- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-25
- Bylos Nr.
- e2-6500-1051/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04117-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui A. K., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl priteisto išlaiko nepilnamečiam vaikui pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai.
Ieškovė R. M. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus A. M. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 160 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad po Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarties priėmimo, kuria buvo nustatyta, kad atsakovas A. K. moka šalių nepilnamečiam sūnui A. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. sausio l d. iki A. M. pilnametystės, pinigus sumokėdamas asmeniškai ieškovei R. M. iki einamojo mėnesio (už kurį mokamas išlaikymas) paskutinės dienos, praėjo keturi metai, per šį laikotarpį pasikeitė aplinkybės, susijusios su vaiko poreikiais. Ieškovė su sūnumi A. M. persikėlė gyventi į Šiaulius, čia išsinuomojo butą. Sūnus lanko Šiaulių lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“, sūnus paaugo, šiuo metu yra 5 metų amžiaus ir 2017 m. rugsėjo mėnesį pradės lankyti priešmokyklinę grupę. Teigė, jog ženkliai padidėjo išlaidos dėl pabrangusio pragyvenimo pakeitus litą į eurą. Atsakovas pagal aukščiau nurodytą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartį turėtų teikti išlaikymą mažamečiui sūnui po 72,40 Eur, tačiau moka po 70 Eur per mėnesį, kurių nepakanka vaiko maitinimui, aprangai, sveikatinimui, lavinimui, kitiems poreikiams patenkinti.Detalizavo, kad užtikrinti normalų ir visavertį gyvenimą, vaikui reikalinga per mėnesį 320 Eur suma, kurią sudaro: darželio mokestis - 62 Eur, maistas - 80 Eur; vaistai, papildai - 20 Eur; rūbai, avalynė (skaičiuojant išlaidas visus metus keičiantis sezonui, vidutiniškai per mėnesį) - 40 Eur; higienos ir švaros priemonės (šampūnas, muilas, dantų pasta, skalbimo milteliai ir kt.) - 10 Eur; kanceliarinės prekės, ugdymo reikmenys - 10 Eur; laisvalaikio išlaidos (pramogos, atostogų praleidimas) - 15 Eur; aprūpinimas gyvenamuoju būstu (tenkanti mokesčių dalis už būsto nuomą, elektrą, vandenį) - 80 Eur. Pati dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gaunamos pajamos yra vidutiniškai 400 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Iš jų moka buto nuomą po 100 Eur, vidutiniškai 60 Eur per mėnesį dar sumoka už komunalinius patarnavimus. Dėl sudėtingos finansinės padėties, kad išlaikyti nepilnametį sūnų ir save, pinigines lėšas skolinasi.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė R. M. pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad iš esmės pasikeitė gyvenimiškos aplinkybės. Anksčiau gyveno Pakruojo rajone, Žeimelyje, ten nedirbo ir pajamų neturėjo. Gyveno iš pašalpų ir vaikui priteisto išlaikymo. Tuo metu gyveno pas savo tėvą, todėl būsto išlaikymas nekainuodavo. Tuo metu jai išsilaikyti papildomai padėdavo brolis, tėvas. Todėl ieškojosi darbo, kurį gavo Šiauliuose, todėl kai vaikui buvo 3 (trys) metai gyventi persikėlė į Šiaulius. Darbo užmokestis vidutiniškai yra per mėnesį apie 400 Eur „į rankas“. Šiauliuose nuomojasi butą, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 100 Eur, plius komunaliniai mokesčiai: vasarą – 60 Eur, žiemą apie 80 Eur. Nuo 2013 m. vaiko poreikiai padidėjo, t. y. kol vaikas lankė darželį Žeimelyje, mokestis už darželio lankymą buvo po 50 litų kas mėnesį, dabar Šiauliuose mokestį už darželį moka vidutiniškai po 60 Eur, šiek tiek virš 60 Eur. Kai pirmą kartą teisėsi išlaikymą, vaikui buvo 1 (vieneri) metai, o dabar greitai vaikui sueis 6 (šešeri) metai. Vaikas greitai auga, reikia naujų rūbų ir avalynės, darželyje papildomai reikia turėti sportinę aprangą, kurią taip pat perka. Vaikui beaugant pasikeitė ir vaiko valgymo įpročiai, vaikas nori ir pasilepinti, gauti saldainį ar kokį sausainį. Vaiko lavinimui perka spalvinimo knygutes, lavinimo knygutes, flomasterius, pieštukus visas priemones, kurias turi ir darželyje. Vaikui duoda vitaminus, kuriems kas mėnesį išleidžia 10-12 Eur. Laisvalaikiu vaikas kartu su ja eina į filmą, cirką, eina į žaidimo kambarį. Vaiko poreikiams šiuo metu išleidžia iki 200 Eur, tačiau iš šių pinigų vaiko poreikiai nėra visiškai patenkinami. Pati sveikatos problemų neturi. Atsakovas moka ne pilną priteistą išlaikymo sumą, t. y. moka po 70,45 Eur. Nurodė, jog gal ir sutiktų, kad išlaikymo suma būtų padidinta iki 130 Eur. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. Laima Markevičienė nurodė, kad nuo 2013 m. sausio 25 d. iki šios dienos yra pasikeitusi ekonominė situacija Lietuvoje, keitėsi ir vaiko poreikiai, nes vaikas buvo mažas, vaiko poreikiai buvo mažesni, o jam augant, poreikiai ir jų struktūra keičiasi ir jie tik didėja. Vaiko gyvenamosios vietos patenkinimui skirta pinigų suma yra pagrįsta, ją sudaro vidutiniškai per mėnesį 80 Eur, todėl mažinti šios sumos nėra pagrindo. Be to, nėra pagrindo mažinti nurodytą mokėtiną sumą ir už darželio lankymą. Vaikui reikalingi vaistai, vitaminai. Padidėjo poreikis ir rūbams, ir avalynei bei kanceliarinėms priemonėms. Be to, didėjančiam vaikui reikia patenkinti ir augančius pramogų ir laisvalaikio poreikius. Taip pat vaikas suvalgo daugiau nei vaikas buvęs 1 (vienerių) metų. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko tėvas yra darbingas, turi nuolatinį darbą, turi nekilnojamojo turto, jam pragyventi ženkliai padeda jo tėvai, todėl mano, jog atsakovas gali teikti savo nepilnamečiam sūnui didesnį išlaikymą. Tai, kad atsakovas pateikė sprendimą, iš kurio matyti, jog atsakovas augina savo nepilnametę dukrą ir atsakovas teigė, jog dukros motina išlaikymo neteikia, nelaikytina aplinkybe, kuri atleistų nuo pareigos teikti sūnui didesnį išlaikymą, kadangi atsakovas nesinaudoja jam suteikta teise kreiptis į teismą ir prašyti iš dukros motinos didesnės išlaikymo sumos. Atsakovas A. K. atsiliepimo į ieškinį pateikė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas A. K. nurodė, kad dėl reikalavimo padidinti išlaikymą sutinka, tačiau sutinka padidinti iki 100 Eur. Be šio vaiko, pats su buvusia žmona turi dukrą, kurią išlaiko jis vienas. Jam gyventi padeda jo tėvai. Dukrai šiuo metu yra 12 metų ir jos poreikiai taip pat yra gana nemaži. Išlaikymą iš dukters mamos negauna, nes buvusi žmona nemoka, o jis nenori pyktis. Jo darbo užmokestis yra 499 Eur „į rankas“. Turi nekilnojamojo turto, t. y. seneliai yra padovanoję sodybą su žemės sklypu. Kiek kainuoja komunaliniai mokesčiai, tiksliai pasakyti negali. Malkos būsto apšildymui sezonui kainuoja apie 700 Eur. Name kartu su juo ir dukra gyvena jo tėvai. Tėvai gyvena ūkiškai. Kol būna išvykęs į užsienį, dukrą išlaiko ir prižiūri jo tėvai. Būdamas užsienyje jis gauna komandiruotpinigius. Už dviejų mėnesių reisą jis gavo apie 800 Eur komandiruotpinigių. Ieškovei yra sumokėjęs 113,10 Eur, t. y. prie išlaikymo dydžio yra pridėtas įsiskolinimas, t. y. ką nuskaičiuodavo už pašto išlaidas, jis pats paskaičiavo likutį ką ieškovė negaudavo, tai šią sumą ir pridėjo. Šiuo metu turi vieną transporto priemonę, o transporto priemonės – „Sonik“ nebeturi, nes jos nebėra. Sveikatos problemų neturi. Turi 230 Eur įsiskolinimą darbe už netinkamą automobilių transportavimą. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Rūta Ambražūnė palaikė išvadoje nurodytus argumentus, mano, jog vaiko poreikiai yra padidėję, todėl tikslinga padidinti išlaikymo sumą ir pritaria 160 Eur išlaikymo dydžiui (b. l. 28-29). Papildomai teismo posėdyje nurodė, jog prašoma suma yra protinga, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės pajamos yra per pus mažesnės nei atsakovo, o vaikas tik auga ir didėja. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog jis augina ir išlaiko savo kitą nepilnametę dukrą ir iš dukros motinos negauna išlaikymo, yra svarbi, bet pabrėžė, jog atsakovas nerodo pastangų, jog jo pareiga kreiptis į teismą ar vaikų garantinį fondą ir tokiu būdu spręsti dukros išlaikymo klausimą ir tai nesusiję su šio vaiko išlaikymu. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neturi sveikatos problemų, turi pastovų darbą, jo darbo užmokestis yra apie 800 Eur, skyrius mano, jog atsakovas yra pajėgus išlaikyti savo sūnų ir teikti jam didesnį išlaikymą, kurio prašo ieškovė. Jeigu teismas manytų, jog atsakovas nepajėgus teikti vaikui išlaikymą ieškovės prašomą 160 Eur sumą, mano, jog ši suma gali būti mažinama iki 130 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės R. M. ir atsakovo A. K., ir nustatyta, jog atsakovas A. K. moka šalių nepilnamečiam vaikui A. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės (b. l. 68-69). Teismo nutarties priėmimo metu ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus buvo beveik pusantrų metų amžiaus, berniukas gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2017 m. gegužės 12 d. teisme priimtas ieškovės R. M. ieškinys, kuriuo ji prašo padidinti iš atsakovo A. K. priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. dydį nuo 72,40 Eur (250 Lt) iki 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalių nepilnamečiam sūnui šiuo metu yra 5 metai, greitai sukaks 6 metai. Ieškovė savo reikalavimus grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, kurių dydis per mėnesį siekia apie 320 Eur, išlaidų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų suvestinę (b. l. 1-3), taip pat pateikė parduotuvių kvitus, darželio mokesčio paskaičiavimo ir sumokėjimo kvitus, kurie, anot ieškovės ir jos atstovės, patvirtina vaiko išlaikymui skirtas išlaidas, kurios buvo būtinos vaiko poreikių patenkinimui (b. l. 12-18, 49-67). Byloje nustatyta, kad ieškovė su sūnumi gyvena nuomojamame būste (b. l. 19). Ieškovė R. M. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 39, 40), ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis per mėnesį apie 451,05 Eur (b. l. 11), byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė turėtų sveiktos problemų ir kitų išlaikytinių (CPK 178 str.). Ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog ji sutiktų sumažinti ieškinio reikalavimą, t. y. jog išlaikymo dydis iš atsakovo būtų padidintas iki 130 Eur kas mėnesį. Atsakovas A. K. teismo posėdyje su ieškovės pareikštu reikalavimo sutiko tik iš dalies, t. y. sutiko su išlaikymo padidinimu, tačiau nesutiko su ieškovės nurodyta suma 160 Eur bei nesutiko ir su siūlytu kompromisu, t. y. 130 Eur suma. Teigė, jog jis sutiktų mokėti vaikui išlaikymą po 100 Eur. Atsakovas savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 41-44), jo vardu yra registruotas lengvasis automobilis Audi A6 Avant Quattro, pirmos registracijos data – 1997 metai, kurios dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas bei transporto priemonė „Sonik“, pirmos registracijos data 2012 m., kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 38). Teismo posėdžio metu nurodė, kad transporto priemonės „Sonik“ nebeturi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėtų sveikatos problemų, jis yra dirbantis, nuo 2017 m. kovo 10 d. dirba UAB „S. T.“ tolimųjų reisų vairuotoju (b. l. 36), jo gaunamas darbo užmokestis „į rankas“ apie 499 Eur (b. l. 37). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, jog papildomai būdamas užsienyje gauna komandiruotpinigius, tačiau iš jų jam yra atskaičiuojami transportavimo metu padarytų automobilių sugadinimų paskaičiuotos žalos. Atsakovas šiuo metu augina ir išlaiko savo kitą nepilnametę dukrą U. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71-73).
Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės padidėjusiais esminiais vaiko poreikiais, o ne tėvų turtinės padėties pasikeitimu. Byloje nustatyta, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi, kuomet buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės R. M. ir atsakovo A. K., ir nustatyta, jog atsakovas A. K. moka šalių nepilnamečiam vaikui A. M., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 250 Lt (72,40 Eur) kas mėnesį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, ieškovės ir atsakovo nepilnametis sūnus buvo beveik pusantrų metų amžiaus, o šiuo metu A. M. yra beveik 6 metai, nuo rugsėjo mėnesio pradės lankyti priešmokyklinę darželio grupę. Ieškovė į bylą pateikė vaiko išlaikymui, anot ieškovės, būtinų išlaidų per mėnesį paskaičiavimą, kuriame nurodo, kad sūnaus poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 320 Eur: darželio mokestis - 62 Eur; maistas - 80 Eur; vaistai, papildai - 20 Eur; rūbai, avalynė (skaičiuojant išlaidas visus metus keičiantis sezonui, vidutiniškai per mėnesį) - 40 Eur; higienos ir švaros priemonės (šampūnas, muilas, dantų pasta, skalbimo milteliai ir kt.) - 10 Eur; kanceliarinės prekės, ugdymo reikmenys - 10 Eur; laisvalaikio išlaidos (pramogos, atostogų praleidimas) - 15 Eur; aprūpinimas gyvenamuoju būstu (tenkanti mokesčių dalis už būsto nuomą, elektrą, vandenį) - 80 Eur (b. l. 1-3). Kaip jau buvo minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kaip buvo nustatyta, pačios ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 451,05 Eur (b. l. 11). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 499 Eur (b. l. 37), tačiau jis papildomai būdamas užsienyje gauna komandiruotpinigius, tačiau iš jų jam yra atskaičiuojami transportavimo metu padarytų automobilių sugadinimų paskaičiuotos žalos. Ieškovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo bei kilnojamojo turto (b. l. 39, 40), tuo tarpu atsakovas turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 41-44) bei dvi transporto priemones (b. l. 38), kurios vienos iš jų atsakovas nebeturi, tik nėra tinkamai susitvarkęs dokumentų. Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi galimybių prisidėti prie vaiko išaugusių poreikių tenkinimo (CPK 185 str.).Vaikui greitai, t. y. šių metų rugpjūčio 8 d. sukaks 6 metai, todėl akivaizdu, kad per keturis su pusę metų berniuko poreikiai padidėjo (CPK 185 str.). Sutiktina su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog pakeitus gyvenamąją vietą (prieš tai gyveno pas tėvą Žeimelyje, tuo metu už komunalinius patarnavimus ieškovė nemokėjo, o dabar kurį laiką ji su sūnumi gyvena Šiauliuose, nuomojasi būstą, moka už būsto nuomą bei komunalinius mokesčius), atsirado papildomos išlaidos būsto išlaikymui, ženkliai padidėjo mokestis už darželio lankymą (ieškovė teigė, jog Žeimelyje darželio mokestis kas mėnesį buvo apie 14,48 Eur (50 Lt), Šiauliuose – apie 60 Eur). Be to, teismas pritaria ieškovės bei jos atstovės advokatės išsakytoms aplinkybėms, jog vaikui augant padidėja išlaidos maistui, aprangai, avalynei bei pradėjus lankyti priešmokyklinę darželio grupę, padidės ir išlaidos susijusios su vaiko ugdymu (reikia pirkti pratybų sąsiuvinius, kanceliarines prekes ir t. t.). Teismas pažymi, jog jo manymu, vaiko išlaikymui skirtos išlaidos ne mažės, o, priešingai, gali tik didėti ir vaikui vėliau pradėjus lankyti mokyklą. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovei yra resursų ir galimybių sutaupyti lėšų skirtų vaiko pramogoms. Suprantama, kad laisvalaikiu vaikui pramogauti norisi, tačiau pramogos turi atitikti tėvų turtines galimybes jas suteikti. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog su vaiku eina į filmą, cirką, lankosi žaidimų kambaryje, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Sutiktina, kad visas su pramogomis susijusių vaiko poreikių tenkinimui išlaidas galima patirti, užtikrinant ženkliai daugiau nei minimalius poreikius ir tai teismas vertina kaip ieškovės siekį maksimaliai tenkinti sūnaus poreikius. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pastaruoju metu daugėja masinių renginių, kurių metu vaikams būna teikiamos ir nemokamos pramogos. Teismas, spręsdamas išlaikymo vaikui padidinimo klausimą, pažymi, jog nagrinėtinoje byloje nėra nustatyta, jog vaikas turėtų kokių nors rimtesnių sveikatos problemų, kurios reikalautų papildomų išlaidų, susijusių su vaiko gydymu ir vaistų pirkimu, todėl manytina, jog ieškovės nurodytos išlaidos, susijusios su perkamais vaistais ir papildais, taip pat gali būti mažesnės. Teismas atsakovo teisme nurodytus argumentus, kas jis pats šiuo metu turi vienas išlaikyti savo kitą nepilnametį vaiką, t. y. dukrą U. K. (b. l. 71-71-73) ir nesipykdamas su buvusia žmona iš jos išlaikymo dukrai nereikalauja, nelaiko išskirtinėmis aplinkybės, kurios turėtų ženklios įtakos, sprendžiant klausimą dėl kito vaiko išlaikymo dydžio padidinimo. Teismas šias išvadas daro, atsižvelgdamas į tai, jog pats atsakovas nėra aktyvus ir nesiekia savo dukrai reikalauti iš atsakingų asmenų, kurie privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tinkamo išlaikymo dydžio ir tokiu būdu pats blogina savo turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių (vaikas beveik 6 metų, o priteisto išlaikymo po 72,40 Eur metu vaikui nebuvo net dvejų metų), sprendžia, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 260 Eur suma, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista suma didintina iki 130 Eur (CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. 1 d., CPK 185 str.). Teismas sprendžia, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistavo jau kreipimosi į teismą metu, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 12 d. (b. l. 1).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl iš atsakovo priteistina valstybei žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 130 Eur išlaikymo sumos, t. y. 35,10 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-4349-739 ieškovei R. M. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą Nr. (2.19)NTP-7-7997, pagal kurią išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinė pagalbą sudaro 89,75 Eur (b. l. 80). Todėl ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisina 72,92 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 1,62 Eur, t. y. mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 – 270 straipsniais, 279 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Padidinti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 12 d., Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo nepilnamečiam sūnui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) dydį iki 130,00 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 72,92 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 92 centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, įrodymą pateikiant teismui.
Priteisti iš atsakovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 35,10 Eur (trisdešimt penkių eurų 10 centų) žyminį mokestį, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.