Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-02-15 · Civilinė byla Nr. e2-115-236/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-08-01Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-02-15Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-15
Bylos Nr.
e2-115-236/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00783-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
R. Č., V. Č.
Atsakovas
viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir viešajai įstaigai Vilkpėdės ligoninei
Advokatai
Tomas Bairašauskas, Arvydas Aranauskas, Adomas Kunčius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-115-236/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00783-2017-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovų R. Č. ir V. Č. (V. Č.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. papildomos nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų R. Č. ir V. Č. ieškinį atsakovėms viešajai įstaigai Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir viešajai įstaigai Vilkpėdės ligoninei dėl žalos atlyginimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą Lietuvoje, L. B., A. P., A. Š., D. M. ir K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. Č. ir V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 56-15; pripažinti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Vilkpėdės ligoninės darbuotojų veiksmus neteisėtais ir atlyginti R. Č. kiekvieną mėnesį po 100 Eur turtinę žalą vaistams apmokėti iki R. Č. mirties; pripažinti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Vilkpėdės ligoninės darbuotojų veiksmus neteisėtais ir atlyginti R. Č. sūnui V. Č. 32 400 Eur žalą.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkino ieškovų atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų ir civilinę bylą nutraukė.Atsakovės VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė ir VšĮ Vilkpėdės ligoninė pateikė prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo būtų paskirstomos atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos.Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninės prašė paskirstyti atsakovės patirtas 1 199,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nurodė, kad atsakovė nespėjo pateikti teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų. Ieškinio atsisakymas buvo gautas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, šis pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla teismo posėdyje nebuvo paskirta nagrinėti. Atsakovė negavo pranešimo apie gautą atsisakymą. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo nebuvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turi būti sprendžiamas priimant papildomą nutartį. Atsakovė VšĮ Vilkpėdės ligoninė prašė priteisti 2 347,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovės pozicijai byloje parengti buvo būtinas išsamus ir nuoseklus pasirengimas, teismų praktikos analizė, bylos strategijos aptarimas, papildomų įrodymų surinkimas, kas sąlygojo nurodytus bylinėjimosi kaštus. Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą. Pareiškime dėl ieškinio atsisakymo ieškovai nenurodė pagrįstų priežasčių, kurios nulėmė ieškinio atsisakymą. Ieškovų procesinis elgesys laikytinas nepagrįstu, piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis ir sukėlusiu žalą atsakovėms. Ieškovai R. Č. ir V. Č. atsiliepimu prašė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Pažymėjo, jog VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė prašymą pateikė paskutinę termino dieną, toks delsimas galimai susijęs su tuo, kad nutarties dėl bylos nutraukimo gavimo dieną atsakovė nebuvo sumokėjusi už teisines paslaugas. Teigė, jog teismas šioje byloje išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes paskirstė su procesinių dokumentų įteikimu susijusias išlaidas. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus galėjo pateikti kartu su tripliku. PVM sąskaita faktūra dėl bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo buvo išrašyta 2017 m. liepos 10 d. ir turėjo būti apmokėta per 14 dienų, tačiau buvo apmokėta tik nutraukus bylą. Tai rodo, jog atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė su atstovu turėjo atskirą susitarimą ir elgėsi nesąžiningai. Analogiškai atsikertant į VšĮ Vilkpėsės ligoninės prašymą ieškovai pažymėjo, jog 2017 m. rugpjūčio 1 d. tripliko parengimo paslauga nebuvo suteikta, o kitos paslaugos nebuvo apmokėtos. Triplikas į bylą nepateiktas, todėl išlaidos negali būti atlyginamos. PVM sąskaita faktūra dėl tripliko parengimo išrašyta tik 2017 m. rugpjūčio 18 d., o apmokėta 2017 m. rugpjūčio 21 d., nors nutartį dėl bylos nutraukimo atsakovė gavo 2017 m. rugpjūčio 4 d. 1 718,20 Eur suma už atsiliepimo parengimą artima maksimaliai ir tokio pobūdžio byloje vertintina kaip per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. papildoma nutartimi atsakovių VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Vilkpėdės ligoninės prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisdamas 1 199,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ir VšĮ Vilkpėdės ligoninei iš ieškovų lygiomis dalimis priteisdamas 1 199,93 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi bylą baigė nepriėmęs sprendimo dėl ginčo esmės. Apie gautą pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovės nebuvo informuotos, nebuvo paskirtas ir teismo posėdis šiam klausimui spręsti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sutiko, kad atsakovės neturėjo galimybių pateikti bylinėjimosi išlaidų iki teismas priėmė minėtą nutartį, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti papildomo sprendimo institutą ir paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstais ieškovų argumentus, kad sąskaitos buvo apmokėtos per vėlai, jau po nutarties nutraukti bylą gavimo, kadangi byloje vykstant pasiruošimui teisminiam nagrinėjimui, atsakovės turėjo pagrindą manyti, kad bus skiriamas teismo posėdis, kuriam ir turėjo pareigą pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju atsakovės neturėjo pareigos numanyti, jog ieškovai atsisakys ieškinio.Teismas nelaikė ieškovų nurodytų ieškinio atsisakymo priežasčių svarbiomis, kadangi jos sąlygotos pačių ieškovų apsisprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad priimant 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nutraukti bylą nebuvo duomenų apie atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nelaikė šio klausimo išspręstu.Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės prašomos priteisti 1 199,93 Eur išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių už atsiliepimo ir tripliko parengimą, todėl priteistos iš ieškovų lygiomis dalimis. Atsakovė VšĮ Vilkpėdės ligoninė nurodė, kad patyrė 2 347,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį bei tripliko parengimas, tačiau atsakovė tripliko teismui neteikė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad šios išlaidos atsakovei neatlyginamos. Kadangi atsiliepimo ir teisinių paslaugų kaina 1 718,20 Eur yra artima maksimaliam Rekomendacijose patvirtintam dydžiui, teismas, įvertinęs, jog ieškovų padėtis yra sudėtinga (R. Č. sunkiai serga, V. Č. nedirba), už atsiliepimo surašymą nustatė kompensuotiną sumą lygią atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patirtoms analogiškoms bylinėjimosi išlaidoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai R. Č. ir V. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir atmesti atsakovių VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ir VšĮ Vilkpėdės ligoninės prašymus arba priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl nepagrįstai iš ieškovų priteisė po 1 199,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovių naudai.Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė piktnaudžiavo papildomo sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmimo institutu, kadangi civilinės bylos užbaigimo metu (2017 m. rugpjūčio 1 d.) atsakovė dar net nebuvo patyrusi realių išlaidų, kurias prašo priteisti.Nagrinėjama byla nėra sudėtinga – byla dėl žalos atlyginimo, nereikalaujanti specialių teisinių žinių, didelių atsakovių atstovų darbo sąnaudų, teismų praktikos analizės, byloje nebuvo keliamas joks teisės taikymo ar aiškinimo klausimas, todėl priteistos kiekvienam atsakovui 1 199,93 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos teisinėms paslaugoms yra akivaizdžiai per didelės ir mažintinos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neadekvačios bylos ir parengtų procesinių dokumentų sudėtingumui, jos laikytinos neatitinkančiomis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.Taip pat ieškovai prašo atsižvelgti į tai, kad jų finansinė padėtis yra labai sunki: ieškovė R. Č. yra pensinio amžiaus, neįgali ir negali visiškai savimi pasirūpinti, jai nustatyta nuolatinė globa, globėju paskirtas ieškovas V. Č., kuris tam, kad galėtų nuolat prižiūrėti ir rūpintis savo motina buvo priverstas išeiti iš darbo ir šiuo metu yra nedirbantis, todėl priteistos sumos ieškovams yra labai didelės.Atsiliepime į ieškovų R. Č. ir V. Č. atskirąjį skundą atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė prašo atskirtąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį nepakeistą. Taip pat prašo priteisti iš ieškovų atsakovės VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinės ligoninės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo:Pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams.Nesutinka su ieškovų teiginiu, kad nagrinėta civilinė byla nėra sudėtinga, kadangi ginčas byloje buvo kilęs dėl pacientei suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Siekiant tinkamai atstovauti šalies interesus, reikalinga gilintis į medicininius dokumentus, aiškintis medicinines procedūras, terminus, diagnozes. O taip pat aiškintis ar gydytojų veiksmai buvo pakankami tinkamai sveikatos priežiūros paslaugai suteikti, dėl ko būtina gilintis ir aiškintis tam tikro sveikatos sutrikimo gydymo būdus ir metodus. Tokios civilinės bylos reikalauja specifinių žinių sveikatos teisės srityje, didelių atsakovių atstovų darbo sąnaudų. Ieškovai atskirajame skunde nepaaiškina, kaip aplinkybė, jog prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo buvo pateiktas paskutinę termino dieną, turėjo įtakos priimto papildomo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Aplinkybė, kad atsakovė apmokėjo 2017 m. liepos 10 d. sąskaitą 2017 m. rugpjūčio 8 d., nepaneigia ieškovų veiksmų (ieškinio teismui pateikimo), dėl kurių atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių priešingu atveju patirta nebūtų.Prašo grąžinti ieškovams pateiktą atskirąjį skundą, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio procedo kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalimi, jį turėjo pasirašyti ne tik apeliantai, tačiau ir advokatas arba advokatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktina nepakeista. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo papildomos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ieškovų teisės pateikti atskirąjį skundą

Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė tvirtina, kad atskirąjį skundą pasirašė tik ieškovai, todėl skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 3 dalies reikalavimų.Apeliacinės instancijos teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato privalomą profesionalaus teisininko atstovavimą tik bylose pagal apeliacinius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1773-370/2017). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, atsižvelgiant į bylų pagal atskiruosius skundus prigimtį, minėtų apribojimų taikymas ir atskirųjų skundų padavimui nepagrįstai suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą, o tokių ribojimų taikymas, lyginant juos su siekiamais tikslais, neatitiktų proporcingumo kriterijaus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1609-943/2017).Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra tinkamai pasirašytas apeliantų R. Č. ir V. Č., kadangi tokį procesinį dokumentą galėjo surašyti ir pateikti patys ieškovai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo papildoma nutartis, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos CPK 94 straipsnio pagrindu, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl atsakovėms priteistinų bylinėjimosi išlaidų pažymėtina, kad būtent ieškinio pateikimas teismui sąlygojo atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje nenustatyta, kad atsakovės bylos nagrinėjimo metu buvo nesąžiningos, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nekilo šalių ginčo dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. papildomoje nutartyje padarytos išvados, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kalti ieškovai, todėl dėl bylinėjimosi išlaidų naštos paskirstymo apeliacinės instancijos teismas papildomai nepasisako.Nagrinėjamu atveju apeliantai atskirojo skundo argumentais nesutinka su atstovavimo išlaidų priteisimo faktu ir jų dydžiu. Šiuo atveju apeliantų teigimu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, nurodydami, jog byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, o skundžiama nutartimi atsakovėms priteistos bylinėjimosi išlaidos iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. teismo nutarties nebuvo patirtos bei nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys šalių patirtas atstovavimo išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai R. Č. ir V. Č. 2017 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovėms VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei ir VšĮ Vilkpėdės ligoninei, prašydami panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2017 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 56-15, pripažinti atsakovių darbuotojų veiksmus neteisėtais ir atlyginti R. Č. kiekvieną mėnesį po 100 Eur turtinę žalą vaistams apmokėti iki R. Č. mirties, pripažinti atsakovių darbuotojų veiksmus neteisėtais ir atlyginti R. Č. sūnui V. Č. 32 400 Eur žalą. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, atsiliepimais į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Buvo paskirtas pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. 2017 m. liepos 27 d. buvo gautas ieškovų pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad ieškovai atsisako ieškinio, kadangi teismui netenkinus ieškovų prašymo dėl liudytojų apklausos, jie neturi galimybės įrodyti savo ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes ir pagrįsti savo reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nutarė priimti ieškovų R. Č. ir V. Č. atsisakymą nuo ieškinio ir šią civilinę bylą nutraukti, valstybės naudai iš ieškovės R. Č. priteisė 4,99 Eur, o iš atsakovo V. Č. – 5 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, teismas dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė. Atsakovės pateikė prašymus priimti papildomą nutartį ir paskirstyti šalių patirtas atstovavimo išlaidas. Su prašymu atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė 2017 m. liepos 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija RVUL Nr. 040 bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą, atliktą 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. po civilinės bylos nutraukimo (2017 m. rugpjūčio 1 d.). Savo ruožtu atsakovė VšĮ Vilkpėdės ligoninė su prašymu pateikė 2017 m. birželio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1701278, 2017 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1701673, 2017 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TGSLT1701935 bei jų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimų nurodymus, atliktus 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d., pastarasis mokėjimas taip pat atliktas jau nutraukus civilinę bylą.Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad pagal bylos eigą atsakovės negalėjo numanyti, jog ieškovai atsisakys ieškinio, ir kad atsakovėms yra būtina nedelsiant atsiskaityti su advokatais ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikti teismui. Šiuo atveju pasibaigus procesui byloje, atsakovėms, kurioms buvo teikiama teisinė pagalba, nesuteikiant galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės, būtų paneigtas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuriuo numatyta asmens teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas apie rašytinį posėdį, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas, dalyvaujantiems byloje asmenims nepranešė, darytina išvada, kad tokiu būdu teismas netinkamai taikė šalių bendradarbiavimo su teismu ir kooperavimosi principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-207-313/2015), kas taip pat galėjo sąlygoti tai, jog atsakovės pavėlavo teismui pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantų teiginiai, kad atsakovių patirtos teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, kadangi už suteiktas paslaugas atsakovės sumokėjo jau po civilinės bylos nutraukimo, o prašymai jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo savalaikiai pateikti, laikytini nepagrįstais nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad atsakovės neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidas ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki teismo rašytinio posėdžio, kuriame buvo išspręstas bylos nutraukimo klausimas. Nagrinėjamu atveju atsakovės ėmėsi priemonių, kad realizuotų joms CPK 277 straipsnio pagrindu suteiktą teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pateikiant prašymus dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinga ir pagrįsta priteisti atsakovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.

Dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė byloje buvo atstovaujama advokato Arvydo Aranausko pagal 2016 m. gegužės 4 d. atstovavimo sutartį. Advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį bei tripliką. Prašymas atlyginti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek triplike, tiek prašyme priimti papildomą sprendimą. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Iš skundžiamos papildomos nutarties turinio matyti, kad teismas, vertindamas suteiktų paslaugų apimtį, rėmėsi šiais atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktais įrodymais: už suteiktas paslaugas išrašyta 2017 m. liepos 10 d. PVM sąskaita faktūra Serija RVUL Nr. 040, kurioje taip pat pateiktas išlaidų detalizavimas, bei 2017 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių pateiktų dokumentų pakanka padaryti išvadą, jog procesinių dokumentų (atsiliepimo į ieškinį ir tripliko) parengimo paslaugos buvo suteiktos (CPK 185 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taikydamas Rekomendacijų 8.2 bei 8.3 punktus teisingai nustatė, jog atsakovės VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės prašomos priteisti 749,96 Eur su PVM išlaidos už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei 449,97 Eur su PVM išlaidos už tripliko surašymą, iš viso 1 199,93 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių už suteiktas advokato paslaugas, todėl pagrįstai lygiomis dalimis šią sumą priteisė iš ieškovų.Atsakovė VšĮ Vilkpėdės ligoninė byloje buvo atstovaujama advokatų Tomo Bairašausko ir Erikos Jurgutytės pagal 2015 m. spalio 23 d. atstovavimo sutartį bei advokato Adomo Kunčiaus 2017 m. birželio 2 d. atstovavimo sutarties pagrindu. Advokatai parengė ir pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašymas atlyginti VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo nurodytas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek prašyme priimti papildomą sprendimą. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Iš skundžiamos papildomos nutarties turinio matyti, kad teismas, vertindamas suteiktų paslaugų apimtį, rėmėsi šiais atsakovės VšĮ Vilkpėdės ligoninės pateiktais įrodymais: už suteiktas paslaugas išrašytomis 2017 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. TGSLT1701278 ir 2017 m. liepos 13 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. TGSLT1701673, 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimo nurodymais bei pažyma apie suteiktas teisines paslaugas. Minėtoje pažymoje nurodoma, kad atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas sudaro: susipažinimas su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieškinį rengimas, informacijos rinkimas, tripliko rengimas.Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė nepateikė tripliko, už jo parengimą bylinėjimosi išlaidos skundžiama papildoma nutartimi nebuvo atlygintos pateiktos 2017 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. TGSLT1701935 pagrindu. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kurių VšĮ Vilkpėdės ligoninė neginčija.Pirmosios instancijos teismas vertindamas, ar atsakovės VšĮ Vilkpėdės ligoninės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, sprendė, jog bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į ieškinį surašymą (1 718,20 Eur) yra artimas maksimaliam Rekomendacijose patvirtintam dydžiui (2 044 Eur), todėl atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą bei aplinkybes, kad ieškovų R. Č. bei V. Č. padėtis yra sudėtinga šias išlaidas sumažino iki 1 199,93 Eur sumos. Šių aplinkybių šalys neginčija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad advokato pagalbos išlaidos, neviršijančios Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra laikytinos protingomis ir pagrįstomis, o procesinė pareiga įrodyti, jog konkrečiu atveju tokios išlaidos turėtų būti sumažintos, tenka sumažinimo siekiančiai proceso šaliai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinis teismas sprendžia, jog apeliantų argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos nesudėtingumu, nedidelėmis atsakovių atstovų darbo sąnaudomis, yra tik subjektyvus apeliantų vertinimas.Nagrinėjamu atveju bylos dalykas – teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė bei dėl jų teikimo kilusi žala, todėl ginčo dalykas reikalauja specialių žinių bei didesnių laiko sąnaudų procesinių dokumentų rengimui. Atsakovių gynybinės pozicijos buvo išsamios, todėl ginčo dalykas ieškinio atžvilgiu negali būti laikomas visiškai nesudėtingu. Tai atskleidžia ir didelė pateiktų procesinių dokumentų apimtis bei prie jų pridėti priedai ir juose esanti informacija. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantų argumentai, jog ginčas nelaikytinas sudėtingu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama papildoma nutartimi jau sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Jokių papildomų įrodymų, sudarančių pagrindą priteistinas bylinėjimosi išlaidas dar labiau sumažinti apeliantai nepateikė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į ieškinio atsisakymo priežastį, kuri išimtinai sąlygota ieškovų apsisprendimo nebetęsti civilinio proceso. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nei atsakovei VšĮ Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei, nei atsakovei VšĮ Vilkpėdės ligoninė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį labiau mažinti nėra pagrindo.

Dėl bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovėms pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, nagrinėjamos bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį.Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo papildomą nutartį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsikirtimai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo

Atsakovė VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė patyrusi 299,98 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos kartu su prašymu pateiktais įrodymais, neviršija Rekomendacijose nurodytos sumos, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi priteisiamos lygiomis dalimis iš ieškovų.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. papildomą nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimi 299,98 Eur (du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 98 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (juridinio asmens kodas 124243848) naudai.

TeisėjasKazys Kailiūnas