymo nesusijusios su nagrinėjama byla, šių aplinkybių apeliantas nesiaiškino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Visi darbai, atlikti pagal 2011 m. kovo 25 d. subrangos sutartį, užfiksuoti šalių pasirašytuose atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2, 3, todėl nebuvo būtina pasirašyti galutinį darbų atlikimo aktą. Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog perkančioji organizacija nebuvo informuota apie būsimą rangovą, niekaip nepatvirtina apelianto teiginio, kad atsakovas žadėjo sumokėti daugiau nei buvo numatyta šalių pasirašytoje Sąmatoje. Apelianto teiginiai, jog atsakovas pasisavino statybos medžiagas, yra nepagrįsti. Asfaltą aikštelių statybai turėjo pateikti apeliantas. Ieškovas neapteikė jokių statybai reikalingų medžiagų, daiktų ar gaminių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, pateiktuose dokumentuose nurodytas ne tos markės asfaltas bei ne tie kiekiai, kurie buvo panaudoti klojant kompostavimo aikšteles. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas pasisavino statybines medžiagas, kadangi tokiu atveju nebūtų aišku, kokiomis statybinėmis medžiagomis ieškovas įrengė tris kompostavimo aikšteles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrina neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Terminas apeliaciniam skundui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimo pateikti suėjo 2015 m. balandžio 7 d. Apelianto rašytiniai paaiškinimai prie apeliacinio skundo Lietuvos apeliaciniame teisme gauti 2015 m. lapkričio 16 d., t. y. praėjus daugiau nei pusei metų nuo termino apeliaciniam skundui paduoti pasibaigimo. CPK 323 straipsniu siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą (CPK 7 str.). Kadangi 2015 m. lapkričio 13 d. rašytiniais paaiškinimais ieškovas iš esmės papildo apeliacinio skundo argumentus, o terminas apeliaciniam skundui pateikti yra suėjęs, rašytiniai paaiškinimai nepriimami ir grąžinami juo padavusiam asmeniui (CPK 323 str.).

Dėl 2011 m. kovo 25 d. subrangos sutarties sąmatos dalies pripažinimo negaliojančia

Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno sandorio dalyvio valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Sandorio šalies noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad kiekvienas dalyvis išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Sandorio šalių valia turi būti išreiškiama įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais o apgaulė pagal šią teisės normą – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-264/2013).

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog Sąmata prie 2011 m. kovo 25 d. Subrangos sutarties Nr. 2011/03/25-GS1 buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės, pasireiškusios aktyviais jo veiksmais – iš anksto žadant sumokėti už darbus pagal viešojo konkurso medžiagoje numatytus darbų įkainius žiniaraščiuose, įkalbant darbus pradėti pagal prie Subrangos sutarties pridėtą Sąmatą, kurią žadėta vėliau pakoreguoti pagal žiniaraštyje nurodytus duomenis. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir nesiaiškino šių svarbių bylai aplinkybių: kada ieškovui buvo perduotas techninis darbo projektas, nenustatyti darbų pabaigos terminai, 2001 m. kovo 25 d. Subrangos sutartis Nr. P-11-S-1619-361P bei Nr. 2011/03/25/GS1 pasirašė tas pats asmuo, tačiau skiriasi jo pareigos, šalys nepasirašė galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto, atsakovas neperdavė apeliantui visų sutartų statybinių medžiagų. Teisėjų kolegija minėtus argumentus laiko nepagrįstais, paremtais vien prielaidomis bei nesusijusiai su įrodinėjamu apgaulės faktu.

Apeliantas teigia, jog jo tikrasis ketinimas ir valia buvo sudaryti Subrangos sutartį, kurios sąmata lygi žiniaraščiuose nurodytai darbų kainų. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2011 m. kovo 25 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Subrangos sutartį Nr. 2011/03/25/GS1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti darbus, o atsakovas už juos atsiskaityti (I t., b. l. 68 – 71). Tą pačią dieną ieškovas su atsakovu pasirašė darbų sąmatą, kurioje nurodyta darbų kaina su PVM - 588 058,71 Lt (I t., b. l. 118 – 120).

Viena esminių statybos rangos sutarties sąlygų – šalių susitarimas dėl darbų kainos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 straipsnis). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-219/2009). Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB ,,Abuva”, bylos Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Estinos arka“ v. UAB ,,Lelija“, bylos Nr. 3K-3-543/2006). Nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl konkrečios darbų kainos, kuri pagal Sutarties 2.1. p. lygi Sąmatos kainai, Sąmatoje nurodyta darbų kaina – 588 058,71 Lt. Be kita ko, Sutarties 2.1. p. nurodyta, jog į Sutarties kainą įtrauktas visas už Darbų atlikimą numatytas užmokestis ir Rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių Darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo. Rangovas prisiima visą riziką dėl nenumatytų sąnaudų, susijusių su Darbų atlikimu, padidėjimo. Sutarties kainai įtakos negali turėti medžiagų, įrengimų, darbo užmokesčio, mokesčių ir kitų panašių išlaidų padidėjimas (I t., b. l. 68). Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog šalys sutarė dėl kitos nei nurodyta Sąmatoje darbų kainos. Faktą, jog apie Sąmatą, joje nurodytas darbų kainas (588 058,71 Lt) ir tai, kad darbų kaina tenkino abi sutarties šalis, patvirtina ieškovo bei atsakovo atstovų parašai ant minėto dokumento (I t., b. l. 118 – 120). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktą, kad atsakovas nuslėpė nuo ieškovo informaciją, kuri galėjo turėti esminė reikšmės sandoriui sudaryti, būtų sukėlęs ieškovui neapgristų lūkesčių, susijusių su kita nei Sutartyje nurodyta darbų kaina. Taip pat pažymėtina, jog sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine – komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika, todėl joms yra taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisų ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Be to, CK 6.691 straipsnyje nustatyta kooperavimo pareiga, t. y. statybos subrangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti. Apeliantas, pasirašydamas Sutartį, privalėjo ne tik bendradarbiauti su atsakovu, bet ir elgtis atsakingai bei rūpestingai – esant abejonėms dėl darbų kainos bei apimties išreikalauti iš sutarties šalies reikiamus dokumentus, teikti siūlymus dėl Sutarties kainos keitimo. Byloje nėra duomenų, kad prieš sudarant sutartį ar jos vykdymo metu šalims būtų iškilusios abejonės dėl darbų kainos. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantui buvo žinoma (tai patvirtina atstovo parašai ant Subrangos sutarties bei jos priedų), kad sutarta darbų kaina yra kaina nurodyta pasirašytoje Sąmatoje.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjimų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2012). Apeliantas laikėsi pozicijos, jog tikroji darbų kaina yra suma darbų kainų nurodytų 2011 m. gegužės 31 d. atliktų darbų akte Nr. 1, 2011 m. rugsėjo 31 d. atliktų darbų akte Nr. 2, 2011 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 3 bei 2012 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų akte Nr. 4, iš viso – 1 072 362,50 Lt ((147 234,85 Lt + 132 665,53 Lt + 206 098,55 Lt + 400 251,07 Lt) x PVM 21 %). Kaip minėta 2011 m. kovo 25 d. Subrangos sutarties Nr. 2011/03/25-GS1 2.1. punkte aiškiai nurodyta, jog objekto kaina yra lygi Sąmatos kainai (Priedas Nr. 1 Sąmata). Prie sutarties pasirašytoje Sąmatoje nurodyta, jog už joje numatytų darbų įvykdymą atsakovas ieškovui sumokės 588 058,71 Lt (I t., b. l. 68, 118 – 120). 2011 m. gegužės 31 d. atliktų darbų aktu Nr. 1 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė darbus, nurodytus Sąmatos eilutėse Nr. 3 – 6, 20, 22 – 23, 41 – 46, 54, bei dalį darbų, nurodytų Sąmatos eilutėse Nr. 7 – 9, 47 – 49, darbų kaina – 147 234,85 Lt be PVM (I t., b. l. 121 – 122). 2011 m. rugpjūčio 31 d. atliktų darbų aktų Nr. 2 ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė darbus, nurodytus Sąmatos eilutėse Nr. 10 – 13, 15 – 16, 29, 36, 56, 62, 64 – 65, 71, likusią dalį darbų, kurie nebuvo atlikti pasirašant Aktą Nr. 1, kurie nurodyti eilutėse Nr. 7 – 9, 47 – 49, bei dalį darbų nurodytų Sąmatos eilutėje Nr. 37, akte nurodyta darbų kaina – 132 665,53 Lt be PVM (I t., b. l. 123 – 124). 2012 m. gruodžio 30 d. atliktų darbų aktu Nr. 3 ieškovas perdavė darbus, nurodytus Sąmatos eilutėse Nr. 14, 25 – 28, 33, 50 – 53, 55, 57 – 58, 67 – 70, 75, 77, 79, 83 – 86, 90, 92 – 96 bei likusią darbų dalį, kuri nebuvo atlikta pasirašant Aktą Nr. 2, nurodytą Sąmatos 37 eilutėje, darbų kaina – 206 098,55 Lt be PVM (I t., b. l. 125 – 127). Sąmatoje nurodyta darbų kaina (588 058,71 Lt) sutampa su faktiškai ieškovo atliktų darbų kaina, nurodyta Atliktų darbų aktuose Nr. 1, 2, 3 ((147 234,85 Lt + 132 665,53 Lt + 206 098,55 Lt) x PVM 21 % = 588 058,71 Lt). Atsakovas priėmė minėtus darbus bei sumokėjo ieškovui 2011 m. liepos 29 d. PVM sąskaitoje-faktūroje TTT Nr. 00166, 2011 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitoje – faktūroje TTT Nr. 00179, 2012 m. sausio 10 d. PVM sąskaitoje – faktūroje TTT NR. 00186 nurodytą užmokestį už atliktus darbus – 588 058,69 Lt (I t., b. l. 128 – 130). Šios aplinkybės neginčija ir ieškovas. Kadangi atsakovas pagal 2011 m. kovo 25 d. Subrangos sutartį Nr. 2011/03/25-GS1 visiškai atsiskaitė su ieškovu, sumokėjo už sutartus bei ieškovo įvykdytus darbus, nėra pagrindo priteisti iš atsakovo užmokestį už darbus, nurodytus Atliktų darbų Akte Nr. 4, kadangi dėl tokių darbų sutarties šalys nesitarė. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, kad šalys sutarė dėl kitos nei nurodyta Sutartyse darbų kainos.

Apeliantas skunde nurodo, kad pagal Subrangos sutarties Nr. P-11-S-1619-361P nuostatas visas statybai reikalingas medžiagas teikė UAB ,,Litcon“, tačiau atsakovas neperdavė ieškovui statybinių medžiagų, jas pasisavino ir tokiu būdu praturtėjo ieškovo sąskaita.

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas aplinkybę, jog savo lėšomis įgijo asfaltbetonį, įrodinėja 2011 m. liepos 29 d., 2011 rugpjūčio 31 d. UAB ,,Lemminkainen Lietuva“ bei 2011 m. gruodžio 13 d. UAB ,,Šilutės automobilių keliai“ išrašytomis PVM sąskaitomis – faktūromis (I t., b. l. 189-189a, 192). Kurios patvirtina faktą, jog ieškovas įsigijo 111,4 t. asfaltbetonio AC 11 AN, 261,8 t. asfaltbetonio AC 22 PN, 362 t. asfaltbetonio AC 16 PD, 316,4 t. asfaltbetonio mišinio AC11AN, 391,5 t. asfaltbetonio mišinio AC22PS, iš viso 1 443,1 t. Iš 2011 m. liepos – gruodžio mėn. Atitikties deklaracijų matyti, jog objektų kelio dangoms įrengti ieškovas naudojo šios rūšies asfaltbetonį: AC 16 VN (80 t.), AC 22 PN (400 t.), AC 16 VL (300 t.), AC 22 PL (450 t.), AC 22 AS (150 t.), AC 16 VS (105 t.). Iš viso buvo panaudota 1 485 t. asfaltbetonio (III t., b. l. 35-46). Ieškovo pirktų ir panaudotų medžiagų kiekiai sutampa, tačiau faktiškai objektuose sunaudotos medžiagų rūšys neatitinka PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas asfaltbetonio rūšis. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog iš savo lėšų pirko asfaltbetonį aikštelėms įrengti. Atsakovas neturi mokėti už medžiagas, kurios nebuvo panaudotos vykdant statybos darbus pagal Sutartis. Taip pat apeliantas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, jog atsakovas jam neperdavė kitų darbam atlikti reikalingų medžiagų. Tai, kad darbai pagal Subrangos sutartį Nr. P-11-S-1619-361P buvo priimti atliktų darbų aktais Nr. T-1, T-2, T-3, patvirtina, jog visi darbai buvo atlikti tinkamai, panaudojant tam būtinas medžiagas. Kadangi apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis savo lėšomis įgijo medžiagas, būtinas darbams atlikti, darytina išvada, jog medžiagas jam perdavė atsakovas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytą aplinkybę, jog atsakovas neperdavė ieškovui medžiagų.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skunde nurodytais argumentais, jog techninio darbo projekto perdavimo faktas, Sutartis pasirašiusių asmenų pareigos, galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto nepasirašymas, yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje. Kaip buvo minėta anksčiau apeliantas teigia, kad Sąmata prie 2011 m. kovo 25 d. Subrangos sutarties pasirašyta dėl apgaulės. Tačiau apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su Sutarties pasirašymo aplinkybėmis, iš jų negalima spręsti, jog atsakovas sudarydamas sutartį siekė suklaidinti ieškovą, bandė nuslėpti reikšmingas aplinkybės. Pažymėtina, jog kartu su Sutartimi ieškovui buvo perduotas ir Sutarties priedas Nr. 2 – Techninis projektas, Sutarties 1.1. punkte nurodyta, jog darbai atliekami pagal 2011 m. kovo 25 d. Subrangos darbų sutarties Nr. P-11-S-1619-361P nurodytus terminus (I t., b. l. 68 – 71). Minėtos sutarties sąlygos aptartos šalių ir joms buvo žinomos. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

Kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti Subrangos sutarties sąmatos dalį negaliojančią dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio pagrindu. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tokį sprendimą motyvavo, tyrė su šiuo reikalavimu susijusias aplinkybės ir tai darė nepažeisdamas nei materialinių nei procesinių teisės normų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad ieškovui jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepriteistinos, kadangi jo apeliacinis skundas atmestas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 730,54 Eur (IV t., b. l. 90 – 92). Nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublik?s Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) numatytų ribų, yra pagrįstos, todėl priteisiamos atsakovui iš ieškovo (CPK 88 str., 98str.).

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliantui UAB „Transjuda“ buvo atidėtas 2 102 Eur žyminio mokesčio mokėjimas. Netenkinus apeliacinio skundo, nurodyta suma valstybei priteisiama iš apelianto UAB „Transjuda“ (CPK 84 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ (į. k. 301577545) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gensera“ (į. k. 300584533) priteisti 730,54 Eur (septynis šimtus trisdešimt eurų ir 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinėje instancijoje.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „Transjuda“ (į. k. 301577545) į valstybės biudžetą priteisti 2 102 Eur (du tūkstančius vieną šimtą du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublik?s finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Apelianto rašytinius paaiškinimus grąžinti jį padavusiam asmeniui – UAB „Transjuda“.