- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-01
- Bylos Nr.
- I-7235-561/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01740-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl termino atnaujinimo, sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą reikalavimui dėl neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014-03-12 sprendimą Nr. (6.5) I-2312; 3) įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti 14 440,58 Lt pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 metų iki 2011 metų.
Pareiškėjo teigimu, VSDFV 2014-03-12 sprendimu ne tik atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, bet ir išreiškė valią atsisakyti išmokėti pensijos nepriemoką, todėl laikė, kad VSDFV privaloma ikiteismine ginču nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo jo prašymą. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pabrėždamas, kad pensijų įstatyme nėra sureguliuoti klausimai dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo ir apskundimo terminų, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo susiformavo tik LVAT 2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse, užpildžiusiose teisinio reguliavimo spragas, todėl tvirtino, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą.
Atkreipė dėmesį, kad jokio sprendimo, kuriuo buvo sumažinta pensija, jis negavo, nežinojo jo apskundimo termino, o neturėdamas teisinių žinių, pasitikėdamas įstatymų leidėjo kompetencija ir priimamų sprendimų teisingumu, nesuvokė savo teisių pažeidimo. Tik Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, pareiškėjas suprato, kad turtinės teisės buvo pažeistos. Dėl pensijos nepriemokos grąžinimo nesikreipė, nes Konstitucinio Teismo nutarime buvo aiškiai nurodyta įstatymo leidėjo pareiga nedelsiant nustatyti neišmokėtų pensijų kompensavimo mechanizmą, kas sudarė prielaidą teisėtiems lūkesčiams, jog pensijos dalis bus kompensuota ne ginčo tvarka. Dėl nurodytų priežasčių prašė atnaujinti praleistą trejų metų senaties terminą.
Nurodė, kad VSDFV nenagrinėjo 2014-03-07 pareiškėjo skunde nurodytų termino praleidimo priežasčių, o tik deklaratyviai pabrėžė, kad skundo argumentai neįrodė, kad terminą praleido ne nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.
Pabrėžė, kad prieštaraujančiu pripažinto Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio pagrindu buvo mokama sumažinta pensija, todėl tvirtino, kad buvo pažeistos jo turtinės teisės bei konstitucinė teisė į pensiją.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo bylos dalį nutraukti, o likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas su prašymais kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją. Senatvės pensija buvo sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas 2010 m. balandžio mėnesį, VSDFV Vilniaus skyriui priėmus sprendimą (kaip valinį aktą, veiksmą) pradėti mokėti pareiškėjui sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalies ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 11 punkto nuostatomis, pareiškėjo 2014-01-27 ir 2014-01-30 prašymų, kuriais jis prašė išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, nenagrinėjo ir 2014-02-04 raštu Nr. (10.1-02) 3-15131 persiuntė nagrinėti pagal kompetenciją VSDFV.
Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 metų balandžio mėnesį ir apie tai, kad jam mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų balandžio mėnesį.
Atsakovės VSDFV teigimu, kreipdamasis į VSDFV Vilniaus skyrių su 2014-01-27 ir 2014-01-30 prašymais išmokėti jam nuo 2010-03-04 negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV trejų metų terminą. Dėl šios priežasties atsakovė 2014-02-20 sprendimu Nr. (6.5) I-1585, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-01-27 ir 2014-01-30 prašymus ir nurodė, kad jei iki 2014-03-10 jis pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, 2014-03-07 su prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovę. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktus argumentus, atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymų.
Rėmėsi LVAT praktika, nurodydama, kad terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų (valinių aktų, veiksmų) mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. 2014-03-12 sprendimas Nr. (6.5) I-2312, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2014-03-07 prašymą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalies nuostatomis, Taisyklių 31 punktu, taip pat LVAT suformuota praktika. Darė išvadą, kad ginčas dėl pareiškėjo neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo nebuvo išnagrinėtas VSDFV iš esmės, todėl laikė, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Atkreipė dėmesį, kad Laikinasis įstatymas nenustatė, jog perskaičiuojant senatvės pensijas turėjo būti priimami rašytiniai individualūs administraciniai teisės aktai. Sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Vilniaus skyriaus valinis aktas (veiksmas) – perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 dalį ir 8 str. 1 dalį senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų balandžio mėnesį.
Reikšdamas reikalavimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kai šio klausimo pagal priskirtą kompetenciją nesprendė VSDFV, pareiškėjas iš esmės prašo, kad teismas atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją.
Atsiliepimas
Atsakovo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o savo poziciją pagrindė iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo nurodyti atsakovės VSDFV pateiktame atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su 2014-01-27 ir 2014-01-30 prašymais kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių, prašydamas išduoti pažymą apie neišmokėtą pensijos dalį laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2011 m. ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką (b. l. 5, 6–7).
VSDFV Vilniaus skyrius 2014-02-04 raštu Nr. (10.1-02) 3-15131 pareiškėjo 2014-01-27 ir 2014-01-30 prašymų nenagrinėjo ir juos persiuntė pagal kompetenciją VSDFV (b. l. 8).
VSDFV 2014-02-20 sprendimu Nr. (6.5) I-1585, vadovaudamasi Taisyklių 31 punktu, pareiškėjo 2014-01-27 ir 2014-01-30 skundus nagrinėti atsisakė. Nurodė, kad pareiškėjui iki 2014-03-10 pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 9–11).
Pareiškėjas 2014-03-07 VSDFV pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodė priežastis, jo manymu, patvirtinančias termino praleidimo priežastis (b. l. 14–16).
VSDFV 2014-03-12 sprendimu Nr. (6.5) I-2312 atsisakė atnaujinti terminą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė pareiškėjo skundų nenagrinėti (b. l. 17).
Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-03-12 sprendimo Nr. (6.5) I-2312, kuriuo pareiškėjui neatnaujintas terminas skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmų sprendimui mokėti sumažintą senatvės pensiją pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas ir atsisakyta nagrinėti jo skundus, teisėtumo ir pagrįstumo bei pareiškėjo teisės į per laikotarpį nuo 2010-03-04 iki 2011-01-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo dėl senatvės pensijos mažinimo paduoti.
Taigi, pareiškėjas siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo ginčo laikotarpiu susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.
Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.
Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pažymėjo, kad vertinant įstatymuose nustatytus procesinius (procedūrinius) reikalavimus, kurių būtina laikytis, siekiant tinkamai pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų klausimais, reikšmingas yra termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčo nagrinėjimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, pradžios momento aiškinimas. Asmens teisės kreiptis į teismą tinkamas įgyvendinimas įstatymų nustatytais atvejais gali būti saistomas būtinybės iš pradžių pasinaudoti privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriai, savo ruožtu, taip pat yra nustatyti tam tikri reikalavimai, inter alia susiję su atitinkamų terminų laikymusi. Tiek iki 2013-01-01 galiojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija), tiek nuo 2013-01-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas, įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 redakcija), termino kreiptis su skundu į Fondo valdybą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimų įstaigų sprendimų pensijų klausimais pradžios momentą apibrėžė analogiškai – t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. LVAT 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pasisakydamas dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios sprendžiant ginčą dėl valstybinės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, pažymėjo, kad tam būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo, pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus, o sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas.
Taigi, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija šioje nutartyje laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos, todėl konstatavo, kad pareiškėjui (minėtoje konkrečioje nagrinėtoje byloje) apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (turėjo tapti žinoma) tada, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis, t. y. pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant dėl momento, su kuriuo sietina termino paduoti skundą Fondo valdybai dėl teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų), mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas (sumažintas) pensijas, eigos pradžia, teisiškai reikšmingos yra faktinės aplinkybės, susijusios su pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimu asmeniui, turinčiam teisę ją gauti. Būtent ši objektyvi aplinkybė – pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo diena – yra ta reikšminga aplinkybė, su kuria sietinas momentas, kai asmuo, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir atidus, sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo galbūt pažeistas teises bei interesus.
Pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 dalies taikymo, pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. balandžio mėnesį, todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šiuo atveju, kaip skunde nurodo pareiškėjas bei matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas į VSDFV Vilniaus skyrių su skundais kreipėsi 2014-01-27 ir 2014-01-30 (jie buvo persiųsti VSDFV pagal kompetenciją), o su prašymu atnaujinti terminą skundui dėl teritorinio skyriaus veiksmų paduoti – 2014-03-07, t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą paduoti skundą. VSDFV 2014-03-12 sprendime Nr. (6.5) I-2312, įvertinusi pareiškėjo nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jam laiku kreiptis į VSDFV, todėl termino paduoti skundą dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo (valinio veiksmo) mokėti pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas sumažintą senatvės pensiją neatnaujino.
LVAT praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymas VSDFV.
Pažymėtina ir tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, kad pareiškėjas galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas ginti. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis adm. byloje Nr. AS520-845/2012 ir kt.).
Pareiškėjas tvirtino, kad terminą praleido dėl to, kad teisės aktuose nebuvo sureguliuoti klausimai dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo bei apskundimo terminai, kad teismų praktika dėl termino kreiptis į teismą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo susiformavo tik LVAT 2013-03-12, 2013-11-07 nutartyse, kad jokio sprendimo, kuriuo buvo sumažinta pensija, jis negavo.
Teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad santykiuose vyravo teisinis neaiškumas ir neapibrėžtumas, priešingai, ginčams dėl sprendimų valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimais teisės aktuose buvo ir yra nustatyta aiški tvarka. Pareiškėjo minėtose LVAT nutartyse buvo pateiktas aiškinimas dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, o ne dėl valstybinių socialinių draudimo pensijų.
Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjui termino paduoti skundą nėra. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jo valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjui terminą paduoti skundą, jis nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV 2014-03-12 sprendimą Nr. (6.5) I-2312 ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui paduoti, nėra.
Teismas atkreipia dėmesį, kad VSDFV nurodė, jog pareiškėjas apskritai negali reikšti prašymo dėl termino atnaujinimo tiesiogiai teismui, kol tokio prašymo VSDFV nenagrinėjo. Teismas su šia VSDFV pozicija sutinka, tačiau pabrėžia, kad šioje situacijoje VSDFV nagrinėjo klausimą dėl termino atnaujinimo ir šio pareiškėjo prašymo netenkino, priimdama skundžiamą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsiliepime nurodyti VSDFV argumentai, kad teismas, spręsdamas termino atnaujinimo klausimą, atliktų viešojo administravimo institucijos funkciją, atmestinas.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2011 m. susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 14 440,58 Lt.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 punktą, byla nutraukiama ir tuo atveju, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, kadangi jo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas, bylos dalis dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-03-04 iki 2011-12-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 101 str. 8 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas
nusprendė:
Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-03-04 iki 2011-01-31 susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukti.
Kitą pareiškėjo S. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.