Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zigmo Kavaliausko, Nerijaus Masiulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. Š. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu, neatlikta dalimi, t. y. prie šio nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. baudžiamąjį įsakymą, M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 6ų straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu ir transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. Y1400578, konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl M. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

6.1. Nuteistasis M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

6.2. Nuteistasis M. Š. nevedęs. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jis yra vedęs, turi du vaikus, tačiau šias skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėjas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. Š. nuo 2022-05-11 niekur nedirba, nuo 2022-07-20 registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš pažymos apie M. Š. baustumus matyti, kad jis per paskutinius penkerius metus administracine tvarka baustas net 18 kartų, iš jų net 4 kartus už administracinius nusižengimus, kuriuos M. Š. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turi galiojančių nuobaudų (iš viso nesumokėta baudų už 2 820 Eur). Iš pažymos apie apelianto teistumus, matyti, kad M. Š. anksčiau buvo teistas 9 kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei. Naują nusikalstamą veiką M. Š. padarė neišnykus teistumui bei neatlikęs 2022-09-30 nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pažymėtina, kad iš pažymos apie teistumus matyti, kad po nusikalstamos veikos, už kurios padarymą M. Š. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apelianto atžvilgiu 2022-12-09 ir 2022-12-28 pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį. Iš pažymos apie ankstesnius teistumus matyti, kad M. Š. anksčiau taikytomis bausmėmis (laisvės apribojimu, laisvės atėmimu), taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis toliau darė naujas nusikalstamas veikas.

6.3. Nuteistasis skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę – baudą arba bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Bauda yra švelniausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL (nuo 2 500 iki 100 000 Eur). Kadangi nuteistasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, paskirtų administracinių nuobaudų nemoka (nesumokėta baudų iš viso už 2 820 Eur), kad už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydis yra nuo 2500 iki 100 000 Eur, nuteistasis finansiškai būtų nepajėgus sumokėti už padarytą tyčinį nusikaltimą skirtinos baudos. Dėl to nuteistojo prašymas skirti jam švelnesnę bausmę – baudą netenkinamas. Skirti areštą nuteistajam taip pat netikslinga nes areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

7. Įvertinus M. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus tyčinis nusikaltimas), pobūdį, apelianto atliktus visuotinai pavojingus tyčinius veiksmus (vairavo apsvaigęs nuo alkoholio (pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,59 prom. girtumas, o antro pūtimo metu – 1,66 prom. girtumas), būdamas girtas vairavo automobilį nors ir nakties metu, bet važiavo miestelio centre, atkreipė kitų vairuotojų dėmesį, apgadino kitą transporto priemonę, nuvažiavo nuo kelio, taip kėlė realų pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka, teistas), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

8. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą skiriamas laisvės atėmimas iki 1 metų (bausmės vidurkis būtų 7 mėnesiai 15 dienų). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nuteistajam M. Š. skiriama 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dėl to pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, tačiau, esant vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pirmosios instancijos teismas M. Š. už jo padarytą tyčinę nusikalstamą veiką paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu nors ir yra griežtesnė nei sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, tačiau nėra aiškiai per griežta, nes, kaip jau minėta, byloje nuteistąjį itin neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistasis linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nuo jų darymo apelianto nesulaiko net šeima, vaikai, žmonos nėštumas, kuriuos apeliantas mini savo skunde. Be to, apylinkės teismas nuteistajam paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, nustatydamas bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuris savo trukme yra mažesnis nei bausmės vidurkis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskirtą ir sumažintą bausmę subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi taikydamas BK 64 straipsnio nuostatas ir M. Š. prie nauju nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 2 mėnesius iš ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, kad nuteistajam M. Š. paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę. Dėl to nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais apeliantui paskirtą bausmę mažinti ar pakeisti kita bausmės rūšimi.

9. Nors nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų, dėl to yra formalus pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvė atėmimo bausmės vykdymą, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad nėra pagrindo M. Š. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes nuteistasis anksčiau buvo teistas net 9 kartus, taip pat buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos anksčiau termino, tačiau jis toliau darė tyčines nusikalstamas veikas, o tai rodo, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų bei baustumų nepadarė, nekeičia savo nusikalstamo elgesio. Esant visumai paminėtų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad M. Š. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

10. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis vienintelis išlaiko šeimą, tačiau šią skunde nurodytą aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo gynėjas. Be to, taikant BK 62 straipsnio nuostatas turi būti nustatytos mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o šiuo konkrečiu atveju nustatyta tik viena M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Dėl to nėra formalaus pagrindo nuteistojo M. Š. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, negu numatytoji sankcijoje. Taip pat apelianto atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia manyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

11. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. birželio 22 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2023-11114 dėl 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad, nors nuteistasis M. Š. nedirba, tačiau yra darbingas, byloje nėra sunkią nuteistojo materialinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl gynėjo dalyvavimo teismo posėdyje, teisėjų kolegija pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio.

Priteisti iš nuteistojo M. Š. Valstybės naudai 100,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.