- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-22
- Bylos Nr.
- e2-541-370/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00007-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1145-661/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idesta“ ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Idesta“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovo A. S. 46 089,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog atsakovas A. S. yra vienintelis UAB „SA Logistic“ akcininkas ir įmonės direktorius. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovei iš UAB „SA Logistic“ yra priteista iš viso 46 640,77 Eur, tačiau vykdymo procese ieškovės naudai buvo išieškota tik 551,49 Eur suma. Ieškovės vertinimu, atsakovas yra asmeniškai atsakingas dėl jo valdomos įmonės įsiskolinimo negalėjimo išieškoti ieškovei.
3. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui A. S. priklausantį turtą 46 089,28 eurų sumai, o atsakovo A. S. turto 46 089,28 eurų sumai nepakankant, areštuoti pinigines lėšas atsakovo bankų sąskaitose. Laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui.
4. Ieškovė nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Ieškovės vertinimu, šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovas, veikdamas savo vardu, kaip UAB „SA Logistic“ vienintelis akcininkas ir vadovas, nesąžiningai visą UAB „SA Logistic“ turėtą turtą perleido tretiesiems asmenims, todėl yra tikimybė, kad gali perleisti ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė, nurodydama aplinkybes dėl atsakovo sudarytų sandorių, jų neginčija, ji prašo priteisti tik piniginę sumą iš atsakovo, tačiau vien aplinkybė, kad atsakovas galbūt yra skolingas ieškovei, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas sieks apsunkinti galbūt palankaus teismo sprendimo ieškovei įvykdymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Idesta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo, tai reiškia, kad teismas vertino, jog palankus sprendimas ieškovei galėtų būti priimtas.
7.2. Teismas nevertino aplinkybės, jog ieškovei žala buvo padaryta nesąžiningais atsakovo A. S. veiksmais, kuris, būdamas vieninteliu UAB „SA Logistic“ akcininku ir vadovu, blogino įmonės turtinę padėtį, sudarydamas UAB „SA Logistic“ nenaudingus sandorius, perleisdamas įmonės turtą, sau neteisėtai išsimokėdamas dividendus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
10. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
11. Atskirajame skunde apeliantė nekvestionuoja teismo išvadų, susijusių su ieškinio preliminariu pagrįstumu, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliacijos ribas, šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nenustatymu, dėl atsakovui A. S. priklausančio turto ieškinio sumai arešto.
12. Apeliantė, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo A. S. 46 089,28 Eur sumai buvo atmestas, teigia, kad kitose bylose iš atsakovui priklausančios bendrovės (UAB „SA Logistic“) apeliantei buvo priteista iš viso 46 640,77 Eur, tačiau paaiškėjo, kad dėl atsakovo tyčinių veiksmų, sudarant UAB „SA Logistic“ nenaudingus sandorius ir taip pabloginus šios įmonės turtinę padėtį, apeliantei priverstinio skolos išieškojimo procese pavyko atgauti tik dalį skolos (551,49 Eur).
13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto žemesnės instancijos teismo priimtos nutartys, todėl teismas, vertindamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje vadovausis savo vidiniu įsitikinimu bei Lietuvos Apeliacinio ir Lietuvos Aukščiausiojo teismų suformuota praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir apeliantės nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ji nepagrindė atsakovo nesąžiningų veiksmų buvimą, mėginimą nuslėpti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą siekiant išvengti patenkinto ieškinio įvykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų sunkią atsakovo finansinę padėtį, taip pat, kad atsakovas ketina perleisti ar perleido jam nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas A. S. siektų išvengti galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
15. Šioje byloje apeliantė pareiškė piniginį reikalavimą atsakovui, kaip įmonės akcininkui ir vadovui, dėl jo vadovavimo laikotarpiu UAB „SA Logistic“ sudarytų nenaudingų sandorių, dėl kurių apeliantė prarado galimybę išsiieškoti iš UAB „SA Logistic“ įsiskolinimą. Pažymėtina, jog atsakovo, kaip įmonės akcininko ir vadovo netinkamas pareigų vykdymas, yra šios bylos ginčo objektas, todėl teismas šioje proceso stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos. Apeliantės nurodytos aplinkybės neatskleidžia esminės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – jog egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas elgiasi nesąžiningai, bando perleisti ar nuslėpti savo turtą ir pan.
16. Įvertinęs bylos duomenų visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad būtinumo areštuoti atsakovo turtą 46 089,28 Eur sumai nenustatyta, aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog atsakovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti apeliantei galbūt palankų teismo sprendimą, apeliantė nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartu prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė apeliantei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo atsakovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Apeliantei išaiškintina, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas prašymas areštuoti atsakovo turtą 46 089,28 Eur sumai, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.