Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-683-949/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-10-01Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-12-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-01
Bylos Nr.
1-683-949/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02975-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Kaltinamasis
V. V.
Nukentėjusysis
N. I.
Advokatai
Jovita Usonytė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-683-949/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02975-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.1.7.2.3; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2; (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 1 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Erikai Grigišienei, Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorams Kristinai Prialgauskienei, Kaziui Grigaičiui,kaltinamajam V. V. (V. V.),jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei,nukentėjusiajai N. I.,vertėjai L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB“ (duomenys neskelbtini)“, turintis neįgalumą, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant per visą šį laikotarpį nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, bausmę atlikęs;

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir įskaičius laikino sulaikymo laiką - 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams) ir turto konfiskavimu;

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi subendrinus paskirtas bausmes, paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė – 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V.

mušdamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent:

jis 2024 m. sausio 20 d. apie 13.00 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, kilusio žodinio konflikto metu kumščiu trenkė sugyventinei N. I. į veidą, ne mažiau kaip tris kartus abiem rankomis trenkė delnais į abi ausis, ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas pataikydamas į kairį šoną ties šonkauliais ir į kairę koją, padarydamas N. I. poodines kraujosruvas veide, kairėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Kaltinamasis V. V. apklaustas teismo posėdžio metu kaltu dėl nusikalstamos veikos neprisipažino. Paaiškino, kad N. I. labai geria, pirmiausia „pragėrė“ savo pinigus, o vėliau ir jo. Ji turi kelis draugus – R. G. ir R. P., kurie taip pat priklausomi nuo alkoholio, pastoviai su jais geria per naktis. Tą dieną ji grįžo iš P., bet nepateko į butą, nes negalėjo rasti savo raktų. Iškvietė policiją. Atvykusi policija patikrino jos blaivumą ir nustatė 2,49 promilės girtumą. Policija paklausė, ar gali kuo nors jai padėti, ar gali ją nuvežti pas kokį nors draugą. Pasirinko savo draugą „G.“ R. G. ir su juo sėkmingai tęsė išgėrinėjimą. Jis jai skambino, nes jos ieškojo, taip pat skambino ir R., bet nei vienas iš jų nekėlė ragelio, todėl suprato, kad jie yra kartu. Kai jie pragėrė visus pinigus, ji truputį prablaivėjo, išsigando ir pasinaudojo situacija. Ji grįžo be pinigų, tad su R. ji sugalvojo kombinaciją, iškvietė policiją. Policija buvo kviesta du kartus. Jai buvo nustatytas 3,5 promilių girtumas. Jai atsirado mėlynės ir susidarė palankios sąlygos nurodyti, kad šeimoje patiriamas smurtas. Jis jos 2024 m. sausio 20 d. (šeštadienį), nei sausio 21-22 dieną nematė, prabudo, o jos jau nebuvo namie. Ji iš namų išėjo 2024 m. sausio 19 d. (penktadienį). Po naktinės darbe nuėjo miegoti, prabudęs šeštadienį nerado nei šuns, nei pinigų, nei jos pačios. Paskambino jai, bet ji kažką neaiškaus sumurmėjo, o vėliau nekėlė ragelio. Ji prisigėrė iki tokio lygio, kad pati negalėjo išvesti savo mylimiausio šuns S., o ją vedžiojo jos draugai. Ji mėnesį laiko kartojo, kad nenori dirbti, nes yra pavargusi. Grįžusi iš darbo informavo, kad ją atleido iš indų plovėjos pareigų, nes jos veidas buvo sužalotas ir mokiniai tai mato. Jis paklausė, kodėl ji meluoja, nes niekas iš mokinių neina į indų plovimo patalpą. Ji pasinaudojo situacija ir išėjo iš darbo, apkaltinusi jį, kad dėl jo ji neteko darbo. Nors jo sugyventinė ir sako, kad jis nieko nedirba ir guli, tačiau jis visą naktį dirba ir grįžęs dieną miega, nes kitą naktį vėl reikia eiti į darbą. Ji pabunda nuo pagirių ir mato, kad jis miega. Paaiškino vieną nutikimą, kai jis norėjo pasikeisti kojines, įlindo į savo spintelę ir rado pusę butelio degtinės, nes ji pastoviai visur slepia butelius. Tikriausiai girta susimaišė ir įdėjo tą butelį į jo spintelę ir tuomet pakėlė skandalą, kad jis po visą butą landžioja. Jis matė užfiksuotus duomenis, kad traumą ji patyrė 25 dieną arba vėliau - 26 ar 27 dieną. Iki 25 dienos jokių traumų ji neturėjo. Jis tapo abdukcijos auka. Sausio 20 dieną pareigūnų nematė. Sausio 19 dieną bandė jai skambinti, ieškodamas jos, tačiau neprisiminė iš kur skambino. Tikrai buvo savo rajone, nes toli nevaikšto, galėjo būti parduotuvėje ar sporto aikštelėje. Nurodė telefono numerį (duomenys neskelbtini), iš kurio ir bandė jai prisiskambinti. Dabar jis gyvena kitur ir pametė savo mobilųjį telefoną. Jo draugas R. Ž. paskambino, tačiau ragelį pakėlė kažkokia moteris. R. paprašė, kad ji grąžintų telefoną, paminėjęs, kad jis yra aklas, tačiau telefono niekas negrąžino. Tai buvo vienintelis jo telefonas. Jis teigia, kad policija jo niekada neišsikvietė, tačiau į namus atvažiavo ir išvežė jį sekantį penktadienį, nepamena, ar sausio 27 ar 28 dieną. Tai buvo susiję su antru įvykiu, nes N. I. atvyko kartu su policija ir policija jį išvežė ir uždarė. Jis teigia, kad niekas jo nesulaikė sausio 20 dieną, todėl sako, kad sulaikymas įvyko sausio 27 dieną. O sausio 20 dieną jis galėjo būti netoli namų, nes negali eiti toli, nemato. Tą dieną niekas jam neskambino, nei N., nei policijos pareigūnai. Sausio 20 dieną namuose nebuvo. Jis mano, kad ji jį apkalba dėl paprastos priežasties – nenori, kad jis pretenduotų į gyvenamąją vietą ir daiktus, kuriuos pirko iš savo lėšų. Ji tvirtina, kad tai jos butas ir viskas priklauso jai, tačiau visi jos daiktai jau buvo išmesti. Po tėvo mirties jis paveldėjo didelį kambarį, kurį pardavė už 17 000 eurų. Ji taip pat dalyvavo pardavime, buvo pas notarą ir skaičiavo pinigus. Iš šių pinigų už 1 000 eurų nupirko jai didelę lovą ir gražius lempos gaubtus, o apie 2 500 eurų išleido naujiems daiktams, likusius pinigus ji pasiliko. Paklausus, kur dingo pinigai, ji teigė, kad juos pragėrė. Kai tėvas mirė, jis buvo išvykęs į Prancūziją, Suomiją, Norvegiją ir Vokietiją. Į Vokietiją jis išvyko tik savaitei, tačiau parvežė jai 8 poras naujų batų. Dabar jis jaučiasi beviltiškas, nes yra aklas. Dvejus metus bandė gydytis, tačiau glaukoma yra nepagydoma. Viena akis dar gera, bet yra užspaustas nervas galvoje. Jam patarė melstis, nes medicinos pažanga smegenų srityje dar nėra didelė. Jis mano, kad perspektyvų su juo, ypač dėl pinigų, prie kurių ji priprato, ji jau neturi. Dėl visko kaltas alkoholis – ji prarado savo mylimą šunį S. dėl alkoholizmo, o jos alkoholio lygis siekia 2,5–3,5 promiles, tai yra itin daug. Kai ji yra blaivi, ji pasirodo esanti labai gera. Baigusi gerą mokyklą, studijavo etiką ar estetiką ir vaidino teatre. Blaiva ji yra visiškai kitokia, tačiau vos tik išgeria daugiau nei reikia, tampa agresyvi, pradeda šaukti ir negali ramiai bendrauti. Jis dažnai jos klausia, kodėl ji rėkia, o ji atsako, kad toks jos balsas. Jis jai sakė, kad naktį žmonės miega ir kad toks elgesys gali sukelti įvairių minčių. Tokiu balsu ji bendrauja su „G.“ ir tampo jį už plaukų, o po to tranko durimis, dėl ko iškrito visi durų stiklai. Išgėrusi ji ne tik rėkia, bet ir tranko durimis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. V. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat nepripažino. Nurodė, kad dėl patirtos traumos blogai mato, t. y. dešine akimi visai nemato, o kaire akimi priklausomai nuo apšvietimo 10-15 proc., turi neįgalumą, yra 25% darbingumas. Jis įžiūri tik žmogaus veido kontūrus. Nurodė, kad 2024-01-19 jo sugyventinė N. I. ir jos draugas R. (pavardės neprisimena) parėjo į namus adresu (duomenys neskelbtini), apie kelintą valandą neprisimena. N. ir jos draugas R. atsisėdo jos kambaryje, ant stalo pasidėjo butelį degtinės, užsirūkė. Jis priėjo, pasakė, kad jie išeitų ir nevartotų alkoholio namie. Jokio konflikto su jais nebuvo, jie abu išėjo iš namų pas R. ir N. namo tą vakarą negrįžo. Išeinant jai iš namų ant N. kūno jokių kūno sužalojimų nematė, mėlynių neturėjo. N. grįžo tik 2024-01-26 kartu su policijos pareigūnais, taip pat jokių kūno sužalojimų nematė. Dieną ar dvi prieš šią dieną ji jam skambino, bet kalbėjo nerišliai, girdėjo, kad buvo neblaivi. Prašė, kad duotų dar pinigų, nors pati pinigus gavo 2024-01-19. Jis savo kaltės visiškai nepripažino, jis N. tikrai nemušė, ji ne pirmą kartą melagingai praneša apie tai, kad jis ją sumušė. Policijoje yra buvęs apklausoje dėl to, kad ją sumušė 3-4 kartus. Kartu gyvena 13 metų ir visą tą laiką ji piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Ji kasdien vartoja alkoholinius gėrimus ir jeigu jis jai neduoda pinigų, dėl to kartais kviečia policiją ir praneša, kad jis ją sumušė. N. I., kai nebegauna alkoholinių gėrimų pradeda konfliktuoti, reikalauti pinigų alkoholiui, grasina policija ir grasina išvaryti iš namų. Mano, kad ji jam keršija dėl to, kad jis jai neduoda pinigų, draudžia gerti (1 tomas, b. l. 156-157).

Kaltinamasis V. V. 2024-02-20 papildomai apklaustas nurodė, kad pasilieka prie pirminių savo parodymų, kaip ir minėjo visą savaitę t. y. nuo 2024-01-19 iki 2024-01-26 jis jos nematė. Kadangi akistatos metu išgirdo, kad ji buvo pas O. P., tai papildė, kad minėtas asmuo yra neadekvatus ir galėjo N. I. sumušti (1 tomas, b. l. 170).

Kaltinamasis V. V. 2024-03-21 papildomai apklaustas nurodė, kad su N. I. yra sugyventiniai, iki konflikto gyveno kartu 13 metų, vedė bendrą ūkį (1 tomas, b. l. 177).

Nukentėjusioji teismo posėdžio metu nurodė, kas jie su V. V. buvo sugyventiniai, tačiau dabar jau nėra, jie gyvena atskiruose kambariuose. Paaiškino, kad smurtas prieš ją įvyko šių metų sausio mėnesį, šeštadienį, tikslios dienos ji negali pasakyti, bet tai buvo apie pietų metas. Paaiškino, kad penktadienį, paskutinę darbo dieną ji nuvažiavo pas savo draugą, apie tai jos sugyventinis žinojo. Sugyventinį buvo informavusi, jog šeštadienį ir sekmadienį turi išeigines, todėl namo negrįš, nes šeštadienio ryte su draugu eis į turgų. Penktadienį su draugu O. jie vartojo alkoholį, išgėrė 0,7 l butelį degtinės, su juo niekada nekonfliktavo, jis yra krikšto tėvas jos dukros. Kitą dieną, tai buvo šeštadienio rytas, vėl išgėrė, nuėjo į turgų, kur dar išgėrė po 50 gramų. Eidama į turgų ji jautėsi labai gerai, niekur nenugriuvo. Turguje nusipirko cigarečių ir degtinės ir išvažiavo namo. Iš turgaus grįžo su taksi ir jai įėjus į namus, sugyventinis V. V., pamatęs, kad ji grįžo su taksi, pradėjo rėkti, kad ji esą milijonierė, nes važinėja su taksi. Kada jis nuėjo į virtuvę ji norėjo išeiti iš buto, kad jis nusiramintų, bet jis, norėdamas ją sulaikyti, šaukdamas vijosi, pagavo laiptinėje, sugriebė už drabužių, tačiau jos nestūmė. Tuomet ji nugriuvo veidu į priekį, daugiau ant kairės kūno pusės. Kai ji buvo nukritusi ant žemės, prašė jos nemušti, tačiau jis jai sudavė rankomis vieną kartą per galvą ir rankų delnais gal 3-4 kartus per ausis, rankomis porą kartų mušė per šonkaulius. Sužalojimai buvo galvoje, šonkaulių srityje ir ant kojos buvo mėlynė. Kai ji nukrito laiptinėje, šaukė rusiškai, jog jai kas nors padėtų, tačiau kaimynai jau buvo pripratę prie tokių šauksmų, todėl niekas neišėjo. Po to ji pabėgo, kišenėje turėjo telefoną ir iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, nuėjo pas kaimynę, kaimynė gyvena toje pačioje laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte, (duomenys neskelbtini) bute, jos vardas N., jai papasakojo kas įvyko. Policija atvyko po 10 minučių. Atvykus policijai, ji paprašė, kad ją išvežtų pas draugą. Visą savaitę po įvykio ji negalėjo patekti į savo butą, nes V. pakeitė spyną. Ji kvietė policiją ir meistrą, kad atidarytų buto duris. Į butą pateko su policija ir gaisrininkų pagalba. Tai nebuvo pirmas kartas, kai jis ant jos pyko, puolė muštis, ji tais kartais jam nekvietė policijos. Kaip buvo minėjusi, po įvykio ji išvyko pas draugą R. G. ir ji ten pragyveno visą savaitę, nes V. V. neįleido jos į jos butą, buvo paėmęs raktus. Vėliau ji pakeitė spynos širdelę ir dabar gali pareiti namo. Šiuo metu ji labai rami, kai jis neskambina ir neateina, nenori matyti šio žmogaus. Jai buvo skaudu, jog su ja buvo taip pasielgta. Fizinį skausmą po įvykio jautė, buvo nemalonu prie ausų, jos ausys buvo paraudusios, truputį skaudėjo šonkauliai, buvo tarsi „tirpimas“, buvo žymių ant kūno. Pirmadienį po įvykio važiavo, kad padarytų abdukciją, tačiau jai pasakė, kad reikia sumokėti 50 eurų, o tokių pinigų tada neturėjo, todėl nepasidarė. Antradienį turėjo eiti į policiją rašyti pareiškimą, abdukciją galėjo pasidaryti tik ketvirtadienį, žymės ant kūno jau buvo pradėjusios geltonuoti. Paaiškino, kad jau prieš tą įvykį ji norėjo, kad V. V. išsikeltų iš jos buto, to ji norėjo jau 3 ar 4 metus. Ji jam apie tai sakė, nes jis niekur nedirba. Už butą jis nemokėjo, o gaudavo tik 300 eurų invalidumo išmoką. Patvirtino, jog jis jai atidavė tuos pinigus, bet pas ją buvo skola, kurios dabar jau nėra. Ji dirbo mokykloje, 3 dienas ir 3 dienas būdavo namie, nuo 6 iki 15 val. Grįžusi jį rasdavo gulintį. Jis nieko nenorėjo namuose daryti, kartais tik išplaudavo indus. Ji klausė, kam jai reikalingas toks vyras. Žinojo, kad jis turi problemų su akimis, bet jai buvo įdomu, kaip jis žiūrėdamas į mobilų telefoną laikydavo lupą prisikišęs, o per langą iš trečio aukšto kažkaip pamatė, kad ji grįžo namo su taksi. Paaiškino, jog su V. jie pragyveno 13 metų. Iš pradžių su juo buvo viskas labai gerai, kol jis pirmą kartą trenkė. Paskui jis atsiprašinėjo, bet ji jau nebegalėjo žiūrėti į šį žmogų. Po šio įvykio su juo daugiau nebuvo jokių konfliktų. Jis būdavo savo kambaryje, ji – savo, ir jie nemiegojo kartu.

Atliekant akistatą 2024-02-20 su nukentėjusiąja N. I. V. V. kaltės nepripažino, nurodė, kad jis nemušė N. I.. Taip pat nurodė, kad paskutinį kartą ją matė 2024-01-19 vakare, o vėliau tik 2024-01-26, kai N. I. į butą pateko kartu su policijos pareigūnais (1 tomas, b. l. 188-190).

Liudytojas R. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykis įvyko N. namuose. Namuose buvo V., o jis pas juos nebuvo. Nurodė, kad įvykis įvyko sausio 21 d., tačiau tiksliai neprisiminė. Jis pats tame nedalyvavo, policijos pareigūnai tą patį vakarą atvežė N. pas jį ir ji pas jį gyveno apie savaitę, nes su V. susikivirčijo ir susimušė, nuo namų neturėjo raktų, negalėjo ten grįžti. Tą dieną buvo šeštadienis, jis pirko degtinę ir jie kartu su N. išgėrė. Pirmadienį N. išėjo į darbą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tai įvyko apie 5-6 val. vakaro. N. buvo atvežta, nes neturėjo kur apsistoti, ir jis, kaip šeimos draugas, sutiko ją priimti. N. jam pasakojo, kad ji važiavo į turgų, pirkosi prekes, grįžo namo ir jie su V. susikivirčijo. Pradėjo stumdytis ir muštis, V. N. įtaisė mėlynę ant veido. Mėlynė nebuvo iš karto matoma, gal paryčiais pasimatė, tačiau jis ją matė. Kelios dienos iki konflikto N. matė ir mėlynės nebuvo. Ji pasakojo, kad tą dieną ji grįžo su taksi, parsivežė daug prekių ir jie su V. susikivirčijo dėl to, kad ji išleido daug pinigų. Ji pasakojo, kad V. trenkė N. rankomis, tačiau kiek kartų V. jai trenkė, nepasakė. Teigė, kad mėlynė negali atsirasti nuo paprasto nugriuvimo, nes nėra įmanoma taip nugriūti ant veido. N. sakė, kad jai skaudėjo šonkaulį ir visą kūną, galbūt dėl to, kad ją pastūmė nuo laiptų. Ji jam pasakojo, kad V. tempė jai plaukus. Anksčiau buvo smurto incidentų, buvo ir prieš metus. N. pasakodavo apie tai, o jis pats kartą matė, kad jie pradėjo stumdytis ir patarė jiems apsiraminti. Nurodė, kad pas kaltinamąjį ir nukentėjusiąją konfliktai dažniausiai kyla dėl smulkmenų, tokių kaip atidarytas langas ar televizorius. Jis yra buvęs pas juos ne kartą, užeidavo ir susitikdavo su abiem – tiek su N., tiek su V., ir nei su vienu iš jų nesusipyko. Švęsdavo su N. ir V. gimtadienius bei įvairias šventes. Nurodė, kad N. išgerdavo, tačiau ji negerdavo stipriai, ji nebūdavo konfliktiška ir eidavo miegoti. V. taip pat išgerdavo. N., būdama išgėrusi, niekada nepradėdavo griūti. N. dirbo (duomenys neskelbtini) mokykloje, tačiau vėliau buvo atleista.

Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji gyvena trečiame aukšte toje pačioje laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisiminė, kada tai įvyko, tačiau nurodė, kad tai buvo dienos metas. Ji tą dieną sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, kai išėjo I. ir pasakė, kad ją mušė V.. Pačio įvyki nematė. I. iškvietė policiją, kuri netrukus atvyko. N. buvo su mėlyne ant akies, tačiau neprisiminė, ant kurios akies. Jos savijauta tuo metu atrodė normali. Įvykis nutiko dienos metu, atrodė, kad tai galėjo būti balandžio arba gegužės mėnesį, tačiau tikslios datos ji neprisimena. Nežino, kiek laiko praėjo, kol ją apklausė pareigūnai. Policijos pareigūnai buvo atvykę pas ją tik vieną kartą. Po įvykio I. atrodė truputį susijaudinusi ir pasakė, jog V. muša ją. Kitų sužalojimų ji neturėjo, tačiau sakė, kad V. jai sudavė kumščiu. Tą dieną prieš įvykį negirdėjo jokių šauksmų, nes gyvena pirmame aukšte, o jie – trečiame, todėl nieko neišgirdo. Šiai šeimai dažnai kviečiama policija, o apie smurtą ji girdėjo iš pačios N.. Dieną prieš įvykį matė N. be mėlynės.

Liudytoja L. S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena ketvirtame aukšte, o kaltinamasis – trečiame. Pastaruoju metu pas kaltinamąjį vyko ypač įdomūs įvykiai, o ji šią šeimą pažįsta daugiau nei 10 metų. Paskutinis įvykis prasidėjo maždaug balandžio pradžioje, tačiau tiksliai to neužfiksavo. Sėdėdama virtuvėje ji išgirdo didelį triukšmą, kaltinamasis šaukė įvairiais rusiškais keiksmais. Visa tai vyko koridoriuke prie įėjimo iš laiptinės. Ji girdėjo šauksmus, keiksmus ir grumtynes, bet pastebėjo, kad tokie įvykiai čia yra dažni ir aplinkiniai prie to priprato. Po kurio laiko ji išgirdo, kaip trenkė durimis ir viskas nurimo. Pažiūrėjusi pro langą, ji pamatė N., sėdinčią lauke su kailiniais, laukiančią kažko. Netrukus atvažiavo policija, bet kaltinamasis jų neįsileido, nors pareigūnai daužė duris. Vėliau ji matė, kaip policija tikrino N. girtumą. Po to, kiek girdėjo, kiekvieną dieną policija kartu su N. vis atvažiuodavo ir bandydavo patekti į butą, tačiau kaltinamasis jų neįleisdavo, nors jis tikrai būdavo namuose – ji girdėjo jo balsą. Praėjus maždaug 4–5 dienoms arba po savaitės, policija atvyko dar kartą, atrakino duris ir įėjo į butą kartu su N.. Ji tiksliai neprisimena, ar viskas įvyko balandį, nes nefiksuoja tikslių datų. Po to buvo dar vienas incidentas su gaisrine, kai jie kopė per balkoną. Ji daugiau to nefiksuoja, nes tai jai nebėra įdomu, ir teigė, kad kaltinamasis jai padarė daug žalos. Kaltinamasis grasina ir įvairiais žodžiais užgaulioja, dėl ko ji ne kartą buvo iškvietusi policiją. Kai kaltinamasis atsikraustė, jis pareiškė, kad dabar čia bus jo tvarka. Jis uždraudė visiems gyventojams atidarinėti langus laiptinėje, nesvarbu, ar žiema, ar vasara. Kaskart pastebėjęs atidarytus langus, juos uždarydavo, ir dėl to grasindavo gyventojams. Vienai kaimynei iš antro aukšto jis pasakė, kad ją užmuš, o jai, kai ši atidarė langą, kaltinamasis vijosi ją į butą ir šaukė, kad smogs į galvą. Ji spėjo užsidaryti duris. Vieną dieną gyventojai pastebėjo, kad laiptinėje nuo pirmo iki penkto aukšto dingo langų rankenos. Jie įtarė kaltinamąjį, o jis vėliau pats prisipažino vienam kaimynui. Kaltinamasis kiekvieną dieną būna girtas ir bėgioja laiptinėje basas, dėvėdamas tik apatinius, siekdamas uždaryti visus langus. Ji neturi jokio pagrindo pakenkti kaltinamajam, tačiau kaltinamasis nuolat jai kenkia. Kaltinamasis naktimis nemiega, pradeda eiti miegoti tik apie 6 val. ryto ir miega iki 22 val., tada prasideda jo diena. Naktį kaltinamasis niekada nemiega – nuolat garsiai veikia radijas ar televizorius, girdisi triukšmas, trenksmai ir bildesys. Tai nėra vien jos skundai, kiti kaimynai taip pat skundžiasi dėl triukšmo. Kaimynas neseniai rašė merijai, skųsdamasis dėl triukšmo, alkoholio ir dūmų smarvės bei rūkymo laiptinėje naktimis. Kai kaltinamasis gauna pašalpas, prasideda vakarėliai, kurie tęsiasi tol, kol visi iškrenta nuo alkoholio. Ji nežino, kas tiksliai dalyvauja tuose vakarėliuose, bet nuolat girdisi keiksmai ir riksmai. Tai vyksta N. bute, kur dažnai ateina kažkoks giminaitis vardu R., taip pat ir kiti žmonės. Tą dieną po įvykio ji matė N. sėdinčią ant laiptų, tačiau jos iš arčiau nematė. Dieną prieš įvykį jos taip pat nematė. Po panašių įvykių jie – kaltinamasis ir nukentėjusioji dažnai susitaikydavo – ji priimdavo kaltinamąjį atgal ir jis vėl grįždavo į butą. Šiuo metu nebegirdi triukšmų, ypač po incidento su gaisrine, kai buvo išlaužtos balkono durys, o policija išvedė kaltinamąjį surakintą antrankiais. N. ir V. kartu vartodavo alkoholį ir ji matydavo N. apsvaigusią. Tą dieną girdėjo abu ginčijantis. Abu šaukė vienas ant kito, tačiau teigia nežinanti detalių, nes įvykio metu nebuvo arti. Paskutinį kartą V. V. ji matė, kai šis buvo priimtas atgal prieš incidentą su gaisrine. Šiuo metu ji džiaugiasi ramybe – tiek dieną, tiek naktį dabar yra tylu, visi kaimynai patenkinti. Praktiškai nesutinka N. laiptinėje.

Liudytojas O. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažįsta V. V. ir N. I.. Jis žino apie jų buitinį konfliktą, per kurį jie susimušė ir tai jam papasakojo pati N.. Prieš nagrinėjamą įvykį N. buvo užsukusi pas jį ir jie kartu ėjo į turgų. Tada N. paskambino V. ir pranešė, kad grįžta namo. Praėjus porai valandų, ji vėl paskambino jam ir pasakė, kad yra visa sumušta ir nežino ką daryti. Jis teigė, kad įvykis galėjo įvykti pavasarį, tačiau tikslių detalių neprisimena. Jis pažįsta N. I. nuo mokyklos laikų, nes jie draugauja nuo tada, kai buvo klasės draugai. N. yra metais vyresnė ir jų draugystė tęsiasi iki šiol. Jis matė ją dieną prieš įvykį, nes N. pas jį nakvojo. Apie 10 val. ryto jie kartu išėjo į turgų, kur praleido apie valandą. Vėliau sėdo į taksi ir N. paskambino V., pranešdama, kad grįžta namo. Jis išlipo prie savo namų, o N. nuvažiavo namo. Tą dieną N. neturėjo jokių sužalojimų. Po įvykio jis N. nematė, tačiau jie susitiko praėjus maždaug savaitei. Tuomet jis pastebėjo mėlynes po N. akimis, kurios jau buvo pradėjusios gyti. Mėlynės buvo kairėje veido pusėje, tačiau kitų sužalojimų, kurie galėtų būti po rūbais, nepastebėjo. Jis žino, kad N. ir V. gyveno kartu daugelį metų, tačiau nežino jų santykių detalių. Kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna buitinių konfliktų ir problemų, galbūt finansinių, bet jis nežino visų detalių, nes su jais kartu negyveno. N. nebuvo patenkinta santykiais su V. ir pats patarė jai skirtis, nes, jo nuomone, jei viena pusė nenori būti kartu, neverta gyventi per prievartą. V. bei N. gyveno viename bute, tačiau skirtinguose kambariuose. Nebuvo tikras, ar jie dažnai konfliktavo, nes daugiausia bendravo su N. jos kambaryje, su V. mažai bendravo. Todėl juos matė kaip du atskirus žmones su skirtingais gyvenimais. Pažymėjo, kad N. nėra konfliktiškas asmuo. Kai N. buvo pas jį vakare, jie kartu vartojo alkoholį ir išgėrė 0,5 l brendžio butelį. Tačiau kai jie ryte apie 10 val. išvažiavo į turgų, N. buvo visiškai blaivi. Kai N. išgeria, ji dažniausiai iš karto eina miegoti. Jis apibūdino ją kaip ne piktybinį žmogų, kuris nemėgsta slampinėti ar kelti skandalų. Būtent dėl šių priežasčių ji ir pasiliko pas jį miegoti, kad išvengtų nereikalingo klaidžiojimo.

Iš 2024-01-20 asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint N. I. matoma ant kairės paakių srities mėlynė, lūpų srityje raudonos spalvos dėmes, taip pat dešinės pusės ausyje matomos kraujosruvos (1 tomas, b. l. 62-68).

Iš Klaipėdos teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto 2024-01-30 išvados matyti, kad N. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje kojoje. Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip keturių trauminių smūginių kontaktinių poveikių kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais, apie 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu nustatytu laiku. N. I. sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 71).

Iš 2024-01-20 Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos miesto PK reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo N. M. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2024-01-20 13.25 val. kartu su vyr. patrule E. S. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), prie trečios laiptinės juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi N. I., alkotesteriu Drager 7510 Nr. ARKA 0014, patikros sertifikatas 1985801, nustatytas 2,49 prom. neblaivumas. N. I. paaiškino, kad naktį namuose nenakvojo, o 2024-01-20 ryte grįžusi namo miegojo laiptinėje prie buto (duomenys neskelbtini) durų. Sugyventinis V. V. išėjo iš buto ir ją sumušė. Trankė delnais į veidą iš abiejų pusių apie 10 kartų ir kumščiu trenkė į kairį šoną ties dubeniu, apie 5 kartus. Dabar sugyventinis yra užsirakinęs bute, o ji neturi buto raktų. Beldėsi į buto duris, bet niekas neatidarė ir nesigirdėjo, kad kas prieitų prie durų iš vidaus. 13.41 val. paskambinus sugyventiniui V. V., niekas neatsiliepė. Vėliau N. I. paaiškino, kad grįžo namo, buto durys buvo praviros, ji užėjo į butą, virtuvėje ant stalo padėjo degtinės butelį ir sugyventinis ją sumušė buto koridoriuje. Su V. V. pabendrauti nepavyko. N. I. nuvežta pas pažįstamą adresu (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 21-26).

Iš Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos miesto PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2024-02-12 tarnybiniame pranešimo matyti, kad siekiant išsamiai atlikti tyrimą, nustatyti, ar N. I. buvo namuose, ar V. V. buvo namuose ir ar konflikte galėjo dalyvauti R. G., nustatytos telefono numerių: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išeinančių ir įeinančių skambučių, sms su celėmis išklotinės laikotarpyje nuo 2024-01-20 iki 2024-01-26. Tyrimo metu pasinaudojus htts://maps.lt funkcionalumu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (N. I., V. V. namai) yra 750 m atstumu nutolę nuo (duomenys neskelbtini) (R. G. namų). Peržiūrėjus telefono išklotines nustatyta, kad V. V. dažniausiai jungiasi nuo (duomenys neskelbtini) bokšto, tačiau taip pat gali jungtis ir nuo (duomenys neskelbtini), esančio bokšto. V. V. 2024-01-20 paskutinį kartą jungėsi 12.43 val., kai jam skambino 12 kartų N. I., tuo metu jis buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini). Tą dieną daugiau V. V. nesijungė. Kitomis dienomis V. V. jungiasi prie (duomenys neskelbtini) bokšto. V. V. nurodė, kad 2024-01-20 buvo namuose. N. I. 2024-01-20 12.43 val. skambino V. V.. Tuo metu ji prisijungė prie (duomenys neskelbtini), esančio bokšto. Apklausoje N. I. nurodė, kad prieš grįždama namo, ji buvo turguje. Tą pačią dieną N. I. jungėsi 13.11.45 val. prie (duomenys neskelbtini), bokšto, apklausoje užfiksuota, kad tuo metu ji buvo namuose. 13.13 val. policijos informacinėmis sistemomis nustatyta, kad N. I. skambino policijai, prisijungta prie bokšto adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau 13.39.41 val. ji, prisijungusi prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), skambina R. G., kuris tuo metu buvo prisijungęs prie bokšto, adresu (duomenys neskelbtini). Policijos informacinėmis sistemomis nustatyta, kad pareigūnai darbą įvykio vietoje baigė 13.52 val. Apklausos metu N. I. ir R. G. nurodo, kad N. pas R. atvežė policijos pareigūnai. Asmenų adresų atstumai yra nedideli, telekomunikacijų bokštai ribojasi ir įvykio vietoje telefonai gali jungtis nuo bet kurio bokšto kuris skleidžia stipresnį signalą (1 tomas, b. l. 111-113).

Iš 2024-02-27 Klaipėdos aspkr. VPK Klaipėdos miesto PK tyrėjos S. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-02-27 kartu su Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju D. D. pagal pavedimą apklausti (duomenys neskelbtini), namo gyventojus nuvyko minėtu adresu. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja A. B. nurodė, kad konfliktą girdėjo, bet nematė. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja B. T. nurodė, kad nieko negirdėjo, bet jai papasakojo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto. (duomenys neskelbtini) buto gyventoja L. S. J. nurodė, kad konfliktą girdėjo būdama namuose, bet nieko nematė (1 tomas, b. l. 38-39).

Iš 2024-01-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra 5 aukštų gyvenamasis namas, įėjimas į pastatą yra iš pietų pusės. Bute Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieigose nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingų daiktų nerasta (1 tomas, b. l. 15-20).

Iš 2024-03-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūno kūno kameros vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu: „PSS-20240120-132545UTC+0200“ pareigūnai eina link daugiabučio pastato, prie laiptinės stovi moteris vilkinti šviesiai rudos spalvos kailinius, kailinę kepurę, kaip vėliau paaiškėjo – N. I., o ant suoliuko, prie tos pačios laiptinės, sėdi moteris vilkinti tamsiai rudos spalvos kailinius, kailinę kepure, ant kaklo užsirišusi šaliką, kaip vėliau paaiškėjo A. K.. N. I. nurodo, kad jos neįleido į butą, ją primušė ir jau ne pirmą kartą. Ant N. I. kairės pusės skruosto prie akies matoma kraujosruva. Nurodo, jog ką tik atvažiavo, kokį pusvalandį atgal. Rodo gulėjusi laiptinėje, šaukusis pagalbos, parodo vizualiai vietas, į kurias sudavė kumščiais. Nurodo, jog parėjo namo, jisai ją pamatė, jam davė butelį degtinės, ant jos pradėjo pulti, pradėjo ją mušti, pulti, dėl to, kad atvažiavo su taksi, mušęs asmuo V. V.. Pareigūnas skambina V. V., signalas yra, ragelio nekelia. N. I. nurodo, kad daug šaukė rusų kalba, bet niekas iš kaimynų neišėjo. Rodo veidą (kairę ausį), jog sudavė su delnu, taipogi kitą ausį sudavė, į šoną su kumščiu du, tris kartus, ir į veidą, viso apie 10 kartų (1 tomas, b. l. 95-100).

Iš 2024-01-25 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V. draudžiama artintis prie pavojų patiriančio asmens N. I. (1 tomas, b. l. 103-104).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta kvalifikuota tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ir tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis V. V. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, teigdamas, kad prieš sugyventinę N. nesmurtavo, jis N. tą dieną nematė, ji grįžusi iš P., nepateko į butą, nes negalėjo rasti savo raktų. Išsikvietė policiją, kurie ją nuvežė pas R. G., po kurio laiko ji su R. sugalvojo jį apkaltinti, grįžusi į namus, iškvietė policiją. Jai atsirado mėlynės, ir susidarė palankios sąlygos nurodyti, kad šeimoje patiriamas smurtas. Jis jos 2024 m. sausio 20 d. (šeštadienį), nei sausio 21-22 d. nematė. Patvirtino, kad ji iš namų išėjo 2024 m. sausio 19 d. (penktadienį). Jis po naktinės darbe nuėjo miegoti, prabudęs šeštadienį nerado, nei šuns, nei pinigų, nei jos pačios. Akcentavo nukentėjusios svaigiųjų gėrimų žalingą vartojimą, tai, jog ji dėl atsiradusios mėlynės pasinaudojo situacija. Teigė, kad nukentėjusioji traumą patyrė 25 dieną, arba vėliau - 26 ar 27 dieną. Iki 25 dienos jokių traumų ji neturėjo. Sausio 20 d. pareigūnų nematė. Sausio 19 d. bandė jai skambinti, ieškodamas jos. Skambindamas jai galėjo būti parduotuvėje ar sporto aikštelėje.

Kaltinamojo V. V. parodymus paneigia ir jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: nuoseklūs liudytojų R. G., A. K., L. S. J., O. P. parodymai, nukentėjusiosios N. I. parodymai bei jos pareiškimas ikiteisminio tyrimo įstaigai, apžiūrų protokolai, vaizdo įrašai, telefono išklotinės, tarnybinis pranešimas, nuotrauka, specialisto išvada, pranešimų apie įvykius registro išrašas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek 2024 m. sausio 20 d. pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams, tiek rašydama 2024 m. sausio 23 d. pareiškimą, tiek kelis kartus apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. I. davė nuoseklius parodymus apie kaltinamojo prieš ją atliktus smurtinius veiksmus. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė jai sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo aplinkybes, patvirtindama, kad 2024 m. sausio 20 d. jos sugyventinis V. V. prieš ją smurtavo. Atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu, nukentėjusiosios N. I. duoti parodymai dėl jos atžvilgiu naudoto smurto buvo iš esmės nuoseklūs, sugretinęs šiuos parodymus su teisme apklaustų liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais, kuriems nukentėjusiosios parodymai neprieštaravo ir juos papildė, teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą, vadovavosi nukentėjusiosios N. I. teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Nukentėjusioji N. I. posėdžio metu nuosekliai nurodė, kad konfliktas su kaltinamuoju kilo tada, kai ji grįžo namo iš turgaus apie pietus 2024-01-20 šeštadienį. Jos sugyventinis V. V., buvęs namuose, supyko, jog ši grįžo namo su taksi ir, kad išleido daug pinigų. V. V. išėjus iš kambario, kilo žodinis konfliktas namų koridoriuje. N. I. norint pasišalinti iš buto, ją V. V. čiupo už rūbų. Jai išbėgus į laiptinę ir parvirtus ant žemės, jis jai sudavė rankomis vieną kartą per galvą ir rankų delnais 3-4 kartus per ausis, rankomis porą kartų mušė per šonkaulius, sukeldamas jai fizinį skausmą. Sužalojimai buvo galvoje, šonkaulių srityje ir ant kojos buvo mėlynė. Po to, išsigandusi V. V. galimo smurto, N. I. išbėgo iš laiptinės, kur iškvietė policiją. Kol laukė policijos pareigūnų, nuėjo pas kaimynę N., gyvenančią keturiasdešimt ketvirtame bute, jai papasakojo kas įvyko. Atvykus pareigūnams, kaltinamasis V. V. jų į butą neįsileido, o nukentėjusioji neturėjo buto raktų, nes iš jos juos buvo paėmęs sugyventinis. Ją policijos pareigūnai nuvežė pas draugą R. G., ten ji praleido apie savaitę, vėliau su gaisrininkų pagalba pateko į savo butą, o kaltinamasis buvo sulaikytas. Po įvykio jautė fizinį skausmą, buvo nemalonu prie ausų, jos ausys buvo paraudusios, truputi skaudėjo šonkauliai, buvo tarsi „tirpimas“, buvo žymių ant kūno. Be to, apie tai, kad prieš ją V. V. smurtavo, nukentėjusioji N. I. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2024-01-20 pareigūnų iškvietimo metu. Nukentėjusiosios parodymų nuoseklumas patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai yra tikri ir teisingi, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Nors nukentėjusioji N. I. įvykio metu buvo neblaivi, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, nukentėjusioji nurodytas įvykių aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu, be to, jos nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytoja A. K. nors ir negalėjo tiksliai nurodyti įvykio datos, nes buvo praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau patvirtino, kad įvykio dieną, ji dienos metu sėdėjo ant suoliuko prie laiptinės, kurioje gyvena ir nukentėjusioji. Nukentėjusioji išėjusi į lauką jai pasakė, kad ją mušė V.. I. iškvietė policiją. Neabejotinai patvirtino, kas nukentėjusiajai ant akies matė kraujosruvą, nors prieš tai dieną ant jos veido jokios kraujosruvos nebuvo. Po įvykio I. atrodė truputį susijaudinusi ir pasakė, jog V. muša ją, jai sudavė kumščiu. Byloje esanti policijos pareigūnų filmuota vaizdo medžiaga patvirtina, kad nuvykus pagal iškvietimą, juos pasitiko nukentėjusioji N. I., kuri pasakojo, kad ji, grįžusi namo, buvo sumušta savo sugyventinio, nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, – sugyventinis ją mušė rankomis, jai sudavė į veidą, kitas kūno vietas, atsirado ant veido kraujosruva, kurios prieš tai nebuvo, buvo išsigandusi ir susijaudinusi. Liudytoja L. S. J. patvirtino, kad tą dieną sėdėdama virtuvėje ji išgirdo didelį triukšmą, kaltinamasis šaukė įvairiais rusiškais keiksmais. Šauksmus iš kaimynų buto girdėjo sklindant iš koridoriaus prie įėjimo į laiptinę. Liudytoja patvirtino, kad girdėjo šauksmus, keiksmus ir grumtynes. Po kurio laiko ji išgirdo, kaip trenkė durimis ir viskas nurimo. Pažiūrėjusi pro langą, ji pamatė N., sėdinčią lauke su kailiniais, laukiančią kažko. Netrukus atvažiavo policija, bet kaltinamasis jų neįsileido, nors pareigūnai daužė duris. Liudytoja patvirtino, kad matė, kaip policija tikrino N. girtumą. Girdėjo, kad kiekvieną dieną policija kartu su N. vis atvažiuodavo ir bandydavo patekti į butą, tačiau kaltinamasis jų neįleisdavo, nors jis tikrai būdavo namuose – ji girdėjo jo balsą. Praėjus maždaug 4–5 dienoms arba po savaitės, policija atvyko dar kartą, atrakino duris ir įėjo į butą kartu su N..

Nors liudytojos A. K. ir L. S. J. negalėjo pasakyti tikslios datos kada įvyko įvykis, tačiau teismui gretinant nukentėjusiosios duotus parodymus, byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad liudytojų duoti parodymai atitinka šioje byloje tiriamo įvykio aplinkybes, patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji po įvykio negalėjo grįžti į namus.

Liudytojas O. P. patvirtino, kad N. po įvykio jam pasakojo, kad ją sumušė kaltinamasis V. V.. Prieš nagrinėjamą įvykį N. buvo užsukusi pas jį ir jie kartu ėjo į turgų. Vėliau N. paskambino V. ir pranešė, kad grįžta namo. Praėjus porai valandų, ji vėl paskambino jam ir pasakė, kad yra visa sumušta, buvo pasimetusi. Jis matė ją dieną prieš įvykį, nes N. pas jį nakvojo. Tą dieną N. neturėjo jokių sužalojimų. Nors iš karto po įvykio liudytojas N. nematė, tačiau patvirtino, kad jiems susitikus maždaug po savaitės, pas ją buvo pradėjusios gyti kraujosruvos prie akies. Detaliai nurodė, jog nukentėjusiosios sužalojimas buvo prie kairiosios akies. N. ir V. gyveno kartu daugelį metų, jų šeimoje matė nesutarimus, konfliktus.

Liudytojas R. G. patvirtino, kad nukentėjusiąją N. pareigūnai tą patį vakarą po įvykio atvežė pas jį. Nukentėjusiosios jam papasakotos konflikto su kaltinamuoju ir jo prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto aplinkybės, sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Liudytojas taip pat išsamiai papasakojo aplinkybes, kurios sutampa su kitų liudytojų bei pačios nukentėjusios duotais parodymais apie nukentėjusiosios konfliktą su sugyventiniu, jos patirtą smurtą bei grįžimo (patekimo) į namus po įvykio aplinkybes.

Kaltinamojo V. V. atliktų smurtinių veiksmų padarinius patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota N. I. padarytos poodinės kraujosruvos veide, kairėje kojoje, aptartas šio sužalojimų padarymo pobūdis, mastas, padarymo laikas, kuris sutampa su nukentėjusiosios N. I. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis jos sužalojimo aplinkybėmis. Kaltinamojo parodymus apie tai, kad nukentėjusioji sužalojimus patyrė sausio 25 ar 26 dienomis, paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad N. I. padaryti sužalojimai buvo 3-5 paros iki objektyvios apžiūros, o tyrimas atliktas ir baigtas 2024-01-25 dieną. Taigi nukentėjusioji objektyviai negalėjo būti sužalota nei sausio 25, nei 26 dieną.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad būtent 2024 m. sausio 20 d. apie 13.00 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, V. V., kilusio žodinio konflikto metu, kumščiu trenkė sugyventinei N. I. į veidą, ne mažiau kaip tris kartus abiem rankomis trenkė delnais į abi ausis, ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas pataikydamas į kairį šoną ties šonkauliais ir į kairę koją, taip savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Dėl to N. I. atsirado poodines kraujosruvos veide, kairėje kojoje ir taip jai nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nusikalstamos veikos padarymo vietą ir laiką bei kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų seką patvirtina tiek nukentėjusiosios N. I. nurodytos aplinkybės, kad V. V. supykęs ją pasivijo laiptinėje ir, jai parvirtus ant žemės, jis jai sudavė rankomis vieną kartą per galvą ir rankų delnais 3-4 kartus per ausis, rankomis porą kartų mušė per šonkaulius sukeldamas jai fizinį skausmą. Po kaltinamojo V. V. atliktų smurtinių veiksmų iškart nukentėjusiąją pamačiusi liudytoja A. K. ant nukentėjusiosios veido matė sužalojimą, prie akies matėsi kraujosruva, ją matė ir į įvykio vietą atvykę pareigūnai, sužalojimas užfiksuotas ir į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų darytuose vaizdo įrašuose. Liudytojas R. G., N. I. matęs prieš kelias dienas iki įvykio, patvirtino, kad kraujosruvos prie akies nebuvo. Taip pat liudytojos A. K. bei L. S. J. patvirtino, kad įvykis įvyko dienos metu, moteris buvo apsirengusi kailiniais, išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų, abi matė kaip atvyko policijos pareigūnai, išsamiai paaiškino konflikto laiką, jog tai buvo pietų metas, bei, kad tai buvo žiemos arba ankstyvo pavasario laikotarpis. Liudytojų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiosios parodymais, taip pat įvykio vietos apžiūros akte užfiksuotomis aplinkybėmis, policijos pareigūnų fiksuota vaizdo medžiaga. Vertinant šiuos duomenis, nėra jokio pagrindo manyti, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kokiomis nors kitomis nei kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Aptarti įrodymai patvirtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas N. I. padarytas 2024 m. sausio 20 d. apie 13.00 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų.

Nors kaltinamasis V. V. tvirtino, kad buvo išėjęs iš namų ir policijos pareigūnų nematė, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia Klaipėdos apskr. VPK Klaipėdos miesto PK veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. J. 2024-02-12 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog atlikus išsamų tyrimą, nustatyta, kad V. V. 2024-01-20 jungėsi 12.43 val., kai jam skambino 12 kartų N. I., tuo metu jis buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pasinaudojus htts://maps.lt funkcionalumu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) (N. I., V. V. namai) yra 750 m. atstumu nutolę nuo (duomenys neskelbtini) (R. G. namų). Peržiūrėjus telefono išklotines nustatyta, kad V. V. dažniausiai jungiasi nuo (duomenys neskelbtini) bokšto, tačiau taip gali jungtis ir nuo (duomenys neskelbtini), esančio bokšto. Kaltinamojo paskutinė buvimo vieta fiksuota 12.43 val., (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 13.30 val.. Kaltinamojo parodymai, kad jis tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, namuose nebuvo, vertintini kaip kaltinamojo gynybinė versija, prieštaraujanti byloje surinktų įrodymų visumai. Yra pagrindas manyti, kad V. V. 2024 m. sausio 20 d., būdamas namuose, sąmoningai į butą neįsileido policijos pareigūnų, tokiu būdu siekdamas patvirtinti savo sugalvotą gynybinę versiją. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu teigė, kad sausio 20 dieną nukentėjusiosios jis nematė, tačiau taip pat nurodė, kad nukentėjusioji tą dieną grįžo namo, tačiau negalėjo patekti į namus, nes neturėjo raktų, vėliau iškvietė policiją. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tvirtino, kad nukentėjusiąją galėjo sumušti R. G., tuo tarpu, teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusiąją galėjo sumušti O. P.. Nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes, su kuo ir kur nukentėjusioji buvo įvykio dieną, ką tą dieną ji veikė. Kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtina nei nukentėjusiosios, nei liudytojų parodymai, taip pat jų nepatvirtina ir įvykio vietoje užfiksuoti duomenys. Todėl teismas, sugretinęs kaltinamojo duotus parodymus su byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta bylos medžiaga, kaltinamojo parodymus vertina kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti jam už padarytą nusikalstamą veiką gresiančios atsakomybės.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje įrodyta, jog V. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent jis 2024 m. sausio 20 d. apie 13.00 val. laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, konflikto su sugyventine N. I. metu, kumščiu trenkė jai į veidą, ne mažiau kaip tris kartus abiem rankomis trenkė delnais į abi ausis, ne mažiau kaip 4 kartus kumščiu trenkė į įvairias kūno vietas pataikydamas į kairį šoną ties šonkauliais ir į kairę koją, padarydamas N. I. poodines kraujosruvas veide, kairėje kojoje, taip savo šeimos nariui N. I. sukeldamas fizinį skausmą ir taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui N. I. sveikatą. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius, nes jis tyčia smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Kaltinamasis sukėlė fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdė savo sugyventinės sveikatą. Kaltinamasis anksčiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką prieš tą patį asmenį, esant neišnykusiam teistumui. Jis baustas administracine tvarka. Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, turi neįgalumą. Nors kaltinamasis kaltės nepripažino ir savo elgesio kritiškai nevertino, tačiau teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamojo elgesys gali būti koreguojamas ir bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės.

Teismas įvertina tai, ankstesnis jo teistumas susijęs su smurtu prieš nukentėjusiąją N. I., taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja nebegyvena, su ja nebendrauja. Įvertinęs, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, sukeltus padarinius, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. V. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant šiek tiek didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Intensyvi priežiūra atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę, jam neskirtina, tačiau kaltinamajam skirtinas draudimas bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. I.. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo smurtiniam elgesiui - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2024-08873 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo ir prašo iš kaltinamojo V. V. išieškoti valstybės naudai 508,33 Eur, antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam baudžiamojoje byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, šioje byloje buvo pripažintas būtinu, kadangi kaltinamasis V. V. nemoka proceso kalbos ir jo galimybė pasinaudoti teise į gynybą ribota. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir kaltinamojo turtinę padėtį, aplinkybes, kad kaltinamasis nekilnojamojo turto neturi, turi neįgalumą, sunkinantį jo galimybes rinktis bet kokį darbą ir gauti didesnes pajamas, daro išvadą, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo V. V. nepriteistinos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos su garso bei vaizdo įrašais - paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. V. (V. V.) pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, uždraudžiant jam bausmės atlikimo laikotarpiu bendrauti su nukentėjusiąja N. I..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, kartu su bausme V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą devynis (9) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jis vykdomas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 508,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. V. netenkinti.

Kaltinamajam V. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje –pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas su garso bei vaizdo įrašais - palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė