Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2016 m. liepos 25 d., apie 17.05 val. Vilniuje, ties L. Asanavičiūtės g. 17, vairuodamas automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (po paklaidos 2,06 promilės) girtumo laipsnis, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

A. S. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, kuriuo nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems asmenims, taip pat KET 9 punkto reikalavimus, kuriame be kita ko nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui; KET 104 punkto reikalavimus, kuriame nurodyta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Tokiais veiksmais A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2016 m. liepos 25 d., pirmadienis, buvo jam labai sunki ir stresinė darbe – vos avarija neįvyko, po to įvykio važiavo namo, nebegalėjo dirbti, užsuko į paminklų dirbtuves prie namų ir tam pačiam pastate užsuko į barą, išgėrė alkoholio, jo nuomone, kuris neadekvačiai sureagavo ir jis nusprendė parvažiuoti į namus, automobilį pastatyti į kiemą, kuris yra už 300 m, prie pat namų, į miestą tikrai nebūtų važiavęs, nenorėjo nepalikti jo gatvėje, kad neapvogtų. Važiavo Asanavičiūtės gatve, rikiavosi iš parkavimo vietos Asanavičiūtės gatvėje į eismo juostą ir kai jis išvažinėjo iš tos vietos, kitas vairuotojas, jo nuomone, galėjęs išsukti į kitą juostą, to nepadarė, galėjo išvengti susidūrimo. Galėjo susitarti, nekviesti policijos, užpildyti deklaracijas ir viskas. Netoleruoja vairavimo išgėrus, padarė neapgalvotą žingsnį, graužiasi dėl šio įvykio, anksčiau prieš 6 metus turėjo įvykį dėl alkoholio vartojimo. Taksi vairuotojo veikla yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, turi motiną, kuri slaugoma, reikia lankyti. Praradus darbą tokiam amžiuje būtų labai sunku susirasti naują. Išvadas dėl pažeidimo padarė.

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako ir tas, kad būdamas neblaivus padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). A. S. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Apklausiamas teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad gailisi dėl įvykio.

Iš byloje esančio A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 3). Be administracinėn atsakomybėn traukiamam A. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo bei jo prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia ir kiti administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai. Iš 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. I. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 17.10 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad L. Asanavičiūtės g. 17 susidūrė „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „Mazda“ vairuotojas įtariama neblaivus; atvykus minėtu adresu į pareigūnus kreipėsi automobilio „Citroen“ vairuotojas M. Č., kuris paaiškino, kad važiuojant L. Asanavičiūtės gatve mažėjančia tvarka iš stovėjimo aikštelės išvažiavo automobilis „Mazda“ ir atsitrenkė į galinį „Citroen“ sparną; automobilio „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. S. dėl įvykio nieko nepaaiškino, sakė tik, kad išgėrė du bokalus alaus; A. S. atrodė akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti (b. l. 19). 2016 m. liepos 25 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. A. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, išdėstytoms vyriausiojo patrulio D. I. tarnybiniame pranešime, bei papildomai nurodyta, kad A. S. persirikiuodamas teigė nepastebėjęs greta važiuojančio automobilio „Citroen“; A. S. buvo nustatytas 2,10 promilių (po paklaidos 2,06 promilės) girtumo laipsnis; kuris teigė išgėręs du butelius alaus (b. l. 18). Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga: eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota eismo įvykio vieta, eiga bei transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 20); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad abiem automobiliams padaryta pažeidimų (b. l. 21); rašytinis M. Č. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2016 m. liepos 25 d. apie 17.00 val. vairavo jam priklausantį automobilį „Citroen“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant L. Asanavičiūtės g., ties sankryža su Jankauso g., iš pirmos eismo juostos automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (taksi), atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį ir jį apgadino; „Mazda“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus (b. l. 22); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 25); asmens neblaivumo nustatymo pažyma, iš kurios matyti, jog A. S. 2016 m. liepos 25 d. 18.17 val. nustatytas 2.10 prom. neblaivumo laipsnis (po paklaidos 2,06 prom.) (b. l. 24); alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 0435047 patvirtina, jog šio prietaiso patikra galioja iki 2017 m. sausio 11 d., t. y. pažeidimo fiksavimo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti (b. l. 23). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios vairuoto pažymėjimo kopijos matyti, jog A. S. pažeidimo padarymu metu turėjo teisę vairuoti (b. l. 28).

Pirmiau aptartais įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad A. S. vairavo automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (po paklaidos) 2,06 promilės girtumo laipsnis, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, nedavė kelio gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojančiam automobiliui „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu apgadino du automobilius, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Teismas, skirdamas A. S. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie teismų praktikoje pripažįstami itin pavojingais, esant neblaiviam vairuota transporto priemonė, dėl neblaivumo kilęs eismo įvykis sukėlė pasekmes, buvo apgadintos dvi transporto priemonės), A. S. nustatytas vidurinis neblaivumo laipsnis (2,06 promilės). Teismas atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – A. S. yra 58 metų amžiaus, pagal teismui pateiktą 2016 m. rugpjūčio 8 d. charakteristiką darbdavio (duomenys neskelbtini) apibūdinamas teigiamai, į Vilniaus apskrities priklausomybės ligų centrą per penkerius metus nesikreipęs, taip pat 2016 m. rugpjūčio 4 d. VšĮ „Svarbus žingsnis“ atestuotas 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, praeityje yra baustas administracine tvarka (vertinant asmenį apibūdinančius duomenis paminėtina, kad 2003 m. baustas pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį; 2011 m. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, t. y. KET pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu), tame tarpe už tos pačios rūšies pažeidimo padarymą, turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismo posėdžio metu A. S. prašė skirti kuo mažesnę nuobaudą, nurodė, kad teisės vairuoti jam yra būtina, nes taksi vairuotojo veikla yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Nurodė, kad žino įstatyme nustatytos nuobaudos griežtumą, tačiau prašo įvertinti jo pažeidimo padarymo aplinkybes, tai, kad rūpinasi Gerontologijos ir reabilitacijos centre esančia motina teigė, kad padarė išvadas dėl pažeidimo, dėl to baigė mokymus, susijusius su alkoholio žala, prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones. A. S. nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kurios leistų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti papildomos nuobaudos – specialios teisės atėmimo. Be to, pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl vien neigiamų pasekmių atsiradimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenime negali būti vertinama kaip ypatinga aplinkybė, leidžianti švelninti skiriamą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo padarymo natūrali pasekmė. ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytas teisės pažeidimas laikomas vienas šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, kuriuo realiai padaryta žala kitų asmenų turtui, bet ir keliantis pavojų žmonių gyvybei, sveikatai, A. S. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, jo ankstesnius baustumus, taip pat ir tai, kad jo veikla – taksi vairuotojo veikla tiesiogiai susijusi su keleivių vežimu, nuolatiniu vairavimu, o padarytas pažeidimas itin šiurkštus, nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas ir tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, kartu formuotų lengvabūdišką pažeidėjo bei kitų panašiose situacijose atsidūrusių asmenų požiūrį į KET reikalavimus. Be to, aplinkybės dėl to, kad jo pragyvenimo šaltinis yra vairuotojo veikla, kad jis prižiūri ir lanko savo motiną reabilitacijos centre, kuri, beje yra Vilniaus mieste, A. S. buvo žinomos ir iki pažeidimo padarymo ir jo nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Taigi, tokios aplinkybės nešalina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, taip pat nėra pagrindas taikyti dėl A. S. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Taigi, įvertinus visą tai, kas nurodyta pirmiau, teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai A. S. bus pasiekti už padarytą administracinį teisės pažeidimą skiriant nuobaudą – baudą, artimą sankcijoje numatytam minimumui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 37 straipsniais, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 ir 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (ATPK 313 straipsnio 1 dalis). Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK 16059935946) ir įmokos kodą 1001. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ATPK 313 straipsnio 3 dalis). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).