Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimo, kuriuo T. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 18 d. T. J., amens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, atvykęs į policiją, nurodydamas, jog 2014 m. balandžio 8 d., apie 8.40 val., Klaipėdos rajone automobiliu „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. M., važiavo viršydamas nustatytą greitį, dėl to jam už šį pažeidimą 2014 m. gegužės 9 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, davė melagingus parodymus, kad jis vairavo automobilį ir padarė administracinį teisės pažeidimą. Tokie T. J. veiksmai administraicnio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 187² straipsnį.

Institucijos teisimu, T. J. padarė šiurkštų administracinės teisės pažeidimą – administracinėje byloje bylą tiriančiai pareigūnei davė melagingus parodymus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, įrodančių, jog T. J. buvo pasirašytinai įspėtas apie gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nebuvo supažindintas su pareiga duoti teisingus paaiškinimus.

Melagingų parodymų teikimas administracinėje byloje padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu administracinės bylos tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas turi suvokti, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, turi suprasti ir norėti, kad tokia informacija butų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Šios aplinkybės yra svarbios vertinant subjektyviuosius veikos požymius, t. y. aiškinantis, ar asmuo sąmoningai davė neteisingus parodymus, ar jis sąžiningai klydo.

2014-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje yra nustatyta, kad R. M. teigė, jog su T. J. yra artimi giminaičiai, skolina jam automobilius. Jis visada pripažįsta savo kaltę, kai susiduria su policijos pareigūnais. Yra baustas už greičio viršijimą.

Institucijos nuomone, būtent dėl tos priežasties, kad R. M. jau turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir tai yra sunkinančios aplinkybės skiriant nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, jis pasirinko tokią poziciją: įtraukė į teisės pažeidimą galiojančių administracinių nuobaudų neturintį savo giminaitį T. J., kuris visai nepanašus į vairuotoją, esantį nuotraukoje, ir tuo norėjo išvengti didesnės baudos. T. J. neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų už greičio viršijimą, todėl, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, jam buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, paskiriant pusę minimalios baudos, numatytos sankcijoje, t. y. 200 Lt baudą. R. M. turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas už greičio viršijimą, todėl jau po atlikto tyrimo ir protokolo anuliavimo jam buvo paskirta žymiai didesnė bauda – 500 Lt. Greičio matuoklio užfiksuotoje teisės pažeidimo nuotraukoje aiškiai matyti, kad už vairo yra R. M., jis vairuoja automobilį ir jis yra pažeidėjas.

Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, jog R. M. Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo apskundęs Kelių policijos biuro 2014-06-20 priimtą nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 500 Lt bauda. 2014- 09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria R. M. skundo netenkino. Šioje nutartyje yra nustatyta, kad apklausos metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyryje T. J. pareigūnams nurodė, kad tai R. M. jo paprašė pasakyti, kad automobilį vairavo būtent jis, ir prisiimti kaltę už jį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojų R. M. ir T. J. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, todėl juos vertino kritiškai. Skundą nagrinėjantis teismas pastebėjo, kad fotonuotraukoje, nors vaizdas nėra ryškus, užfiksuoto asmens veido bruožai akivaizdžiai skiriasi nuo liudytojo T. J..

Skundžiamame 2014-12-04 nutarime Klaipėdos rajono apylinkės teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, įrodančių, jog T. J. buvo pasirašytinai įspėtas apie gresiančią atsakomybę už melagingų parodymų davimą, nebuvo supažindintas su pareiga duoti teisingus paaiškinimus. Šis teiginys teisingas. T. J. nebuvo pasirašytinai įspėtas, tačiau pastarasis ir R. M. buvo susitarę sakyti, kad automobilį vairavo T. J., ir kad jis prisiims kaltę už R. M., tai patvirtina Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyryje nustatytos aplinkybės T. J. apklausos metu, tokias aplinkybes nustatė ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-26 nutartyje.

Šiuo atveju T. J., susitaręs su R. M. prisiimti kaltę už jį ir jau žinodamas, kad ne jis 2014-03-09 8.40 val. vairavo R. M. priklausantį automobilį, 2014-05-09 nuvykęs į Kelių policijos biurą kartu su R. M. policijos pareigūnei prisistatė kaip pažeidėjas, sąmoningai sutiko su pažeidimu ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (kad sutinka ir nuoširdžiai gailisi pasirašė protokole). T. J. jau teisminio nagrinėjimo metu, kai jis buvo kaltinamas pažeidimo, numatyto ATPK 187² straipsnyje, padarymu, žinodamas, kad jis nebuvo pasirašytinai įspėtas apie gresiančią atsakomybę už melagingus parodymus, sąmoningai tuo motyvuoja, tačiau subjektyviosios kaltės pusė – tyčia – yra. Susitarimas teikti melagingus parodymus tarp T. J. ir R. M. buvo. T. J. suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota administracinėje byloje.

Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad protokolas su administraciniu nurodymu dėl 2014-03-09 nustatyto greičio viršijimo T. J. yra anuliuotas 2014-06-20 ir perrašytas R. M. vardu. R. M. paskirta 500 Lt bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnis numato, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas bylos fakto aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, jas visas ištyrė. Įrodymai vertinti teisingai, yra įrodymų analizė ir nepažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad aplinkybių tyrimas atliktas išsamiai ir skundžiamas nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

ATPK 187² straipsnis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje.

Iš ATPK normų neaišku, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, galėtų būti nubaustas pagal ATPK187² straipsnį už melagingų parodymų teikimą, atsisakymą ar vengimą duoti parodymus. ATPK normos tiesiogiai šių klausimų nereglamentuoja. Aiškinantis ATPK 272 straipsnio nuostatas matyti, kad duoti paaiškinimus yra asmens, traukiamo atsakomybėn, teisė, o ne pareiga, todėl už melagingus parodymus, atsisakymą ar vengimą duoti paaiškinimus jis negali būti įspėjamas ir baudžiamas. Priešingu atveju būtų šiurkščiai pažeistas teisės į gynybą principas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismo neskundžiama nutartimi yra konstatuota, jog administracinis nurodymas Nr. ROIK 07-14-8262586, kuriuo T. J. buvo paskirta bauda, yra pripažintas negaliojančiu. Todėl konstatuotina, kad jame duoti T. J. parodymai taip pat yra negaliojantys ir negali būti pagrindu kaltinti jį melagingų parodymų teikimu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.