Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei DNSB „duomenys neskelbtini)“ buvusiai pirmininkei A. B., jos atstovui advokatui Igoriui Manzurovui,

tretiesiems asmenims V. M., D. K., DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkei N. M., jos atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B. patikslintą ieškinį atsakovei D. V., atstovaujamai advokatės Viktorijos Safošinos, dėl bendrijai padarytos žalos priteisimo iš buvusios bendrijos pirmininkės, tretieji asmenys DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkė N. M., A. G., V. G., R. G., V. G., I. V., R. P., E. L., T. L., S. B., E. S., E. K., D. K., L. S., L. S., O. V., K. M., R. C., H. Z., R. L., J. L., A. V. Ž., V. L. L., J. K., J. K., J. S., A. V. Strakšys, D. K., J. K., D. G., B. J., D. K., E. K., K. D., S. P., E. J., J. V., I. J., J. P., R. J., G. M. K., D. K., K. M., O. R., A. P., D. K., V. K., I. Š., D. P., S. Š., I. Č., M. Ž., D. K., P. Ž., V. S., R. L., V. K., J. K., M. A., N. L., V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021-12-07 teisme priimtas patikslintas ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B. ieškinys, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės (buvusios DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkės) D. V. DNSB „duomenys neskelbtini“ naudai 4310,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovei (buvusiai DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkei A. B.). Nurodė, kad 2019-10-28 investicijų planas buvo rengiamas išimtinai DNSB „duomenys neskelbtini)“ pirmininkės iniciatyva, be gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų žinios ir pritarimo. P. G. namo atnaujinimo (modernizavimo) planas buvo parengtas 2017 metais. Tačiau atsakovė 2019-10-28 parengė naują investicijų planą, nesušaukė visuotinio susirinkimo ir nepriėmė butų savininkų sprendimo sudaryti naują investicijų planą, kurį savavališkai apmokėjo bendrijoje sukauptomis lėšas 1000 Eur sumai (iš kaupiamųjų bendrijos lėšų ir atsiskaitomosios sąskaitos). Be to, atsakovės vadovavimo bendrijai metu gyventojų pinigais be jų sutikimo iš kaupiamosios sąskaitos 2019-03-07 buvo pervesta 600 Eur advokato padėjėjai S. B. už teisines paslaugas, kai teisinių ginčų bendrija neturėjo. 2020-06-04 buhalterė atliko 1452 Eur pervedimą iš kaupiamųjų lėšų advokatui R. S. už teisine paslaugas civilinėje byloje, taigi, 2020 metas nepagrįstai atsiskaityta 2710 Eur sumoje.

Teismo posėdžio metu ieškovė buvusi DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkė A. B. ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021-05-21 bendrijos protokolo pagrindu, kuris nenuginčytas, bendrija turėjo kreiptis į teismą, todėl ji, kaip bendrijos pirmininkė, 2021-06-04 pareiškė ieškinį teisme bendrijos vardu. Protokole nepritarta samdyti advokatą ginant bendrijos interesus teisminiuose ginčuose. 2021-09-02 buvo įregistruota kita bendrijos pirmininkė, tačiau bendrijai padaryta žala neišnyko. Patikslintu ieškiniu ginamas viešas bendrijos narių interesas pagal Bendrijų įstatymą, ne jos pačios asmeninis interesas. Nesutinka būti pakeista į tinkamą ieškovą. 2020-09-01 ji buvo įregistruota viešame registre kaip bendrijos pirmininkė, susipažinusi su bendrijos dokumentais pastebėjo aplaidžią bendrijos apskaitą. Buvusi pirmininkė D. V. piktnaudžiavo savo teisėmis, pažeidė bendrijos narių teises, padarė turtinę žalą bendrijai. Pažymėjo, kad dabartinė pirmininkė N. M. nori nutraukti bylą, nesiekia atstovauti bendrijos, negina bendrijos narių teisių, veikia prieš bendriją, nors turėtų veikti bendrijos naudai, be to, pasisamdė advokato padėjėją, taip pažeisdama bendrijos aukščiausiojo organo priimtą sprendimą. Atsakovė nesušaukė visuotinio susirinkimo dėl investicinio plano korektūros ir nepriėmė sprendimo, bendrijos nariams nebuvo teikiama informacija. Bendrijos įstatai nekoreguoti nuo 2014 metų, todėl išlaidos advokatams už teisines paslaugas nepagrįstos. Įrodymų, jog bendrijos kaupiamosios lėšos atstatytos, byloje nėra.

Ieškovės atstovas advokatas Igoris Manzurovas teismo posėdžio metu palaikė ieškovės poziciją, nurodė, kad A. B. nors ir nebūdama DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkė, neturi teisės atstovauti bendriją, tačiau ji gali veikti vadovaudamasi panašius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydama atlyginti bendrovei žalą. Šiuo atveju kaip bendrijos narė, fizinis asmuo ji gali reikšti išvestinį ieškinį. Pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti šią įstatymo taikymo analogiją CPK 3 straipsnio 7 dalies pagrindu. Pasikeitus situacijai po ieškinio priėmimo ir A. B. nebesant bendrijos pirmininke, jai išlieka teisė palaikyti reikalavimą, kaip bendrijos narei. Išvestinio ieškinio pagrindu ji turi teisę reikalauti žalos atlyginimo ne sau savanaudiškais tikslais, bet bendrijai. Bendrija buvo priėmusi sprendimą kreiptis į teismą, todėl A. B. ir kreipėsi į teismą.

Teismo posėdžio metu atsakovės D. V. atstovė advokatė Viktorija Safošina palaikė atsakovės poziciją, nurodė, kad atstovauti bendrijai gali tik pirmininkas, šiai dienai A. B. nėra bendrijos pirmininkė, todėl ji atstovauti ir reikšti ieškinį bendrijos vardu negali. Šiuo atveju A. B. pateikė patikslintą ieškinį, pati nurodė, kad yra buvusi bendrijos pirmininkė, ji nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu reiškia ieškinį, įstatymas nenumato jai teisės atstovauti bendriją. Prašo ieškinį atmesti, nes netinkamas ieškovas. Be to, ieškovės atstovui nurodant, kad ieškovė gali reikšti ieškinį kaip išvestinį ieškinį, pažymėjo, jog tokiu atveju reiškiant ieškinį turi būti nurodyta, jog reikalavimai reiškiami išvestinio ieškinio pagrindu, tačiau šiuo atveju bendrija nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, priešingai nei akcinės bendrovės, bendrijos nariai neturi piniginių interesų. Bendrovių įstatymas negali būti taikomas bendrijoms, nes akcininkams nustatytas kiekybinis akcijų kiekis, kurį turint jis gali kreiptis su netiesioginiu ieškiniu. Dėl to jokios analogijos įstatymas šiuo atveju nenumato. Šiuo atveju negalimas bendrijos interesų gynimas vieno iš narių pareiškimu. Taigi, ieškovė neturi reikalavimo teisės. Tačiau jeigu teismas spręstų, jog ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą, tuomet reikėtų įvertinti tai, jog 2021-05-26 protokolo balsavimo rezultatai patvirtina, jog ieškinio parengimui balsų daugumos nebuvo. Ieškovė neįrodė ieškinio aplinkybių, nei žalos, jos dydžio, priežastinio ryšio.

Trečiojo asmens DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkės N. M. atstovė advokato padėjėja Dženeta Terespolskienė teismo posėdžio metu palaikė DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkės N. M. poziciją, nurodė, kad palaiko atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes. Prašo taikyti senatį ieškinio reikalavimams. Pažymėjo, jog A. B. nėra tinkamas asmuo kaip ieškovas. Ieškinio reikalavimą ieškovė reiškia kaip materialinį, kurio naudos gavėjas būtų DNSB „duomenys neskelbtini“, todėl pagal reikalavimo pobūdį laikytina, kad ieškinį bendrovės vardu reiškia asmuo neturintis tam teisės.

Trečiasis asmuo D. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. B. negali atstovauti bendrijos, nes bendrijai turi atstovauti pirmininkė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš Daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB arba bendrija) „duomenys neskelbtini“ įstatų 19 punkto matyti, kad aukščiausiasis Bendrijos organas yra visuotinis Bendrijos susirinkimas. 20 punkte nustatyta, kad Bendrijos valdymo organai: vienasmenis valdymo organas – Bendrijos pirmininkas, ir kolegialus valdymo organas – Bendrijos valdyba. Bendrijos pirmininką ir Bendrijos valdybą renka visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Bendrijai atstovauja, Bendrijos vardu veikia ir sandorius Bendrijos vardu sudaro Bendrijos pirmininkas (52 punktas).

2021-08-20 DNSB „duomenys neskelbtini“ bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolu nutarta atšaukti laikinąją pirmininkę A. B. iš pirmininko pareigų ir bendrijos pirmininku išrinkti N. M., kuri kartu yra ir bendrijos valdybos pirmininkas.

Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, DNSB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2020-09-01 pirmininke įregistruota D. V., laikotarpiu nuo 2020-09-01 iki 2021-09-02 pirmininke įregistruota A. B., nuo 2021-09-02 iki šiol pirmininke įregistruota N. M.. Valdybos nariais įregistruoti: D. K. (nuo 2021-09-02), D. K. (nuo 2021-09-02), T. L. (nuo 2022-01-12), D. K. (nuo 2022-01-12), o valdybos pirmininkė – N. M.. Numatytas vienasmenis atstovavimas.

Dėl trečiojo asmens prašymo taikyti ieškinio senatį. Trečiojo asmens DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkės N. M. atstovė prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Teismas pažymi, kad civiliniame procese šalimis laikomi ieškovas ir atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 41 straipsnis), o ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.126 straipsnio 2 dalis). Taigi, prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju taikyti ieškinio senatį prašo trečiasis asmuo, teismas nepasisako dėl ieškinio senaties taikymo.

Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės (atvejai, kai šalys civiliniame procese nėra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės yra tada, kai pavyzdžiui, ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, ieškinys pagal CPK 49 straipsnį pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą ir pan.). Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad suinteresuotumas pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Pagal CPK 2, 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį, nes pareikštas netinkamo ieškovo - asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8-916/2015).

Juridiniai asmenys įgyja civilines teise, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. DNSBĮ 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bendrijos valdymo organai yra valdyba ir (arba) bendrijos pirmininkas. Bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus. Kai bendrijoje valdyba nesudaroma, valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas atlieka bendrijos pirmininkas (DNSBĮ 9 straipsnio 3 dalis).

Daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“ įstatų (toliau – Įstatai) 41 punkte numatyta, kad bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus: bendrijos pirmininką ir bendrijos valdybą. Įstatų 42 punkte įtvirtinta, kad bendrijos pirmininkas yra ir bendrijos valdybos pirmininkas. Įstatų 52 punkte įtvirtinta, jog bendrijai atstovauja, bendrijos vardu veikia ir sandorius bendrijos vardu sudaro bendrijos pirmininkė.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, DNSB „duomenys neskelbtini“ įstatų, atstovauti bendrijai, bendrijos vardu veikti turi teisę bendrijos pirmininkė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį, šiame straipsnyje nustatytiems klausimams spręsti daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta bendrija, klausimai sprendžiami savininkų balsų dauguma. Tokie klausimai pagal DNSBĮ 12 straipsnio 1 dalį yra: 1) bendrų interesų tenkinimo klausimai; 2) priemonių, nesusijusių su pastato naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, klausimai; 3) pastato atnaujinimo, lėšų tam kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų klausimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-695/2019).

Pažymėtina, kad bendrijos pirmininkas atstovauja bendrijai pagal savo kompetenciją, sprendžia kitus klausimus, susijusius su bendrijos veikla (DNSBĮ 14 straipsnis, 6 dalis). Konstatuotina, kad bendrijos pirmininkas vykdo kasdienį bendrijos valdymą, veiklos organizavimą (vidinė funkcija), taip pat atstovauja bendrijai (išorinė funkcija), saugo ir gina jos bei bendrijos narių interesus, taip užtikrindamas operatyvų bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų vykdymą, efektyvų bendrijos tikslų įgyvendinimą. Bendrijos pirmininkas yra permanentinis bendrijos valdymo organas. Tai garantuoja bendrijos valdymo ir veiklos nepertraukiamumą, tęstinumą. Dėl to pripažintina, kad nuolat veikiantis vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas – turi teisę bendrijos vardu pareikšti ieškinį teisme ir ginti bendrijos bei jos narių teises ir teisėtus interesus nuo pažeidimų. Bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas bendrovės pirmininkui pareikšti ieškinį bendrovės vardu reikalingas tais atvejais, kada ieškiniu siekiama įgyvendinti bendrijos interesus tais klausimais, kurie priskirti bendrijos narių susirinkimo kompetencijai. Tam, kad bendrijos primininkas pareikštų ieškinį jo kompetencijai priskirtais klausimais, nebūtinas bendrijos narių susirinkimo įgaliojimas, nes tokia bendrijos vadovo teisė išplaukia tiek iš DNSBĮ, tiek iš bendrijos įstatuose nustatytos bendrijos primininko kompetencijos turinio, nebent bendrijos įstatuose būtų sukonkretinta ir nustatyta priešingai.

Iš bylos duomenų matyti, kad civilinė byla teisme iškelta 2021-06-14, ieškiniu reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo iš buvusios bendrijos pirmininkės pareiškė juridinis asmuo – DNSB „duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas bendrijos pirmininkės A. B.. Tačiau Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu pasikeitė DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkė, nuo 2021-09-02 iki šiol bendrijos pirmininke įregistruota N. M.. Bylos nagrinėjimo metu teismui informavus ieškovo atstovę A. B. apie tai, kad ji nebėra tinkama ieškovo DNSB „duomenys neskelbtini“ atstovė ir A. B. nesutikus, jog ieškovą atstovautų Juridinių asmenų registre įregistruota bendrijos pirmininkė, A. B. patikslino ieškinį, kuriuo reikalavimą pareiškė ne juridinis asmuo – DNSB „duomenys neskelbtini)“, o A. B., kaip buvusi DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininkė. Patikslintu ieškiniu ieškovė A. B. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės D. V. DNSB „duomenys neskelbtini“ naudai 4310 Eur turtinę žalą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. B.. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė, kaip fizinis asmuo (bendrijos narė), reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo reiškia DNSB „duomenys neskelbtini“ naudai, o patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo iš atsakovės priteisti ieškovės naudai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo bendrijos naudai, į tai, kad daugiabučių namų savininkų bendriją atstovauti, bendrijos vardu veikti turi teisę bendrijos pirmininkas, o ieškovė A. B. nėra registruota bendrijos pirmininke, teismas pripažįsta, jog ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimo bendrijos naudai, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog A. B. nėra tinkama ieškovė šioje byloje.

Pagal CK 45 straipsnio 1 dalį, nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu, pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, teismo posėdžio metu ne kartą tai akcentavo ir pasiūlė ieškovei netinkamą ieškovą pakeisti tinkamu, be to, ieškovei buvo išaiškintos netinkamo ieškovo teisinės pasekmės, t.y. kad išnagrinėjus bylą iš esmės ieškinys gali būti atmestas.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslintu ieškiniu ginamas bendrijos narių viešas interesas. Teismas pažymi, kad pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymų numatytais atvejais prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti pareiškimą viešajam interesui ginti. Tokie asmenys, kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą (nes jie gina ne jų pačių pažeistą teisę), o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje. Privatus asmuo, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, neturi teisės kreiptis į teismą tam, kad būtų apgintas viešasis interesas, nes įstatymų leidėjas siekė sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionalių ir tam specialiai valstybės įgaliotų subjektų rankose. Tačiau tai nereiškia, kad privatus asmuo niekaip negali reaguoti į viešojo intereso pažeidimus. Jei asmeniui tampa prieinama informacija, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, toks asmuo turi teisę informuoti specialius įstatymų numatytus subjektus, kad jie imtųsi viešojo intereso gynimo priemonių, tarp jų – ir kreiptųsi į teismą dėl viešojo intereso gynybos.

Ieškovės atstovas advokatas Igoris Manzurovas teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. nors ir nebūdama DNSB „duomenys neskelbtini“ pirmininke bei neturėdama teisės atstovauti bendriją, gali veikti kaip bendrijos narė, fizinis asmuo ir remtis panašius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, t. y. pagal Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą - kreiptis į teismą su išvestiniu ieškiniu, prašydama atlyginti bendrovei žalą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas (ABĮ) reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas, taip pat užsienio bendrovių filialų steigimą bei jų veiklos nutraukimą (ABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė – tai pelno siekiantys juridiniai asmenys. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (DNSBĮ) 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija (toliau – bendrija) – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus arba juos sukurti bendrijos narių poreikiams, arba tenkinti kitus bendruosius poreikius. Teismo vertinimu, minėti įstatymai reglamentuoja skirtingų teisinių formų juridinių asmenų veiklą ir valdymą, todėl nėra pagrindo šiuo atveju taikyti ABĮ nuostatas.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad patikslintu ieškiniu reikalavimas pareikštas netinkamo ieškovo, yra pagrindas ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, atsakovės ir trečiojo asmens DNSB „duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos pirmininkės N. M., patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės pateikti įrodymai (sąskaitos už teisines paslaugas, patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, pinigų priėmimo kvitas) patvirtina, kad atsakovės išlaidos už advokatės teisinę pagalbą sudaro 1110,00 Eur. Trečiojo asmens DNSB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamo pirmininkės N. M., pateikti įrodymai (sąskaitos už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymai) patvirtina, kad trečiojo asmens išlaidos už advokato padėjėjos teisinę pagalbą sudaro 1250,00 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, iš ieškovės atsakovei priteistina 1110,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, trečiajam asmeniui DNSB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamam pirmininkės N. M., priteistina 1250,00 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą.

Valstybė šioje byloje patyrė 1107,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo patirtos 1107,90 Eur pašto išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl ieškinį atmetus iš ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B. valstybei priteistina 1107,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1110,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą atsakovei D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisinę pagalbą trečiajam asmeniui DNSB „duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės DNSB „duomenys neskelbtini“ buvusios pirmininkės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1107,90 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septynis Eur 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662). Informuoti ieškovę, jog įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.