Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., sekretoriaujant L. S., dalyvaujant trečiajam asmeniui E. E., teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Lietuvos respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei D. S., trečiajam asmeniui E. E., D. L. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Į bylos nagrinėjimą neatvyko ieškovo Lietuvos respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovas , gautas prašymą bylą nagrinėti biuro atstovui nedalyvaujant, kadangi ieškinį palaiko.

Į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovė D. S. šaukimas įteiktas, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nėra gauta. Byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2010-09-08 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu Lietuvos Respublikoje registruotą transporto priemonę VW Transporter valst. Nr. FAF 393, vairavo D. L. , kuris buvo pripažintas dėl įvykusio autoįvykio . Vairuotojas L. D. pateikė policijos pareigūnams transporto priemonės registracijos liudijimą, kur automobilio VW Transporter savininku įrašytas E. E.. Transporto priemonė, automobilis VW Transporter valst. Nr. FAF 393 nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. L. D. pateikė baigusią galioti draudimo kortelę Nr. LT/14/BB 4838113, kurios data nuo 2010-01-01 iki 2010-07-31. Apklaustas pareigūnų L. D. nurodė, kad jis nežinojo, jog yra pasibaigęs draudimo galiojimas. ( 1 tomas b.l.111,13).

Lietuva ir kitos E. S. valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos dalyvės. Eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su eismo įvykiu Austrijoje, atsako už žalą, nukentėjusiems asmenims ir žala atlyginama pagal Austrijoje taikomus teisės aktus, tai yra kai transporto priemonė nėra apdrausta privalomuoju transporto priemonių draudimu, tretiesiems asmenims patirtą žalą atlygina Austrijos draudikų biuras, kuris vėliau pateikia reikalavimą dėl iš mokėtos žalos atlyginimo , šiuo atveju Lietuvos draudikų biurui ir vadovaujasi Biurų tarnybos Vidaus nuostatais ( Transporto Priemonių Valdytojų Civilinės Atsakomybės Privalomojo draudimo įstatymas 2 str.7d. , šiuo įstatymo bendradarbiavimo nuostatai – paskelbti su 2003 07 28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB) . Remiantis išdėstytu Austrijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaujantis aukščiau minėtų bendradarbiavimo nuostatų 3 str. ir 5 str. , sureguliavęs žalą ir išmokėjęs 6571,72 eurus arba 22690,84 litus , pateikė transporto priemonės registracijos valstybei-Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui- ieškovui reikalavimą dėl 6571,72 eurų , atlyginimo ir vadovaujantis Transporto Priemonių Valdytojų Civilinės Atsakomybės Privalomojo draudimo įstatymo 17 str.1d.,5d. ir Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 str. apmokėjo 6571,72 eurus arba 22690,84 litus (1 tomas b.l. 9,28).

Privalomai draudžiama yra kiekviena privaloma registruoti transporto priemonė( Įstatymo 1 str.3d. ). Naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, privalo būti apdrausta transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ( Įstatymo 4 str.1d.). Įstatyme nustatyta, kad sudaryti draudimo sutartį yra transporto priemonės savininko pareiga. Įstatymo 4 str.3d. numatyta, kad šio įstatymo 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudotis patys ir leisti naudotis kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemones.

Bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl žalos, padarytos autoįvykio metu atlyginimo, už žalą atsakingo asmens nustatymo.

Ieškovas, pirminiu ieškiniu atsakovu buvo pasirinkęs E. E., nes jis pagal VĮ „Regitra“ duomenis , įvykio dienai , buvo įregistruotas kaip automobilio savininkas ( 1 tomas b.l. 51). Įsiteisėjusiu 2013-01-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad E. E. , pasirašydamas 2010-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš D. S. įgijo automobilį VW Transporter, sukaltojo sutartį , pasirašydamas už pirkėją, kai tuo tarpu niekada nebuvo transporto priemonės VW Transporter savininku, nes jos niekada nebuvo įgijęs ir nuteistas dėl dokumentų klastojimo (1tomas b.l. 75 antra pusė , 116). Ieškovas , patikslintu ieškiniu ,byloje atsakingu už žalos atlyginimą asmeniu pasirinko atsakovę D. S., kadangi ji VĮ „Regitra“ duomenų bazėje buvo įrašyta kaip automobilio VW Transporter savininkė ( 1 tomas b.l. 123-126).

Atsiliepime D. S. nurodė, kad ji niekada nebuvo automobilio savininkė, o automobilio realiu savininku, kuris mokėjo už automobilį pinigus, buvo L. D., kuris ir įvykdė autoįvykį, todėl ir turi atlyginti žalą.

Įsiteisėjusiu 2013-01-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (baudžiamoji byla Nr. 1-82-564/2013) nustatyta, kad atsakovė D. S. kartu su E. E. tęstiniais veiksmais suklastojo patvirtindami savo parašais ir panaudojo tikrus dokumentus – automobilių pirkimo pardavimo sutartis, panaudos sutartis ir šiuos dokumentus pateikė VĮ „Regitra“, notarui bei padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. D. S. tokiais veiksmais nuo 2008-09-25 iki 2011-04-14 iš viso buvo įregistravusi 305 lengvuosius automobilius, jai tik pasirašant automobilių pirkimo – pardavimo dokumentus, tačiau nesant realia jų savininke. Baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį.

LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK ) 29 str. 2 d. nurodyta, kad nuosprendžiu laikomas ir baudžiamasis įsakymas, o BPK 346 str. 1 d. nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, prejudicialumas nustatytas LR CPK 182 str. 3 punkte, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti ir nustatinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu koks yra ir baudžiamasis teismo įsakymas, tai yra prejudiciniai faktai iš naujo nenustatinėjami nors įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje ir civilinėje byloje skiriasi. Teismui nagrinėjant civilinę bylą nereikia iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu, taigi ir baudžiamuoju teismo įsakymu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių taip pat to ar juos padarė asmuo dėl kurio priimtas teismo nuosprendis.

Ir nors baudžiamajame įsakyme nėra nurodytas ginčo automobilis, tačiau D. S. nusikalstami veiksmai, įsigyjant ir perleidžiant transporto priemones , yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu (nuosprendžiu), šie veiksmai buvo tęstiniai, D. S. su E. E. nusikaltimus darė ir toliau, todėl 2010-01-11 pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimas bei pateikimas VĮ Regitra yra civilinis teisinis padarinys, kad šios sutarties pagrindu automobilis buvo užregistruotas D. S. vardu bei išduotas transporto priemonės VW Transporter valt. Nr. EZH 455 registracijos liudijimas, kur savininke nurodyta D. S..( 1 tomas b.l. 123). Po ko šią transporto priemonę įsigijo E. E., tačiau jis pripažintas kaltu, kad 2010-03-30 suklastojo VW Transporter pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su D. S. , pasirašydamas vietoj pirkėjo, nors šios priemonės niekada neįgijo. Taip pat nuosprendžiu nustatyta, kad E. E. tęsdamas nusikalstamą veiką , pateikė transporto priemonės VW Transporter registracijos liudijimą, ir šio klastoto dokumento pagrindu buvo 2010-03-30 surašytos notarinė panaudos sutartis ir surašytas įgaliojimas bei surašyta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis su L. D., kuri nuosprendžiu pripažinta suklastota (1t. b.l. 52-54). Pažymėtina, kad notarinėmis sutartimis abejojo ir pats ieškovas (1t.b.l.59-60). Be to įsiteisėjusius baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad D. S. niekada nedirbo, ji yra registruota darbo biržoje, kad ji tik pasirašydavo automobilių pirkimo-pardavimo sutartis kaip pirkėja, prašoma užsienio piliečių, už atlygį-maistą ir pinigus, nors realiai niekada ji automobilių nepirko ir pinigų nemokėjo.

Teisėje galioja universalus principas, kad iš neteisės teisė negimsta (neatsiranda), todėl šioje byloje nustačius aplinkybę, kad D. S. netapo transporto priemonės automobilio VW Transporter valst. FAF 393, Vin . Nr. WV1ZZZ70ZTH236963 savininke, darytina išvada, kad ji minėto automobilio negalėjo parduoti E. E., o jis pirkti ir parduoti ar perduoti L. D. , tai yra tam pačiam piliečiui parduoti, perduoti panaudos teise ar pagal įgaliojimą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, duomenys viešame registre nepatvirtina, kad atsakovė D. S. eismo įvykio dieną, tai yra 2010-09-08 buvo automobilio VW Transporter valt. Nr. FAF 393 savininke, nes asmuo savininku tampa sandorio pagrindu ar kitu būdu išvardintu LR civilinio kodekso 4.47 straipsnyje (toliau CK). Sandoris turi būti teisėtas (neprieštaraujantis įstatymui), o šiuo atveju D. S. pirkimo-pardavimo sandorio, kurio pagrindu ji būtų įsigijusi automobilį nesudarė, o galimai suklastojo pirkimo-pardavimo sutartį. Teismo baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad D. S. tokiu būdu automobilių neįgydavo, tai yra automobilis jai nepriklausė nuosavybės teise, taigi ji nebuvo jo savininke ( LR CK 4.20 str., 4.49 str.). (Panaši teismų praktika suformuota ir įsiteisėjusiu 2013-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-107-399/2013). Be to iš byloje surinktų įrodymų galima daryti išvadą, kad automobilio VW Transporter valt. Nr. FAF 393 savininku buvo L. D., kuris teismo iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu ir kuris 2010-09-08, autoįvykio metu vairavo automobilį VW Transporter valt. Nr. FAF 393.

Ieškovui neįrodžius, kad D. S. eismo įvykio dieną, tai yra 2010-09-08 buvo automobilio savininke, turinčia pareigą drausti automobilį privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, ieškinys jos atžvilgiu atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškinio užtikrinimui 2014-11-25 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės- atsakovės D. S. turto areštas. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.( CPK 150 str.2d.).

Kadangi ieškinys atmestas, valstybei iš ieškovo priteistinos jos turėtos 41,50 Lt(12 eurų) dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.)

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (į.k.125709291, Vilnius LT-03606, Algirdo g. 38, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB “Vilniaus bankas”, b.k.70440) - 41,50 Lt(12 eurų) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.( sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą , įmokos kodas 5660.)

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- atsakovės D. S. a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų areštą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.