Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus ir draudimus: bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja N. I., įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - nuspręsta palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.4. Apelianto nuomone, nagrinėjamoje byloje kaltinimas iš esmės yra grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais, t. y. kad jis (V. V.) ją sužalojo. Nukentėjusios parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, kadangi liudytojai tik perpasakojo nukentėjusiosios jiems nurodytas aplinkybes, įvykio tiesiogiai nematė. Skunde remiasi kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau-EŽTT) praktika ir pažymi, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši baudžiamojo proceso nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes. Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

6. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, mano, kad skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl V. V. nuteisimo pagrįstumo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodymų vertinimo

7. Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinio teismo nutartis baudžiamosiose byloje Nr. 2K-122/2013). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo ar jo gynėjo lūkesčių, nėra nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistojo V. V. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas V. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

14. Apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, gali neatskleisti tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti asmens kaltę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis duodamas parodymus nurodė skirtingas nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybes. Papildomos apklausos metu 2024-02-20 nurodė, kad akistatos metu išgirdo, jog nukentėjusioji buvo pas O. P., todėl jis norėjo pasakyti, kad jis (O. P.) yra neadekvatus ir galėjo ją sumušti. Apklausiamas apylinkės teisme 2024-06-04 nurodė, kad jai atsirado mėlynės ir susidarė palankios sąlygos nurodyti, kad šeimoje patiriamas smurtas. Tuo tarpu apklausiamas apeliacinės instancijos teisme 2024-11-28 nurodė, kad jis įtaria, jog nukentėjusioji pati tiesiog nukrito, kadangi ji dėvi aukštakulnius, todėl būnant girtai visiškai lengva nugriūti. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti nuteistojo V. V. paaiškinimai vertintini kaip pasirinkta jo gynybinė versija, kuri yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad nukentėjusioji dažnai vartoja alkoholį. Vis tik, ši aplinkybė nesuteikia pagrindo nuteistajam smurtauti prieš nukentėjusiąją ir juo labiau nepatvirtina nuteistojo gynybinės versijos, jog nukentėjusioji galėjo būti sužalota kokiomis nors kitomis nei kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino tai, kad įvykio metu nukentėjusioj buvo neblaivi ir pagrįstai pažymėjo, kad nors nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, nukentėjusioji nurodytas įvykių aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu, be to, jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria minėtai apylinkės teismo išvadai ir pažymi, kad nukentėjusiosios neblaivumas įvykio metu niekaip nepaneigia, fakto, kad būtent V. V. savo smurtiniais veiksmais sužalojo nukentėjusiąją, t. y. nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusioji 2024-01-20 atvykusiems pareigūnams paaiškino, jog naktį ji namie nenakvojo, o ryte nakvojo laiptinėje prie buto durų, sugyventinis išėjo pro duris ir ją sumušė. Tačiau vėliau jau nukentėjusioji pareigūnams aiškino, jog jai grįžus namo, buto durys buvo praviros, ji pro jas įėjo, virtuvėje padėjo degtinės butelį ir sugyventinis ją sumušė koridoriuje. Sutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad nukentėjusios paaiškinimai duoti į įvykio vietą 2024-01-20 atvykusiems policijos pareigūnams nėra visiškai nuoseklūs, tačiau jos paaiškinimų neatitikimai negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti nukentėjusiosios parodymus, nes stresinė situacija turi įtakos įvykio eigos fiksavimui ir įsiminimui, juolab, kad įvykio metu nukentėjusioji buvo neblaivi. Be to, kiekvienoje naujoje apklausoje parodymai dėl neesminių detalių gali skirtis, o nukentėjusioji šioje byloje apklausta ne vieną kartą. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94-303/2019, 2K-122-303/2020). Kita vertus, kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji nuosekliai nurodė jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes, patvirtindama, kad 2024-01-20 jos sugyventinis V. V. prieš ją smurtavo. Apylinkės teismas atsižvelgęs į tai, kad teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios N. I. duoti parodymai dėl jos atžvilgiu naudoto smurto buvo iš esmės nuoseklūs, sugretinęs šiuos parodymus su teisme apklaustų liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais, kuriems nukentėjusiosios parodymai neprieštaravo ir juos papildė, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vadovavosi nukentėjusiosios teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino nukentėjusiosios parodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas išanalizavęs nukentėjusiosios parodymus ir palyginęs juos tarpusavyje bei sugretinęs su kitais bylos įrodymais, netikėti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti neturėjo pagrindo, nes nukentėjusiosios parodymai dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs ir išsamūs. Teisėjų kolegija, taip pat neturi pagrindo sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad nukentėjusiosios parodymai nėra objektyvūs ir teisingi, todėl jais negalima remtis sprendžiant jo kaltės klausimą.

21. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog aplinkybė, kad pas specialistą apžiūrai nukentėjusioji kreipėsi tik 2024-01-25, t. y. praėjus kelioms dienoms, galėjo turėti įtakos specialisto išvadai dėl sveikatos sužalojimo padarymo dienos. Kaip matyti 2024-01-25 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad N. I. padaryti sužalojimai buvo 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, o tyrimas atliktas ir baigtas 2024-01-25 dieną. Šioje išvadoje nurodyta, kad tyrimo atlikimo pagrindas – (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo užduotis (be datos) ikiteisminiame tyrime. Taigi vien tai, kad nukentėjusiosios apžiūra pas specialistą atliktą ne įvykio dieną, o 2024-01-25 neabejotinai neturi įtakos specialisto išvadai dėl sveikatos sužalojimo padarymo dienos. Juo labiau, kad 2024-01-20 asmens apžiūros protokole su foto lentele nurodyta, kad apžiūrint N. I. matoma ant kairės paakių srities mėlynė, lūpų srityje raudonos spalvos dėmes, taip pat dešinės pusės ausyje matomos kraujosruvos (t. 1, b. l. 62-68). Akivaizdu, kad nukentėjusioji objektyviai negalėjo būti sužalota kitu laiku, kadangi ji buvo sužalota 2024-01-20.

22. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nei vienas iš liudytojų įvykio nematė. Liudytojas R. G. nurodė, kad tą dieną mėlynės nukentėjusiosios veide nematė, mėlynė pasirodė tik kitą dieną, gal paryčiais. Tuo tarpu kita liudytoja A. K. nurodė, jog neva matė mėlynę ant nukentėjusiosios veido, kai atvažiavo policija. Tačiau laiko, kada tai galėjo būti, ši liudytoja neprisiminė ir nurodė, kad tai galėjo būti balandžio ar gegužės mėnesį. Kita liudytoja L. S. J. pasakojo apie įvykį balandžio mėnesį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų liudytojų duoti parodymai atitinka šioje byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiama 2024-02-23, liudytoja L. S. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu buvo 2024-02-29. Šios liudytojos apylinkės teisme apklaustos 2024-06-27. Taigi liudytojos apylinės teisme buvo apklaustos praėjus 5 mėnesiams nuo įvykio, t. y. praėjus ilgam laiko tarpui, todėl dėl objektyvių aplinkybių liudytojos teisiamojo posėdžio metu negalėjo pasakyti tikslios datos kada įvyko įvykis. Be to, liudytoja L. S. J. yra garbaus amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus), apklausiama teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, kad įvykio dieną girdėjo šauksmus, keiksmus ir grumtynes, bet pastebėjo, kad tokie įvykiai čia yra dažni ir aplinkiniai prie to priprato, ji tiksliai neprisimena, ar viskas įvyko balandį, nes nefiksuoja tikslių datų. Liudytojas R. G. nors ir nurodė, kad ant nukentėjusios veido mėlynė nebuvo iš karto matoma, gal paryčiais pasimatė, tačiau jis patvirtino, kad mėlynę jis matė. Taip pat patvirtino, kad kelios dienos iki konflikto N. matė ir mėlynės nebuvo. Pažymėtina, kad esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, kadangi jais abejoti ir nesivadovauti nėra jokio pagrindo.

23. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu išsakyti nuteistojo teiginiai, jog įvykio dieną (2024-01-20) atvykus policijos pareigūnams jo (V. V.) nebuvo namuose, nes buvo nustatyta, kad jis buvo visai kitoje vietoje. Šie nuteistojo teiginiai paneigti baudžiamosios bylos duomenimis. Iš (Duomenys neskelbtini) apskrities VPK (Duomenys neskelbtini) miesto PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024-02-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant išsamiai atlikti tyrimą, nustatyti, ar N. I. buvo namuose, ar V. V. buvo namuose ir ar konflikte galėjo dalyvauti R. G., nustatytos telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išeinančių ir įeinančių skambučių, sms su celėmis išklotinės laikotarpyje nuo 2024-01-20 iki 2024-01-26. Tyrimo metu pasinaudojus htts://maps.lt funkcionalumu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (N. I., V. V. namai) yra 750 m atstumu nutolę nuo (duomenys neskelbtini) (R. G. namų). Peržiūrėjus telefono išklotines nustatyta, kad V. V. dažniausiai jungiasi nuo (duomenys neskelbtini) bokšto, tačiau taip pat gali jungtis ir nuo (duomenys neskelbtini), esančio bokšto. V. V. 2024-01-20 paskutinį kartą jungėsi 12.43 val., kai jam skambino 12 kartų N. I., tuo metu jis buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini). Tą dieną daugiau V. V. nesijungė. Kitomis dienomis V. V. jungiasi prie (duomenys neskelbtini) bokšto. V. V. nurodė, kad 2024-01-20 buvo namuose. N. I. 2024-01-20 12.43 val. skambino V. V.. Tuo metu ji prisijungė prie (duomenys neskelbtini), esančio bokšto. Apklausoje N. I. nurodė, kad prieš grįždama namo, ji buvo turguje. Tą pačią dieną N. I. jungėsi 13.11.45 val. prie (duomenys neskelbtini), bokšto, apklausoje užfiksuota, kad tuo metu ji buvo namuose. 13.13 val. policijos informacinėmis sistemomis nustatyta, kad N. I. skambino policijai, prisijungta prie bokšto adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau 13.39.41 val. ji, prisijungusi prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skambina R. G., kuris tuo metu buvo prisijungęs prie bokšto, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos informacinėmis sistemomis nustatyta, kad pareigūnai darbą įvykio vietoje baigė 13.52 val. Apklausos metu N. I. ir R. G. nurodo, kad N. pas R. atvežė policijos pareigūnai. Asmenų adresų atstumai yra nedideli, telekomunikacijų bokštai ribojasi ir įvykio vietoje telefonai gali jungtis nuo bet kurio bokšto kuris skleidžia stipresnį signalą (t. 1, b. l. 111-113). Liudytoja A. K. nurodė, kad ji įvykio dieną sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, kai išėjo I. ir pasakė, kad ją mušė V.. Liudytoja L. S. J. nurodė, kad įvykio dieną sėdėdama virtuvėje ji išgirdo didelį triukšmą, kaltinamasis šaukė įvairiais rusiškais keiksmais. Visa tai vyko koridoriuke prie įėjimo iš laiptinės. Ji girdėjo šauksmus, keiksmus ir grumtynes, bet pastebėjo, kad tokie įvykiai čia yra dažni ir aplinkiniai prie to priprato. Po kurio laiko ji išgirdo, kaip trenkė durimis ir viskas nurimo. Pažiūrėjusi pro langą, ji pamatė N., sėdinčią lauke su kailiniais, laukiančią kažko. Netrukus atvažiavo policija, bet kaltinamasis jų neįsileido, nors pareigūnai daužė duris. Po to, kiek girdėjo, kiekvieną dieną policija kartu su N. vis atvažiuodavo ir bandydavo patekti į butą, tačiau kaltinamasis jų neįleisdavo, nors jis tikrai būdavo namuose – ji girdėjo jo balsą. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad įvykio dieną, t. y. 2024-01-20 nuteistasis V. V. buvo namuose, tačiau neįsileido policijos pareigūnų, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad V. V. neįleido policijos pareigūnų ir neigia, kad įvykio dieną buvo namuose, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

24. Skundo nagrinėjimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog V. V. atžvilgiu 2024-01-25 išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-10-07 nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) dėl savo šeimos nariui N. I. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. V. linkęs smurtauti ir nagrinėjamu atveju nukentėjusios atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai nėra atsitiktinio pobūdžio, t. y. nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtauja jau ne pirmą kartą. Aplinkybę apie nuteistojo agresyvų elgesį patvirtina ir liudytoja L. S. J., kuri nurodė, kad V. V. grasina ir įvairiais žodžiais užgaulioja, dėl ko ji ne kartą buvo iškvietusi policiją. Jis uždraudė visiems gyventojams atidarinėti langus laiptinėje, nesvarbu, ar žiema, ar vasara. Kaskart pastebėjęs atidarytus langus, juos uždarydavo, ir dėl to grasindavo gyventojams. Vienai kaimynei iš antro aukšto jis pasakė, kad ją užmuš, o jai, kai ši atidarė langą, V. V. vijosi ją į butą ir šaukė, kad smogs į galvą. Ji spėjo užsidaryti duris. Vieną dieną gyventojai pastebėjo, kad laiptinėje nuo pirmo iki penkto aukšto dingo langų rankenos. Jie įtarė V. V., o jis vėliau pats prisipažino vienam kaimynui. V. V. kiekvieną dieną būna girtas ir bėgioja laiptinėje basas, dėvėdamas tik apatinius, siekdamas uždaryti visus langus. Ji neturi jokio pagrindo pakenkti V. V., tačiau jis nuolat jai kenkia. Kaimynas neseniai rašė merijai, skųsdamasis dėl triukšmo, alkoholio ir dūmų smarvės bei rūkymo laiptinėje naktimis. Kai jis (V. V.) gauna pašalpas, prasideda vakarėliai, kurie tęsiasi tol, kol visi iškrenta nuo alkoholio. Šios aptartos aplinkybės, taip pat suteikia pagrindą teismui aptartų įrodymų visumoje formuoti vidinį įsitikinimą ir spręsti, kad V. V. yra konfliktiškas, agresyvus ir linkęs smurtauti.

25. Apeliacinės instancijos teismo, teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta nuteistojo apeliaciniame skunde, byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu dar kartą įvertintų įrodomųjų bylos duomenų visuma patvirtina, jog skundžiamame nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nuteistasis V. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės

26. Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliaciniame skunde prašymo dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo tuo atveju, jei jis (V. V.) nebūtų išteisintas, nėra išdėstęs, tačiau apeliaciniu skundu prašoma priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės.

27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1–3 dalys). Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju šių nuostatų buvo laikytasi.

28. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. V. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės apribojimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams be intensyvios priežiūros, su įpareigojimais ir draudimais: bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja N. I., įpareigojant 9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

29. Apylinkės teismas, parinkdamas V. V. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į jo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybės pavojingumą. Įvertino tai, kad V. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, anksčiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį, šią nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik, pastebėtina, kad šią nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas recidyvistas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje dalyje apeliacinis skundas negautas, t. y. baudžiamoji byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą, taigi apeliacinės instancijos teismas negali nuteistojo padėties pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nors V. V. kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, tačiau teismas manė, kad jo elgesys gali būti koreguojamas ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Atsižvelgęs į tai apylinkės teismas parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatydamas šiek tiek didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Intensyvios priežiūros, atsižvelgęs į V. V. sveikatos būklę, neskyrė, tačiau skyrė draudimą bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. I.. Apylinkės teismas sprendė, kad V. V. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri darys teigiamą įtaką V. V. smurtiniam elgesiui - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko nuteistajam skiriamos bausmės rūšį – laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros) su įpareigojimais (9 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose) ir draudimais (bausmės atlikimo laikotarpiu nebendrauti su nukentėjusiąja). Taigi paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį, protingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio pažeidimų, nors ir nustačius BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto pažeidimą, tačiau kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismas negali nuteistojo padėties pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl šiuo atveju nėra teisinio pagrindo keisti paskirtąją bausmę.

30. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-10-01 nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

31. Klaipėdos apygardos teisme 2024-11-29 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo V. V. gynėjos advokatės J. U. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo. Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistojo V. V. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 116,67 Eur.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja, taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

33. Šiame kontekste pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį). Toks prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku, t. y. iki teismo posėdžio, kuris Klaipėdos apygardos teisme vyko 2024-11-28. Ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, tai yra tik po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla. Proceso dalyviai neturėjo galimybės pasisakyti dėl šio prašymo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y., BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vykdant nuosprendį kylančias abejones ir neaiškumus teismas nagrinėja ir išsprendžia šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam V. V. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.