- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-785-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29627-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Tatjana Žukauskienė, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- M. P.
- Atsakovas
- K. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.16.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Almos Urbanavičienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui K. R. dėl skolos, turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3895,45 EUR skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Teisme 2018-02-26 buvo patikslintas reikalavimas, nurodant, kad prašomą priteisti 3895,45 EUR sumą sudaro 628,21 EUR skolos ir 3267,14 EUR žalos atlyginimas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad 2016-08-13 šalys sudarė apgyvendinimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160813-1 dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo patalpose, esančiose gyvenamosios paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Sutartimi ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudotis už užmokestį gyvenamosios paskirties pastato dalies patalpas, o atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą apgyvendinimo paslaugos mokestį bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus ir naudotis pastatu ir/ ar patalpomis pagal numatytą paskirtį ir sutarties sąlygas. Sutarties 5.3 punkte buvo numatyta, kad paslaugos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo 2016-09-01. Šalys 2016-09-01 patalpų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame buvo nurodyta nuomojamų patalpų perdavimo metu perduodama buitinė technika, baldai, taip pat nurodyti elektros ir vandens skaitiklių rodmenys. Nuo 2016-09-01 atsakovas apsigyveno nuomojamose patalpose. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties ir joje numatytų įsipareigojimų: nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių. Ieškovui nuvykus apžiūrėti nuomojamų patalpų paaiškėjo, kad jos yra apgadintos, patalpose dėl netinkamo jų naudojimo įsiveisęs pelėsis. Ieškovas pasinaudojo sutarties 8.2 punkte numatyta teise ir 2017-03-27 vienašališkai prieš terminą nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Nutraukus sutartį, 2017-03-31 šalys surašė ir pasirašė patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame buvo numatyta, kad ieškovas pasilieka teisę reikšti pretenzijas tik dėl žalos, susijusios su pelėsiu ir dėl sulūžusių šaldiklio vidinių durelių bei virtuvės komplekto apatinės fasadinės dalies po spintelėmis esančio sudrėkusio ir išsipūtusio plintuso. Nurodė, kad 2017-03-06 buvo gautas Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros mikrobiologinių tyrimų skyriaus mikrobiologinių tyrimų protokolas Nr. MA 957(MA2268)/2017, kuriame nurodyta, kad plovinyje nuo sienos aptiktas pelėsinis grybas. Ieškovas, siekdamas kuo greičiau pašalinti nuomojamose patalpose atsiradusį pelėsį ir išvengti dar didesnių nuostolių, kreipėsi į UAB „Alansta“ dėl statybos darbų sąmatos sudarymo ir darbų pelėsiui pašalinti pradėjimo. UAB „Alansta“ 2017-05-02 ieškovui pateikė sąmatą ir pažymą su atliekamų statybos darbų etapais ir terminais. Bendra visų atliekamų darbų kaina sudarė 2307,14 EUR. Atsakovui buvo išrašyta sąskaita apmokėjimui, 3895,45 EUR sumą apskaičiuojant taip: sudėjus atsakovo skolą už komunalinius 402,20 EUR, baudą 43 EUR, 183 EUR delspinigius, 600 EUR išlaidas už ekspertizę ir 2307,14 EUR už remonto darbus, 660 EUR negautų pajamų; iš gautos sumos atimta 300 EUR suma, t. y. atsakovo sumokėtas užstatas. Atsakovas su ieškovu neatsiskaitė, pateikė ieškovui atsakymą, kuriuo su ieškovo reikalavimais nesutiko. Ieškovo nuomone, atsakovas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi nesilaikė pareigos tinkamai vėdinti ir šildyti nuomojamas patalpas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas K. R. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas turi pareigą pateikti konkrečius įrodymus, įrodančius, jog jo nuomojamos patalpos atitinka Techninių reikalavimų statybos STR 2.01.01(3):1999 – Esminiai statinio reikalavimai higienai, sveikatai, aplinkos apsaugai, t. y. turi įrodyti, jog perdavė laikinai naudotis tinkamas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias specifinius STR reikalavimus. Ieškovas nenurodo nei kokių metų statytas statinys, kuriame buvo išnuomotos patalpos yra, taip pat informacijos, ar statinys buvo renovuotas, kokios medžiagos naudotos skirtingose patalpose ar jos dalyse, kokie sudėti langai, jų kokybė ir daugelio kitų itin svarbių aplinkybių, galinčių potencialiai tiesiogiai įtakoti pelėsio atsiradimo priežastis. Atsakovas nėra ir negali atlikti jokių neteisėtų veiksmų, jeigu patalpų savininkas valdo ir laikinai perduoda naudotis jau netinkamos kokybės patalpomis. Pažymėjo, kad tinkamai įrengtose patalpose, normaliomis patalpų naudojimo sąlygomis, t. y. palaikant tinkamą gyvenimui temperatūrą ir pagal poreikį vėdinant patalpas, pelėsiui atsirasti priežastis gali būti patalpų/namo įrengimo brokas (trūkumai). Esant pernelyg sandarioms lauko ir vidaus konstrukcijoms, nesant įrengtai ar netinkamai įrengtai ventiliacijai, ar panaudojus nekokybiškas statybines medžiagas namo statybai (apšiltinimui) ar vidaus apdailai, yra priežastis pelėsiui atsirasti. Ieškovas nepateikė argumentuotų ir pagrįstų aplinkybių, kad jo pateiktos nuomai patalpos atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus (STR), o remiasi prielaidomis dėl neva netinkamai (nenurodant kaip) naudojamų patalpų. Pažymėjo, kad pateiktas D. K. vertinimo aktas yra visiškai neinformatyvus, nėra jokios argumentacijos ryšium su pelėsio atsiradimo priežastimis. Ieškovo pateikiami argumentai dėl netinkamo patalpų naudojimo yra abstraktūs ir nedetalizuoti, nes neįmanoma įvardinti, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas blogai būtų naudojęs patalpas. Ieškovas apie tai, kad jo paties nuomojamose patalpose yra drėgmė buvo informuotas atsakovo tiesiogiai, tik pastebėjus, kad patalpose kaupiasi drėgmė. Ieškovas perdavė atsakovui drėgmės surinkėją. Ieškovas jau sutarties pasirašymo metu, tikėtina, aiškiai žinojo apie savo perduodamų patalpų trūkumus, šį faktą nuslėpė nuo atsakovo ir patalpas perdavė naudotis. Atkreipė dėmesį, jo ieškovas nepateikė įrodymų apie galimai darytą patalpų remontą. Reikalavimas apmokėti 600 EUR už ekspertizę nepagrįstas, nes vertinimo aktas negali būti laikomas ekspertize. Visi komunaliniai mokesčiai ieškovui buvo sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo K. R. ieškovui M. P. 223,68 EUR netesybas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 223,68 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 86,20 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo M. P. atsakovui K. R. 848,34 EUR bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš ieškovo M. P. valstybei 6,89 EUR bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 2016-08-13 apgyvendinimo paslaugos tiekimo sutarties Nr. 20160813-1 pagrindu atsakovui nuo 2016-09-01 iki 2018-08-31 buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios pastate (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis), t. y. gyvenamųjų patalpų nuomotojo ir nuomininko santykiai (CK 6.578 straipsnio 1 dalis), kurių reguliavimui (sutarties sudarymui, vykdymui ir nutraukimui) taikomos CK XXXI skyriaus nuostatos.
6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovui išnuomotose patalpose drėgmė ėmė kauptis ir atsirado pelėsis dėl netinkamo patalpų eksploatavimo, t. y. dėl atsakovo kaltės (CK 6.587 straipsnio 3 dalis, 6.248 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas neįrodė sąlygų, būtinų atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.248 straipsnis, CPK 178 straipsnis), sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo jo patirtus nuotolius: 2307,14 EUR išlaidas, patirtas už patalpų remontą, 600 EUR išlaidas, patirtas apmokant atliktą patalpų remonto vertės paskaičiavimą, 360 EUR negautas pajamas, viso 3267,14 EUR.
7. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas ne iš karto perdavė patalpas ieškovui dėl jose esančios nešvaros, sprendė, kad šalys sutartį nutraukė bendru sutarimu, vadovaujantis sutarties 8.6 punktu. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutartį nutraukė bendru sutarimu, teismas konstatavo, jog sutartyje numatytos baudos už sutarties nutraukimą, pažeidus esmines sutarties sąlygas, nagrinėjamu atveju netaikytinos, dėl ko atsakovas turėjo pareigą apmokėti ieškovui pagal nurodytas sąskaitas paskaičiuotų komunalinių mokesčių sumas ir užstatu nepadengtą nuomos mokesčio už 2017 metų kovo mėnesį dalį (CK 6.583 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 3 dalis, sutarties 5.9. punktas). Atsakovas pateikė 2017-09-01 sąskaitos išrašą, kuris patvirtina, kad atsakovas ieškovui yra sumokėjęs 104,63 EUR sumą. Teismas, nustatęs, kad atsakovas yra apmokėjęs jam išrašytas sąskaitas, konstatavo, kad nėra pagrindo iš atsakovo ieškovui priteisti pinigų sumas nurodytas 2017-03-03 sąskaitoje faktūroje MPK Nr. 17-03-06, 2017-03-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 17-03-5, 2017-02-28 PVM sąskaitoje faktūroje MPKK Nr. 17-02-6, todėl reikalavimą dėl skolos priteisimo šioje dalyje (402,21 EUR) atmetė.
8. Teismas nustatė, kad atsakovas savo prievolę sumokėti mokesčius už komunalines paslaugas ir nesumokėtą nuomos mokesčio dalį įvykdė praleidęs nustatytą terminą, dėl ko ieškovas turėjo pagrindą skaičiuoti netesybas ir pareikalauti jas atsakovo apmokėti. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Teismas iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo nustatė, kad 2017-09-01 mokėjimo nurodymu jis sumokėjo 2,32 EUR didesnę sumą, todėl šia suma sumažino iš atsakovo ieškovui priteistinas netesybas bei priteisė iš atsakovo ieškovui 223,68 EUR netesybų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovas M. P. prašo paskirti byloje teismo ekspertizę tikslu nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis bei atsakyti į kitus šalių klausimus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovo M. P. reikalavimą priteisti iš atsakovo K. R. 2307,14 EUR išlaidas, patirtas už patalpų remontą, 600 EUR išlaidas, patirtas apmokant atliktą patalpų remonto vertės paskaičiavimą, 360 EUR negautas pajamas, viso 3267,14 Eur ir priimti naują sprendimą – šiuos ieškovo reikalavimus tenkinti pilnai, taip pat atitinkamai perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; netenkinus antrojo reikalavimo, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškinyje atsakovo kaltė siejama su jo neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė netinkamu pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, t. y. atsakovas pažeidė Sutarties 6.3 punktą, kuriame numatyta, kad paslaugų gavėjas įsipareigoja laikytis ir atsakyti už pastato patalpų valymą, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, ekologijos, higienos, įrengimų normų ir eksploatacijos taisyklių reikalavimus ir atsakyti už jų pažeidimus, taip pat atsakovas pažeidė Kliento atmintinėje nurodytas patalpų naudojimosi sąlygas – netinkamai vėdino patalpas, dėl ko patalpose įsiveisė pelėsis (Kliento atmintinės 5 punktas). Kad atsakovas netinkamai eksploatavo gyvenamąsias patalpas, t. y. netinkamai vėdino, nevalė patalpų, nesilaikė higienos reikalavimų, akivaizdžiai pagrindžia eksperto dr. D. K. ekspertinėje išvadoje padarytos išvados, jog „pelėsiai susidarė dėl netinkamo patalpų vėdinimo ir/ar nepakankamo patalpų šildymo, ko pasekoje susidarė pelėsiai“, taip pat 2017-03-31 surašytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame pažymėta, kad nuomojamos patalpos ieškovui buvo grąžintos tik iš trečio karto, o ir tai esant netinkamai nuomojamų patalpų švarai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas nevėdino patalpų, ar jas vėdino netinkamai, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nedetalizavo sąvokos „nuolat vėdinti“. Tokia teismo nurodyta sąlyga yra nepagrįsta, perteklinė ir neįmanoma įgyvendinti ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, jog joks teisės aktas ir jokia kompetentinga institucija nėra pateikusi detalių rekomendacijų ar tikslių skaičiavimų, kaip dažnai, kokia trukme, kokiais intervalais, kokiu mastu ir pan. turėtų būti vėdinamos gyvenamosios patalpos. Be to, nėra įmanoma nurodyti konkretaus laiko, kiek patalpos turi būti vėdinamos, kadangi tai priklauso nuo to, kiek patalpose yra susikaupę drėgmės, ką įtakoja būtent tai, ką patalpose veikia nuomininkas (kepa, verda, naudojosi dušu ir pan.).
9.2. Atsižvelgiant į CK 6.500 straipsnyje numatytą prezumpciją, teismas, netinkamai taikė įrodinėjimo pareigą reglamentuojančias teisės normas, t. y. įrodinėjimo pareigą dėl atsakovo kaltės buvimo ar nebuvimo perkėlė ieškovui, kai įrodinėjimo pareiga dėl pastarojo kaltės turėjo tekti pačiam atsakovui.
9.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai ir tokiu būdu pats prisiėmė riziką dėl patalpų būklės blogėjimo (pelėsio atsiradimo ir išplitimo), o tuo pačiu ir riziką dėl galimų nuostolių atsiradimo. Ieškovui sužinojus, kad patalpose ėmė kauptis drėgmė buvo imtasi visų teisėtų veiksmų, kad atsakovo nuomojamose gyvenamosiose patalpose būtų sustabdytas drėgmės kaupimasis ir tokiu būdu nesudarytų sąlygų kauptis pelėsiui. Ieškovas atsakovui ne kartą tiek žodžiu, tiek raštu akcentavo apie svarbą ir pareigą palaikyti patalpas švarias, išvėdintas ir tinkamai apšildytas. Ieškovas apie pelėsio atsiradimą sužinojo tik 2016 m. gruodžio mėnesį, o netrukus, t. y. 2016-12-08 atsakovas pasiuntė savo atstovę apžiūrėti patalpas ir įvertinti esamą situaciją, o tuo pačiu ir perduoti atsakovui drėgmės surinkėją. Teismas šias aplinkybes be jokio pagrindo atsisakė vertinti nurodant, kad jos nereikšmingomis bylos nagrinėjimui.
9.4. Tam, kad būtų išsiaiškinta pelėsio atsiradimo priežastis ir nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kaltės, ieškovas ir atsakovas pateikė į bylą dvi skirtingas ekspertines išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad nei dr. D. K., nei S. Š. pateiktuose vertinimuose nėra nurodyta aiški pelėsio atsiradimo priežastis, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti teismo ekspertizę byloje, apelianto nuomone, būtų tikslinga skirti teisminę ekspertizę apeliacinės instancijos teisme, kuri turėtų lemiamos reikšmės tinkamam ir išsamiam bylos išnagrinėjimui.
Atsiliepimas
10. Atsakovas K. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo M. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
10.1. Nauja teismo ekspertizė negali ir neturės jokios lemiamos reikšmės pelėsio atsiradimo priežasčiai nustatyti nes ieškovas negali pateikti ekspertizei būtinų dokumentų ir informacijos, susijusios su patalpų vėdinimo ir šildymo sistema. Be to, oro santykinės drėgmės, jo judėjimo parametrus, statinio konstrukcijos sudėtį ir kt. reikėjo nustatinėti prieš darant remontą, o ne jį atlikus ir ištaisius visus trūkumus, dėl ko atsakovas būtų nepalankioje padėtyje, nes siekiant objektyvios ekspertizės reikia vertinti tas aplinkybes, kurios buvo tuo metu, o ne teisminio nagrinėjimo metu. Atsakovas šiuo prašymu pats nedviprasmiškai pripažįsta, kad pelėsio atsiradimo priežastis, kaip teisingai nustatė teismas – yra kita, bet ne atsakovo neteisėti veiksmai. Naujos ekspertizės atlikimas, kuomet nebus jokių galimybių įvertinti realiai buvusios situacijos ir dėl ieškovo aplaidumo ir nerūpestingumo neatliktų privalomų tyrimų, tokios ekspertizės skyrimas yra netikslingas.
10.2. Atsakovas prieš ieškovą buvo sąžiningas, pats asmeniškai informavo ieškovą apie patalpose esantį pelėsį ir šalino jį. Atsakovas pats, nelaukdamas ieškovo veiksmų, kreipėsi į valstybines įstaigas su prašymu nustatyti, ar patalpose nėra pelėsio. Akivaizdu, jog atsakovas nesiekė nieko nuslėpti, o tik siekė nustatyti galimas pelėsio atsiradimo priežastis (drėgmės lygis, pelėsis), pats inicijavo tyrimus ir juos pateikė ieškovui, kas leidžia kategoriškai tvirtinti, kad atsakovas buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Aplinkybė, kad ieškovas pateikė drėgmės surinktuvą rodo, kad ieškovas suvokė, jog kaupiasi patalpose drėgmė, tačiau priežasties net nebandė nustatyti, tokiu būdu būdamas aplaidus ir nerūpestingas nesirūpino savo turtu ir realiai neužtikrino normalių gyvenimo sąlygų atsakovui. Dar prieš kylant ginčui atsakovas betarpiškai ir tiesiogiai bendravo su ieškovu, kooperavosi ir nesiekė pakenkti ieškovui ar jo turtui, tačiau ieškovas naudojasi savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi siekdamas savo aplaidumo kainą išsireikalauti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
2. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Kaip matyti iš ieškovo apeliacinio skundo turinio, apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo bei netinkamo materialinės teisės normų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo.
3. Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta sutartimi dėl apgyvendinimo paslaugų suteikimo ieškovas (apeliantas) išnuomavo atsakovui gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių, t.y. iki 2017-08-31; atsakovas įsipareigojo už patalpas mokėti. Pirmosios instancijos teismas šią sutartį kvalifikavo kaip nuomos sutartį. 2016- 09-01 šalys pasirašė patalpų priėmimo-perdavimo aktą; akte perduodamų patalpų trukumų nustatyta nebuvo. Atsakovas 2016 m. lapkričio mėn. kreipėsi žodžiu į apeliantą dėl drėgmės patalpose, 2017-03-06 Nacionalinės sveikatos priežiūros mikrobiologinių tyrimų protokolu buvo nustatyta, kad patalpose yra išplitęs pelėsinis grybas; šių faktinių aplinkybių šalys neginčija. Atsakovas pareikalavo nutraukti sutartį, 2017-03-31 sutartis buvo nutraukta, pasirašytas patalpų perdavimo aktas su pastabomis dėl patalpų sutvarkymo.
4. Apelianto manymu pelėsis atsirado dėl atsakovo kaltės, tokiu būdu jam priklausantis daiktas buvo pablogintas; atsakovui atsirado prievolė padengti visas pelėsio šalinimo išlaidas ir negautas Apelianto pajamas. Situacija, kai viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas, kyla tik esant civilinei atsakomybei; civilinė atsakomybė yra sutartinė arba deliktinė. Civilinei atsakomybei atsirasti yra būtina tenkinti 4 sąlygas – turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas.
5. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymas yra joje nurodytų veiksmų atlikimas arba susilaikymas nuo tam tikrų veiksmų. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaujantis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 256 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliantas teigia, kad atsakovo kaltė už pelėsio atsiradimą siejama su jo neteisėtais veiksmais – netinkamu pagal Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Sutarties 6.3 punktas numato, kad paslaugų gavėjas (nuomotojas) įsipareigoja laikytis ir atsakyti už pastato patalpų valymą, elektros, priešgaisrinės apsaugos, vandentiekio, kanalizacijos, ekologijos, higienos, įrengimų normų ir eksploatacijos taisyklių reikalavimus ir atsakyti už jų pažeidimus, taip pat pažeidė kliento atmintinėje nurodytas patalpų naudojimosi sąlygas – netinkamai vėdino patalpas, dėl ko patalpose įsiveisė pelėsis.
7. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių nuomos sutartyje ir atmintinėje patalpų nuomininko pareiga nuolat tinkamai vėdinti patalpas nėra detalizuota. Sąvoka „tinkamai vėdinti patalpas“ nėra atsikleista; Sutartyje nenurodyta, kiek kartų per parą patalpų nuomininkas privalo vėdinti nuomojamas patalpas, koks turi būti vėdinimo režimas priklausomai nuo sezono, temperatūros bute ir išorėje, pan., tam, kad vėdinimas būti pripažintas tinkamu. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad koks nors norminis aktas ar higienos standartas nustatytų kiek kartų ir kaip gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos tam, kad neatsirastų pelėsis.
8. Apeliantas skunde teigia, kad patalpos turėjo būti vėdinamos per langus, vadovaujantis protingumo principu, t.y. atsižvelgiant į esamas aplinkybes, oro sąlygas, metų laiką, patalpų oro temperatūrą ir kitus svarbius faktorius, o detalus nurodymas, kaip turi būti vėdinamos patalpos, yra neįmanomas.
9. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad patalpas vėdino nuolat, pagal poreikius, vonios radiatorius buvo įjungtas ir veikė nuolat. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiga tinkamai vėdinti patalpas šalių nuomos sutartyje nėra apibrėžta, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas nevedino patalpų ar jas vėdino netinkamai, nesivadovaudamas protingumo principu.
10. Apeliantas nurodo, kad faktą, jog atsakovas netinkamai vėdino patalpas įrodo pats pelėsio atsiradimo faktas. Tačiau pelėsis galėjo atsirasti ir dėl kitų, nesusijusių su atsakovo veiksmais (neveikimu) priežasčių; žala (nagrinėjamoje byloje – pelėsio atsiradimas) yra viena iš civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų; ji negali būti tapatinama su kita būtinąja žalos atsiradimo sąlyga – neteisėtais veiksmais. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo D. K. liudytojo parodymų ir išvados vertinimu. Ieškovas (apeliantas) D. K. parengtą išvadą pateikia kaip ekspertinę išvadą, tačiau Civilinio proceso kodekso normų kontekste šis pagal ieškovo užsakymą parengtas dokumentas vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 1 d.) Vertinant šiuo rašytinio įrodymo turinį pažymėtina, kad specialisto išvadoje nebuvo atlikti patalpų temperatūros ir drėgmės matavimai, nebuvo analizuojama, koks šildymo ir vėdinimo režimas būtų tinkamas atsakovo nuomojamoms patalpoms, atsižvelgiant į patalpose esančią vėdinimo ir šildymo sistemą, todėl šio specialisto išvada, jog pelėsiai susidarė dėl netinkamo patalpų vedinimo ir /ar netinkamo patalpų šildymo, yra vertinamojo pobūdžio, nėra pagrįsta specialių žinių reikalaujančias tyrimais ir neįrodo, kad atsakovas pažeidė Sutartyje nustatyta pareigą tinkamai vėdinti ir /ar šildyti patalpas. Teisėjų kolegijos vertinimu pelėsio atsiradimo faktas savaime neįrodo, kad patalpos buvo netinkamai vėdinamos.
11. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėti veiksmai), arba pažeidus bendrą pareigą veikti atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtas neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (apeliantas) neįrodė, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą) – pažeidė šalių Sutartimi nustatytą pareigą tinkamai vėdinti išnuomotas patalpas, t.y. Sutarties nuostatų pažeidimo, kurio pagrindu atsakovui būtų galima taikyti sutartinę atsakomybę. Nenustačius vienai iš sąlygų sutartinei civilinei atsakomybei kilti, teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo (2307,14 Eur patalpų remonto išlaidų, 600 Eur remonto vertės paskaičiavimo išlaidų. 360 Eur negautų pajamų).
12. Apeliantas taip pat nurodo, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl gyvenamosiose patalpose atsiradusio pelėsio ir tokiu būdu pabloginto daikto, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6. 500 straipsnio nuostatas, pagal kurias nuomininko kaltė dėl daikto pablogėjimo yra preziumuojama, t.y. atsakovas turėjo įrodyti savo nekaltumą, kad jis tinkamai ir rūpestingai prižiūrėjo jam išnuomotą daiktą (patalpas), ėmėsi visų būtinų priemonių bei veiksmų, kad daikto nebloginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas be pagrindo tapatina kaltės ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) sąvokas. Kaip jau buvo minėta, kaltė yra viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, kaltės prezumpcija galioja įrodžius, kad kaltas asmuo atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Nagrinėjamu atveju, kai atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) neįrodyti, CK 6.500 straipsnyje nustatyta kaltės prezumpcija nesudaro pagrindo atsakovo civilinei atsakomybei kilti.
13. Apeliantas nesutiko su teismo sprendimo motyvais, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neatsakingai, tokiu būdu prisiėmė riziką dėl pelėsio atsiradimo; savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas laiku nesiėmė priemonių nustatyti drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastį. Apeliantas nurodė, kad perdavė atsakovui patalpos tinkamos būklės, o 2016 m. gruodžio mėnesį pasiuntė savo atstovė apžiūrėti patalpas ir perduoti atsakovui drėgmės surinkėją
14. Tačiau nagrinėjamos bylos duomenimis tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2016-02-08 iki 2017-02-10 vyko susirašinėjimas dėl atsakovo patalpose atsiradusių drėgmės ir pelėsio; ieškovas ragino atsakovą vėdinti patalpas. Pažymėtina, kad į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl higienos normų patikros patalpose kreipėsi atsakovas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas (apeliantas), kaip patalpų nuomotojas, operatyviai nereagavo į nuomininko pranešimą apie drėgmės ir pelėsio atsiradimą patalpose, nebuvo pakankamai rūpestingas, neprieštarauja faktinei bylos situacijai.
15. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad statant ieškovui priklausantį vienbutį namą, kuriame buvo išnuomotos patalpos, buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių, o tai galėjo turėti įtakos pelėsio atsiradimui. Teismas šią savo išvadą pagrindžia tuo, kad pagal projektą buvo numatytas šildymas – grindinis elektrinis šildymas naudojant elektrinius kilimėlius po grindų dangą, tačiau teismui nebuvo pateikta paskaičiavimų, kuriais remiantis priimti sprendiniai dėl projektuojamo šildymo ir vėdinimo, kiti dokumentai, kurie įrodytų įrengtos šildymo sistemos kokybę. Teismas konstatavo, kad pagal projektą name buvo numatyta įrengti vieną virtuvę pirmame namo aukšte, atnyrame aukšte nebuvo numatyta įrengti tualetą ir vonią, tačiau realiai virtuvė ir sanitarinė patalpa atsakovo nuomojamose patalpose buvo įrengti.
16. Apeliantas pripažino, kad namo projekte numatyta geoterminio šildymo sistema oras-oras buvo pakeista į grindinį elektrinį šildymą naudojant elektrinius kilimėlius po dangą, tačiau neypatingam statiniui nėra reikalavimo kiekvienų atveju atlikti projektinių paskaičiavimų t.y. šildymo ir vėdinimo sprendinių pakeitimas, o taip pat papildomas virtuvės ir sanitarinių patalpų įrengimas nesudaro pagrindo teigti, kad statinys pastatytas nukrypstant nuo esminių projektinių sprendinių. Apeliantas nurodė, kad faktas, jog statinys pastatytas su nukrypimais nuo statinio projekto, gali būti nustatytas tik administracinės teisenos tvarka nuginčijus kompetentingos institucijos sprendimą – Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pažymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų apie tai, kad namo šildymo sistemos projektiniai sprendiniai buvo pakeisti bei kad atsakovo patalpose buvo įrengta virtuvė ir sanitarinė patalpą, kurie nebuvo numatyti pirminiame projekte, tačiau teisinis šių aplinkybių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad gyvenamojo namo statybos metu buvo nukrypta nuo projektinių sprendinių yra perteklinė ir neturėjo reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.
17. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
18. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Dėl bylos grąžinimo ir/ar ekspertizės skyrimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra alternatyvus: netenkinus prašymo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl nuostolių priteisimo, apeliantas prašo teismo grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui, iš naujo atskleidžiant visas bylos aplinkybes, paskiriant teismo ekspertizę pelėsio priežasčiai nustatyti (jeigu tai nebus padaryta apeliacinės instancijos teisme) ir bylą išnagrinėti tinkamai ir visapusiškai.
20. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šio procesinio sprendimo taikymo ribos apibrėžtos įstatyme: byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik esant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams.
21. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; faktinės bylos aplinkybės yra atskleistos, o tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir šalių teisinių santykių kvalifikavimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo esmė nėra atskleista. Apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų vertindamas įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas.
23. Apeliantas taip pat pateikė prašymą skirti ekspertizę tikslu nustatyti pelėsio atsiradimo priežastis bei atsakyti į kitus šalių klausimus apeliacinės instancijos teisme; prašo nustatyti šalims terminą pateikti teismo eksperto kandidatūrai, nurodyti teisminės ekspertizės terminus bei kainą, suformuluoti teismo ekspertui klausimus, t.y. prašo rinkti ir tirti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.
24. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, kt.).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu ekspertizės skyrimas nagrinėjamoje byloje neišvengiamai užvilkins bylos nagrinėjimą; be to, sutikus su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje neįrodytas esminis pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti – atsakovo neteisėti veiksmai, pelėsių atsiradimo priežasčių nustatymas nėra reikšmingas šalių ginčo išsprendimui.
26. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatus apelianto bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsiliepime atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios bus patikslintos vėliau, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė; atsakovo bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat nepriteisiamos.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.