- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- 1-775-543/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kaltinamasis
- N. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.6Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
N. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. gruodžio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 227 straipsnio 2 dalį 3766 eurų bauda; 2018 m. balandžio 13 d. bausmę įvykdęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis N. S. 2020 m. birželio 7 d., apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę R. S., sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, dėl ko ji nukrito ant lovos, gulinčiai suėmė už dešinės rankos riešo ir spaudė, nukentėjusiajai atsistojus, suėmė už kairės rankos riešo ir užlaužė ranką už nugaros, nukentėjusiajai pritūpus ant grindų, suėmė už dešinės rankos riešo ir užlaužė ranką už nugaros, nukentėjusiajai atsigulus šonu ant grindų, alkūne įsirėmė į kaklo sritį ir spaudė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimo dešiniame dilbyje, kraujosruvų odoje ir poodyje dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, kairio peties sąnario raiščių patempimo, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai R. S. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis N. S. kaltę visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad nukentėjusioji R. S. yra jo sutuoktinė, santuokoje gyvena (duomenys neskelbtini) metus, augina (duomenys neskelbtini) dukras. 2020 m. birželio 7 d. dienos metu namuose kartu su tėvais ir R. kalbėjosi apie jų dukros krikštynas, derino detales. Pokalbio metu R. kategoriškai pasakė, kad jo sesuo krikštų mama nebus. Jie dėl šios aplinkybės susiginčijo ir visi išsiskirstė, jis su tėvu išėjo dirbti ūkio darbų. Jiems grįžus po ūkio darbų, apie 20.30 val., jis nuėjo į kambarį, kur buvo R.. Pasidomėjo dukromis ir paklausė, kodėl jo sesuo netinka būti mažosios dukters krikšto mama, nes vyresniąją pakrikštijo jos sesuo su vyru. R. susinervinusi staiga pašoko nuo lovos ir pradėjusi šaukti, kad jo sesuo krikšto mama tikrai nebus, priėjusi prie jo, ištiesusi ranką rodė špygą ir ja baksnojo į lūpą. Jis dėl tokio sutuoktinės elgesio labai supyko, buvo šokiruotas, todėl nesusivaldė ir delnu sudavė jai į veido sritį, dėl ko ji atsisėdo ant lovos. Paėmusi telefoną R. pasakė, kad kvies policiją. Norėdamas atimti telefoną, suėmė jai už kairės rankos riešo, suspaudė ir užsuko už nugaros, tada ji pasilenkė link grindų. Po to jis iš R. kitos rankos atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Kai atėmė telefoną, jie abu nugriuvo ant lovos, jis jos ranką vis dar laikė už riešo. Visko iš pykčio gerai neprisimena, tačiau pripažįsta visus kaltinime inkriminuotus smurtinius veiksmus sutuoktinės atžvilgiu. Prisimena, kad kažkaip nukrito nuo lovos ant R., alkūne prispaudė jai kaklo srityje. R. tuo metu išsilaisvino ir bėgo pro duris, tačiau tarpduryje susitiko jo tėvą su mažąja dukra ant rankų, todėl atsidarė langą ir pro jį išlipo į lauką, nubėgusi pas kaimynę, iškvietė policijos pareigūnus. Konflikto vakarą išvažiuodama R. gyventi pas seserį su savimi pasiėmė būtiniausius daiktus, o po dviejų dienų išsivežė visus jos ir vaikų daiktus. Tai buvo pirmas toks konfliktas, kurio metu jis prieš R. panaudojo fizinį smurtą. Suprato, kad tokiu savo elgesiu jis R. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie teisme ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji R. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su kaltinamuoju yra susituokusi, augina dvi mažametes dukras, iki įvykio gyveno sutuoktinio tėvų namuose. Birželio 7 d. pietaujant, su savo šeima ir kaltinamojo tėvais kalbėjo apie mažosios dukters krikštynas. Pokalbio metu ji pasakiusi, kad nesutinka, jog kaltinamojo sesuo krikštytų jos mažametę dukrą. Dėl to prie stalo kilo žodinis konfliktas, vyresnioji dukra pradėjo verkti, todėl ji su vaikais nuėjo į kitą kambarį, o vyras su tėvu išėjo į ūkį. Vakare jai būnant kambaryje su dukra, atėjo N., jie vėl pradėjo ginčytis dėl krikštynų. Abu vienas ant kito šaukė, ji parodė jam špygą, po ko N. priėjo prie jos ir sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, prakirto lūpą. Nuo smūgio ji nukrito ant šalia buvusios lovos. Tada jis jai suėmė už dešinės rankos riešo ir stipriai jį spaudė. Tuo metu į kambarį įėjo jo tėvas ir pasiėmė E., kuri buvo jos rankose. V. stovėjo kambaryje su E. ant rankų ir žiūrėjo. Kadangi N. vis dar laikė jai už riešo ir ji negalėjo ištrūkti, todėl viena koja atsirėmė N. į krūtinės sritį ir jį nuspyrė nuo savęs. Tada atsistojusi pasiėmė telefoną ir norėjo skambinti į policiją. Tada N. sugriebė už kairės rankos riešo ir ją užsuko, užlaužė už nugaros. Ji sakė paleisti, skauda. Dėl laužiamos rankos skausmo pritūpė ant grindų, ranka siekė kito savo telefono, kuris buvo ant palangės. Tada jis ją sugriebė už kitos rankos, už dešinės rankos riešo ir užlaužė, užsuko ranką už nugaros ir laikė abi rankas užlaužęs. Iš skausmo atsigulė ant nugaros, o jis pritūpęs laikė abi rankas. Jai atsigulus ant nugaros, pastūmė po lovyte ir paleido rankas. Išlindusi gulėjo ant grindų, ant nugaros, nes labai skaudėjo kairės rankos petį. N. bandė atimti telefoną, tačiau ji laikė telefoną suspaudusi rankoje. Jis pasilenkęs suėmė už dešinės rankos pirštų ir laužė pirštus, kad juos atlenkti ir atimti telefoną, bet nepavyko. Nepavykus atimti telefono, jis alkūne įsirėmė į kaklą ir spaudė, dėl to jai pradėjo trūkti oro, šaukė, kad paleistų ir atidavė telefoną. Tuomet atsistojo ir pabėgo pas kaimynę O. K., kad ji iškviestų policiją. V. visą laiką buvo kambaryje ir laikė E. ant rankų. Anyta ir kita dukra buvo kieme. Tai ne pirmas kartas, kai N. jos atžvilgiu smurtavo, tačiau ji policijos nekviesdavo, susitaikydavo.
Papildomos apklausos metu nukentėjusioji R. S. parodė, kad N. suėmęs už dešinės rankos pirštų nebuvo ir jų nespaudė. Ji taip sakė, nes buvo susinervinusi, pavargusi, nieko nenorėjo suklaidinti. Sutuoktinis sudavė su delnu vieną smūgį į veido sritį. Po suduoto smūgio ji nukrito ant lovos su dukra ant rankų. Nukrito ant nugaros. Tada jis, pasilenkęs prie jos, suėmė viena ranka už dešinės rankos riešo ir suspaudė. N. pasilenkus prie jos ir stipriai spaudžiant rankos riešą, ji viena koja pastūmė N. toliau nuo savęs, kad išsilaisvintų. Tada jis paleido ranką, ji atsistojo ir paėmė nuo komodos telefoną. Tada N. sugriebė jai už dešinės rankos, kurioje laikė mobiliojo ryšio telefoną ir ją užlaužė už nugaros. Jam užlaužus ranką, ji pritūpė ant grindų. Jai pritūpus, jis paėmė už kairės rankos riešo ir užlaužė ranką už nugaros. Ji muistėsi, priešinosi. Besimuistydama atsigulė ant dešinio šono, ant grindų tarpe lovos ir lovytės. N.us buvo pasilenkęs prie jos ir laikė užlaužęs rankas. Ji bandė ištraukti rankas iš N., abu muistėsi, jiems besimuistant, lovytė pasistūmė nuo jų. N. jos po lovyte nepakišo. Ištraukus vieną ranką ir gulint ant grindų, ji su išlaisvinta ranka siekė kito telefono. N. pirmas paėmė telefoną nuo palangės, ji nespėjo. N. pasilenkęs šalia jos laikė vieną ranką užlaužęs už nugaros, tada uždėjo rankos alkūnę prie kaklo ir stipriai spustelėjo, dėl ko jai pradėjo trūkti oro. Tada ji ištrūko iš jo ir pabėgo, iššokdama per kambario langą. Dėl visų jo smūgių ir užlaužimų ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 2, 37-40, 41-48).
Liudytojas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020-06-07 buvo atvažiavusi jo dukra R. K., jie visi pietavo, prie pietų stalo visi aptarė N. dukros E. krikštynas. Jie visi norėjo, kad E. krikšto mama būtų jo dukra R., tačiau N. žmona su tuo nesutiko, įvyko žodinis konfliktas, jie supyko ir išsiskirstė. Kai grįžo po ūkio darbų, N. susitiko kieme. Jo žmona tvarkėsi lauko virtuvėje, plovė melžimo aparatus. Jis nuėjo į virtuvę žiūrėti televizorių, N. taip pat atėjo į namus, girdėjo kaip N. R. pasakė, kodėl ji neveda mergaičių į kiemą. N. vyresnę dukrą K. išvedė į kiemą ir sugrįžo atgal į kambarį, nuėjo pas R.. Matė, kad R. gulėjo ant lovos, nes jam jų kambarys priešais, gerai matosi. N. jai pasakė, kodėl ji neveda į kiemą mažosios dukros ir, tai pasakęs, uždarė kambario duris. Tada jis išgirdo triukšmą, barėsi N. ir R.. Girdėjo, kad N. sakė „tu man špygų nekiši“, girdėjo, kad vaikiška lovelė susibaladojo. Tada jis atsidarė kambario duris ir pamatė, kad R. buvo ant lovos, pusiau gulomis, jos kojos buvo ant grindų, o ji pati pasvirusi ant šono, N. stovėjo šalia. Jis įėjo į kambarį ir paklausęs, kas čia dedasi, pasiėmė anūkę ir išėjo į virtuvę. R. išėjo paskui jį, kaip išėjo, nematė, gal per kambario langą iššoko. Kad N. R. atžvilgiu naudotų fizinį smurtą, nematė (1 t., b. l. 78-81).
Liudytoja O. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra R. S. kaimynė, su R. pažįstama ir bendrauja apie metus laiko. Ji nuo jos gyvena apie pusė kilometro atstumu, jai yra pati artimiausia kaimynė. 2020-06-07 vakare ji buvo savo namų sodyboje, kai 19 val. girdėjo žodinius konfliktus S. sodyboje. Girdėjo garsiai necenzūrinius žodžius šaukiantį N., N. bėgiojo po kiemą, kiek matė, šaukė į telefoną. R. su abiem mergaitėmis bėgiojo aplink S. sodybą. Viskas po kiek laiko nurimo. Ji nuėjo pas jos vyro tėvus į sodybą, kurie gyvena lygiagrečiai su jais, taip pat vienodai nutolę nuo S. sodybos. Po geros valandos, nurimus triukšmui S. sodyboje, apie 20 val. pas vyro tėvus į sodybą basa, susivėlusi, labai išsigandusi atbėgo R. S.. Ji verkė ir garsiai jos prašė padėti, iškviesti policiją. R. kairysis skruostas buvo raudonas, ji laikėsi kairę ranką, sakė labai skauda. Ji ją ramino, klausė kas nutiko, ji pasakė „mane užmuš, padarys durna atims vaikus“, dar sakė, kad ją sumušė N., sudavė per veidą, smaugė, užlaužė rankas, „dieduška“ sukinėjo ranką. „Dieduška“ tai N. tėvas. R. iš jos telefono pati pasiskambino policijai ir ją išsikvietė (1 t., b. l. 90-93).
Liudytojas R. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė kad dirba Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu. 2020-06-07 dirbo su M. J.. Jie reagavo į įvykius. Dirbo Alytaus mieste. 2020-06-07 apie 21 val. iš budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Gavę tokį pranešimą, jie susiskambino su pranešėju ir nuvyko nurodytu adresu. Atvyko į O. K. sodybą, kur buvo pranešėja R. S.. Kartu su R. S. nuvyko į jos sodybą. R. S. labai verkė, buvo stipriai susijaudinusi, išsigandusi, ant jos veido buvo paraudimas, sumušta, prakirsta lūpa, apdraskyta ranka ties dilbiu, kuri neprisimena. R. S. nurodė, kad tarp jos ir jos sutuoktinio N. S. įvyko žodinis konfliktas, nes ji nenorėjo ir nesutiko, kad jų dukros krikšto mama būtų N. sesuo. Jai būnant namuose apie 20.30 val. į kambarį atėjęs N. S. dėl šios aplinkybės pradėjo ant jos šaukti, priėjęs prie jos sudavė vieną smūgį į veido sritį, tada sugriebė už vienos rankos ir užlaužė, bandė pakišti po lovyte, bet nepakišo, tuomet sugriebė už kitos rankos ir užlaužė, dar sakė, kad ją smaugė. Kaip tiksliai ji pasakojo įvykio aplinkybės neprisimena, dar patikslina, kad ji konflikto metu ant rankų laikė dukrą, kuriai apie 1 metukai. Ji sakė, kad jai pavykus ištrūkti iš N., pabėgo link kaimynės O., kur ir išsikvietė policiją. Jiems atvykus į minimą sodybą, N. S. su savo dukromis ir tėvais buvo virtuvėje. Tiek N. S., tiek R. S. buvo patikrintas blaivumas, jie abu buvo visiškai blaivūs, alkotesterio parodymai rodė 0,00. Paklausus N. S. kas nutiko, jis pasakė, kad jį R. išprovokavo, sakė, kad ji jam sudavė į veidą. Apžiūrėjus jo veidą vizualiai jokių sužalojimų nesimatė. N. S. buvo pristatytas į Alytaus apskrities VPK areštinę (1 t., b. l. 96-99).
Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas R. D. (1 t., b. l. 102-105).
2020-06-07 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas R. S. pareiškimas apie tai, kad 2020-06-07 apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini) kambaryje ją sumušė sutuoktinis N. S. (1 t., b. l. 1).
2020 -06-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambarys, kuriame yra miegamojo lova ir dvi vaikiškos lovytės (b. l. 13, 15-16).
Specialisto išvada Nr. G 459/2020 (06) patvirtina, kad R. S. padaryta kraujosruva ir nubrozdinimas apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, odos nubrozdinimas dešiniame dilbyje, kraujosruvos odoje ir poodyje dešiniame dilbyje ir kairiame žaste, kairio peties sąnario raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveiktos sutrikdymas (1 t., b. l. 54).
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, yra jo šeimos narys.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis N. S. kaltinime nurodytu laiku namuose tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją R. S., su kuria gyveno įregistravęs santuoką. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai pasireiškė vieno smūgio sudavimu delnu nukentėjusiajai į veido sritį, dešinės rankos riešo spaudimu, kairės rankos riešo užlaužimu už nugaros, dešinės rankos riešo užlaužimu už nugaros, įsirėmimu alkūne į kaklo sritį ir jo spaudimu. Dėl tokių tyčinių kaltinamojo veiksmų atsirado padariniai : nukentėjusiajai R. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Kad kilo šie padariniai, patvirtina nukentėjusiosios R. S., liudytojos O. K., liudytojų R. D., M. J. parodymai, specialisto išvada. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. S. veiksmuose yra visi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Kaltinamojo N. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Praeityje N. S. yra teistas, teistumas neišnykęs, todėl laikoma, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė lengvinančiomis kaltinamojo atsakomybę aplinkybėmis pripažinti tai, kad N. S. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žinute atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino 500 eurų neturtinę žalą, taip pat, kad šio nusikaltimo padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, nes R. S. pirmoji pradėjo konfliktą, pašokusi nuo lovos prie pat kaltinamojo, parodė jam špygą, ja baksnojo kaltinamajam į veidą, todėl toks nukentėjusiosios elgesys išprovokavo tolimesnius jos ginamojo veiksmus. Teismas nustatinėdamas lengvinančias aplinkybes, sutinka su gynėjos išdėstytais motyvais, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai galisi dėl to, taip pat pervedė nukentėjusiajai 500 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., 24), todėl tai pripažįstama kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). BK 59 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, bei į tai, kaip BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, tai jog nukentėjusioji R. S. pirmoji parodydama špygą, pademonstravo nepagarbą sutuoktiniui, šis jos parodytas gestas iš esmės prieštaravo moralės normoms ir buvo įžeidžiantis kaltinamąjį N. S., todėl tokius nukentėjusiosios veiksmus vertina kaip provokuojančius BK 59 str. 1 d. 6 p. įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme bei pripažįsta tai kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, yra įregistravęs ūkininko ūkį (2 t., b. l. 23), Raitininkų seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 22), už kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas administracinėmis nuobaudomis, baudas sumokėjęs (1 t., b. l. 120 – 127, 128), nėra Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje (1 t., b. l. 119), sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus N. S. laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje. Byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažintina 1/3.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2020 m. birželio 7 d. 21.30 val., paleistas 2020 m. birželio 9 d. 13.50 val. (1 t., b. l. 111-113, 173-174). Laikino sulaikymo laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys, BPK 140 straipsnio 9 dalis). N. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti iš N. S. 200 eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl skuboto išsikėlimo iš namų teko patirti neplanuotų išlaidų, susijusių su jos ir jos dukrų įsikūrimu sesers namuose. Pirko maistą, žaislus, knygeles, lavinimosi priemones, lovytę, dukroms drabužėlius, sau asmeninius daiktus, sauskelnes, todėl patyrė 200 eurų turtinę žalą. Taip pat, dėl įvykio patytė didelį išgąstį ir stresą. Atsirado nemiga, teko lankytis pas gydytojus, teks lankytis pas psichologą. Sutemus vengia išeiti į lauką, nes bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Vyro tėvai nuolat terorizuoja telefono skambučiais, veržiasi į mamos ir sesers namus. Tą patį daro ir vyro sesuo, todėl tai kelia nepatogumus, labai riboja įprastinį laisvalaikį, dėl to jaučianti diskomfortą, patirianti nervinę įtampą, todėl neturtinę žalą vertina 10 000 eurų ir prašo priteisti iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios įgaliota atstovė prašė civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Kaltinamasis ir jo gynėja prašo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti, kadangi nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji patyrė turtinius nuostolius, nepateikti jokie įrodymai, kad R. S. pirko jos nurodomus daiktus. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji išvykdama iš namų pasiėmė būtiniausius daiktus, o kaltinamasis grįžęs iš laikino sulaikymo, visus jos asmeninius daiktus, taip pat ir vaikų lovytes, drabužius bei žaislus, maistą ir sauskelnes nuvežė nukentėjusiajai į jos sesers butą. Ieškinį dėl neturtinės žalos prašo tenkinti iš dalies ir priteisti 500 eurų piniginę kompensaciją dėl patirto skausmo ir išgyvenimų.
Prokurorė prašė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti, priteisti 500 eurų turtinei žalai atlyginti.
Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Kai žala padaroma, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja nuteistojo sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), žalos dydį turi įrodyti civilinis ieškovas, nes teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras, jo pareiga yra ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertintus nustatyti tikrąjį žalos dydį. Teismas, vertindamas tai, kad nei nukentėjusioji R. S., nei jos įgaliota atstovė iki teisminio tyrimo pabaigos nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimo faktą, daro išvadą, kad civilinė atsakovė neįrodė, jog dėl šios nusikalstamos veikos jai buvo padaryta 200 eurų turtinė žala, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos netenkinamas.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, dėl to ji patyrė fizinius bei emocinius nepatogumus. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus, jog būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytą kūno sužalojimo pobūdį, nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, į tai, kad nukentėjusiajai po įvykio teko palikti namus, kurie buvo vienintelė turima gyvenamoji vieta ir šeimos būstas, visa tai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus vidinius išgyvenimus bei sukrėtimus, taip pat į kaltės formą (tiesioginė tyčia) ir teismų praktiką, priteisiant neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus bei į tai, kad nukentėjusiosios elgesys įvykio metu paskatino kaltinamąjį nusikalsti, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusiojo kaltinamojo interesų pusiausvyros nukentėjusiajai nustatytina 700 eurų dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Iš mokėjimo nurodymo (2 t., b. l. 24) matyti, kad N. S. 2020 m. rugsėjo 10 pervedė R. S. 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, todėl iš kaltinamojo neturtinei žalai atlyginti priteistina 200 eurų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais,
nusprendžia:
N. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. V. B. kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį: 1) per visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
V. B. kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. birželio 9 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinės ieškovės R. S. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti R. S. iš N. S. 200 (du šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinio ieškinio netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.