- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-22
- Bylos Nr.
- TS-46-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35412-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- J. N.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. N. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 357-672 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.
Be to, (duomenys neskelbtini) kalėjimas 2024 m. liepos 15 d. teismui pranešė ir nuteistojo asmens byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, jog J. N. dar yra nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 mėnesiams; šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartimi skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 20 dienų laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) bauda. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis neįvykdytas ir tik 2024 m. liepos 15 d. pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 22 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gegužės 20 d. Atliko įstatymu numatytą 1/3 bausmės dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 357-672 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam J. N. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija savo nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas antrą kartą, šiuo metu yra atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, anksčiau teistas devynis kartus, ketvirtą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Padaryti nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nepateisino teismo pasitikėjimo. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesimokė, nedirbo. Drausmine tvarka baustas 2 kartus. (duomenys neskelbtini) kalėjime iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis – 4 719,16 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išmokėjo 37,50 Eur. Nuteistasis neneigia, kad turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu sunkumų, buvo linkęs laiką leisti su vartojančiais asmenimis. Nepakankamai gebėjo išvengti rizikingų situacijų bei save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis šiek tiek stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina ganėtinai paviršutiniškai. Kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas neigia, tačiau nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška. Nuteistajam ankstesnio vertinimo metu buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika, šiuo metu rizika vidutinė, tačiau ją dar galima koreguoti. Išlikę dar daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, tokių kaip: būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys; ir statinių veiksnių. Likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Atsižvelgdama į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. N. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, su nutarimu nesutinka, kadangi jis yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių. Nuteistasis skunde kalba apie lygtinio paleidimo esmę ir prasmę, lygtinio paleidimo tikslus, BVK apibrėžtą progresyvų bausmės atlikimo principą, lygtinio paleidimo taikymo kriterijus. Skunde nurodė, kad Lygtinio paleidimo komisijai buvo pristatytas ne pirmą kartą, pilnai įvykdė ankstesnės Komisijos rekomendacijas. Komisijos nutarimo argumentai neatitinka tikrovės, yra iškreipti ir melagingi, nes jis nuo 2024 m. sausio 25 d. dirba pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka antstoliams po 136,64 Eur ir dar po 10-20 Eur papildomai, buvo du kartus baustas, nuobaudos negaliojančios, pilnai įvykdė resocializacijos planą, dalyvavo įvairiose programose, todėl mano, jog atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų ir jo elgesys duoda pagrindą manyti, jog laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. O jei (duomenys neskelbtini) kalėjimas nepripažįsta vykdomų socialinės reabilitacijos programų efektyvumo, tai kartu jis pripažįsta, jog yra nepajėgus pataisyti nuteistąjį, o įkalinimas neatlieka savo funkcijos ir jo tikslas – valstybės kerštas. Abejoja kalėjimo administracijos darbuotojų ir Komisijos narių kompetencija. Teigė, kad Komisija melagingai nutarime nurodė, kad jis yra gavęs dvi nuobaudas, kurios yra seniai negaliojančios, ir tai daro Komisijos nutarimą neteisėtu. Neargumentuodama tinkamai savo nutarimo Komisija pažeidė progresyvų bausmės atlikimo, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos ir teisėtų lūkesčių principus. Komisija neatsižvelgė, kad jis visą dieną dirbdamas statybos darbus vis tiek lanko programas, nesivadovavo Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Pažymėjo, jog jis pasižymi aukšta motyvacija ir aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, ką įrodo jo dalyvavimas socialinės reabilitacijos ir intervencinėse priemonėse. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau tikslus ir numato planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant, mandagiai bendrauja su kalėjimo darbuotojais, moka valdyti jausmus ir emocijas. Jo nuostatos į priežiūrą bausmės atlikimo metu yra teigiamos, neturi polinkio elgtis rizikingai. Yra padaręs teigiamas išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę, o praeityje padaryti nusikaltimai yra atsitiktinio pobūdžio. Laivėje dirbs, turės gyvenamąją vietą, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Nutarime Komisija nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, ji netinkamai vertino jo asmenybę ir elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir nepagrįstai sprendė, kad šiuo metu neįmanoma jo toliau taisyti neizoliuoto nuo visuomenės.
Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo J. N. skundas atmetamas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos 2002 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. IX-994 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba padaryta akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus, nuteistojo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis J. N. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas sudaro formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Šios bausmės atlikimo metu nuteistasis J. N. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, pateikė pažymą apie galimą įdarbinimą, pradėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu sportuoja. Sprendė alkoholio vartojimo problemą, dalyvavo Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų reabilitacijos „Įžanginėje grupėje“, dalyvavo motyvacinėje elgesio korekcijos programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, „Pykčio ir agresijos valdymo“ programoje, „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje. Galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau jos nėra pakankamos nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
Kaip jau buvo minėta, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė ir ji sumažėjo, nes pirmojo vertinimo, atlikto 2023 m. sausio 6 d., ir antrojo vertinimo, atlikto 2022 m. lapkričio 28 d., metu buvo nustatyta didelė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėtina, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šie (Socialinio tyrimo išvados (toliau – ir STI) duomenys iš dalies leidžia teigti, jog šiuo metu stebima nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas sutinka, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiek tiek mažėjo, tačiau šis mažėjimas yra tik simbolinis ir jis nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Be to, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam vis dar išlieka gana daug dinaminių kriminogeninių veiksnių: būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys – kurie neleidžia spręsti apie daromą akivaizdžią nuteistojo elgesio ir mąstymo pažangą. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su turėjimu kur gyventi laisvėje ir artimųjų palaikymu ir pagalba. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su gyvenamąja vieta ir socialiniais ryšiais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius smurtinius nusikaltimus. Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).
Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mąstymo pasikeitimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.
Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietos įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Būtent nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus kriterijus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. J. N. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas du kartus: 2023 m. vasario 22 d. – už mobilaus ryšio telefoną bei 2023 m. vasario 22 d. – už miegamosios vietos savavališką pakeitimą ir nors šiuo metu nuobaudos negalioja, jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Todėl teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog Komisija nepagrįstai vertino jo negaliojančias drausmines nuobaudas. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, tuo labiau, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nei karto nebuvo paskatintas ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius.
Skunde nuteistasis nurodė, kad jo padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, tačiau tai paneigia teismui pateikti duomenys, kad nuteistasis pirmą kartą teistas būdamas 20-ties metų amžiaus, (duomenys neskelbtini) kalėjimas 2024 m. liepos 15 d. teismui pranešė ir nuteistojo asmens byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, jog J. N. dar yra nuteistas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 2 mėnesiams; šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 23 d. nutartimi skirta bausme, nustatyta galutinė bausmė – 1 metai 20 dienų laisvės atėmimo ir 40 MGL (2000 Eur) bauda. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis neįvykdytas ir tik 2024 m. liepos 15 d. pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) kalėjimui. Iš viso nuteistasis yra teistas 9 kartus, ketvirtą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pastarieji nusikaltimai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo orientuotas į visuotinai priimtų vertybių laikymąsi ir visiškai paneigia nuteistojo skundo argumentą, kad nusikaltimas, už kurį jis atlieka bausmę, yra atsitiktinio pobūdžio.
Nuteistasis santykius su žmona apibūdina kaip gerus, palaikančius, tačiau trimis teismo nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą būtent žmonai. Taip pat 2022 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu yra pripažintas kaltu už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasinimus nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Dėl smurtinio elgesio nuteistasis kaltina alkoholį. Nurodo, kad šiuo metu su žmona susitaikęs ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo gyveno kartu, tačiau 2023 m. gruodžio 23 d. su žmona išsiskyrė. Tokie STI duomenys tik patvirtina, kad jo santykis su buvusia žmona tiesiogiai susijęs su nusikalstamu elgesiu.
Nuteistasis stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Po pirmojo įvykdyto nusikaltimo savo kriminalinę veiklą tęsė, dėl ko nuteistas 9 kartus. Nuteistasis neneigia, kad turėjo piktnaudžiavimo alkoholiu problemą, buvo linkęs laiką leisti su vartojančiais alkoholį asmenimis, nepakankamai gebėjo išvengti rizikingų situacijų bei save realizuoti priimtinais būdais bei priemonėmis. Nuteistasis supranta, kad turi atsisakyti blogą įtaką darančių draugų, nes nusikaltimų darymui įtakos turėjo ir bendravimas su bloga kompanija. Tai patvirtina, kad nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu) neskatina jo socialaus elgesio raiškos ir gali būti siejama su nusikalstamu elgesiu.
Be to nuteistajam yra būdingos alkoholio vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo nusikalstamu elgesiu (STI 4.7 punktas). Vertinant nuteistojo alkoholio vartojimo įpročius, nustatyti tam tikri sunkumai. Nuteistasis pripažino, kad jis vartojo alkoholį kasdien, 4 kartus buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus, taigi alkoholio vartojimas tiesiogiai siejosi su nuteistojo smurtiniu elgesiu nusikaltimų metu. Nors atlikdamas bausmę alkoholio vartojimo problemą sprendė dalyvaudamas programose, kas leistų teigti, jog nuteistojo motyvacija keisti elgesį yra sustiprėjusi, tačiau psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, kaip rizikos veiksnys, išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas, todėl turi būti valdomas.
STI 4.8 punkte nurodyta, jog nuteistasis šiek tiek stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų, nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina ganėtinai paviršutiniškai. STI 4.9 punkte pažymėta, kad nuteistojo elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių patenkinimą, dėl ko pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nuosekliai kartojo savo ankstesnio elgesio modelius bei, nepaisant jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių, jo teigiama dinamika nebuvo stebima. Pastebima, kad nuteistasis susiduria ir su savikontrolės problemomis bei polinkiu naudoti agresiją kitų asmenų atžvilgiu, ne kartą teistas už fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti sveikatą. Anksčiau nuteistasis negebėjo objektyviai įvertinti savo situacijos, pripažinti savo netinkamo elgesio modelių (kaltino draugus, alkoholį), labiau koncentravosi į savo asmeninių poreikių patenkinimą, neatsižvelgdamas į kitų asmenų poziciją. Nuteistojo nusikalstamas patyrimas, nusikalstamo elgesio intervalai, nusikaltimų išskirtinė motyvacija yra sietini su nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų raiška.
Svarbūs kriterijai vertinant, ar nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu sugebės valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, yra teigiama darbinė motyvacija ir finansinis stabilumas, geros gyvenimo sąlygos ir pastovi gyvenamoji vieta laisvėje. Iš STI 4.3. punkto matyti, jog nuteistasis turi tik pagrindinį išsilavinimą, mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pamokų praleidinėjimo buvo pašalintas iš mokymosi įstaigos. Laisvėje dažniausiai dirbdavo legaliai, tačiau nesugebėdavo išlaikyti pastovios darbovietės, buvo atleistas dėl pravaikštų, kurios susijusios su alkoholio vartojimu. Nors galima teigti, kad stebima nuteistojo teigiama darbinė motyvacija, tačiau neišsprendžiant problemų dėl alkoholio vartojimo, gali kilti trukdžių dėl darbo išlaikymo.
STI 4.4. punkte pažymėta, kad nuteistojo teigimu, jo pragyvenimo šaltinis būdavo pajamos iš darbinės veiklos, kai nedirbdavo, pragyveno iš santaupų bei atsitiktinių darbų. Nuosprendžiu jam yra paskirta 2 000 Eur bauda, kurios nėra sumokėjęs, be to ne kartą baustas administracine tvarka, administracinių baudų taip pat nesumokėjęs. Nuteistasis nurodė, kad 5 000 Eur išieško antstolė, kadangi jis lizingu pirkdavo daiktus, įsiskolinimų nedengdavo, daiktus parduodavo pigiau, tenkindamas poreikį įsigyti alkoholio. Iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis – 4 719,16 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį išieškota tik 37,50 Eur. Nuteistasis 2024 m. kovo mėn. pateikė prašymą mokėti po 10 Eur savanoriškai. Nuteistajam dirbant (duomenys neskelbtini), kas mėnesį vykdomiesiems raštams dengti atskaitoma po 136 Eur. Tokie STI duomenys leidžia teigti, kad J. N. turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su teismo sprendimais, administraciniais nusižengimais bei kito pobūdžio įsiskolinimais, kuriuos šiuo metu nuteistasis po truputį sprendžia. Pažymėtina, kad asmuo ne kartą teistas už vagystes, todėl daroma išvada, kad nuteistojo lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti tolesnės integracijos į visuomenę procesą.
Taigi, teismo vertinimu, nuteistojo gana menka darbinė patirtis laisvėje, turimi gana dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Skunde nuteistasis nurodė, kad pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jam nekiltų problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos bei darbo vietos buvimo. Šis skundo argumentas nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, nes ir iki nusikaltimų padarymo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą bei dirbo ir tai jo nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio.
Nuteistasis būdamas jauno amžiaus, jau yra teistas 9 kartus. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant bausmę, negalima atsižvelgti į jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti, juolab, kad jo smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, problemų sprendimo įgūdžiai vis dar išlieka dinaminiais kriminogeniniais veiksniais.
Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę bei privalumus, taip pat remiasi Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad J. N. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 278 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Teismo vertinimu, visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo J. N. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tai patvirtina ir vis dar išliekantys opūs dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis J. N., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nedėjo pakankamai pastangų mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę.
Teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuoja, jog Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo J. N. asmenybę, jo elgesio bei mąstymo pokyčius. Šiuo atveju teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog nuteistasis J. N. vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo J. N. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. 357-672 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo J. N. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo J. N. asmens bylą grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimui.
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.