- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1115-273/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14907-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- A. K., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovo advokato T. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-460-944/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 4 648,88 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. sausio 4 d. transporto priemonė „BMW 5 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos pr. 87, Kaune, įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri buvo apsemta vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta ieškovės Transporto priemonių draudimu. Per eismo įvykį buvo nepataisomai sugadintos (reikalinga keisti) transporto priemonės priekinės ir galinės abiejų pusių padangos, bei sugadinta (reikalinga remontuoti) visi keturi ratlankiai, priekinis bamperis, reikalingas atlikti ratų suvedimas. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, UAB „Kauno melga“ 2012 m. sausio 11 d. defektiniu aktu, UAB „Kelias“ PVM sąskaita faktūra serija KEL Nr. 0248796 ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo draudėjui trečiajam asmeniui 4 648,88 Lt draudimo išmoką. Už žalos atlyginimą yra atsakinga atsakovė, kadangi Kaune esantys viešieji keliai nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuriai taip pat priklauso pareiga prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą jai nuosavybės teise priklausančiuose keliuose. Yra visos būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų dokumentų, kuriuos privalo pateikti reikalaujant žalos atlyginimo dėl kelių transporto priemonės apgadinimo. Kelių policijos valdybos nutarime nurodyta, kad apgadinti abu dešinės pusės ratai, ieškiniu reikalaujama žalos atlyginimo už 4 ratų pakeitimą naujais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškinyje nurodyti ginčo automobilio 2 kairės pusės ratų sugadinimai atsirado dėl tariamo įvykį, nepateikta duomenų, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Ieškovė nepateikė tinkamų rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), žalos padarymo faktą, žalos dydį ir priežastinį ryšį tarp jų. Ieškovės reikalavimą dėl 5 procentų dydžio metines palūkanų priteisimo laikė nepagrįstu. Nurodė, kad už Kauno miesto gatvių priežiūrą ir už kilusios žalos atsiradimą taip pat yra atsakinga ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, ieškovei priteisė iš atsakovės 336,60 Eur (1 162,22 Lt) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. rugpjūčio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 73,56 Eur (254 Lt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad trečiojo asmens transporto priemonė BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta ieškovės. Trečiasis asmuo 2012 m. sausio 11 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodydamas, kad 2011 m. sausio 4 d. važiuodamas Taikos pr. įvažiavo į duobę, dėl to buvo apgadinti transporto priemonės ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatyti transporto priemonės sugadinimai: keičiamos dalys – priekinės padangos ir galinės padangos; remontuojamos dalys – keturi lieti diskai, ratų suvedimas, priekinis bamperis. UAB „Kauno melga“ defektinį aktą. PVM sąskaitą faktūrą bendrai 6 387,20 Lt sumai. Ieškovė, nuostolių sureguliavimo procedūras apskaičiavo ir atlygino įvykio metu padarytą žalą, Jiezno UAB „Juta“ pervesdama 4 648,88 Lt sumą ir 2012 m. balandžio 26 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 4 648,88 Lt žalos atlyginimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2012 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną trečiojo asmens atžvilgiu nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad 2012 m. sausio 4 d. 3.30 val. gautas A. K. prašymas užregistruoti eismo įvykį. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 3.40 atvykus į eismo įvykio vietą Taikos pr. 87, kur buvo automobilis BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas A. K. paaiškino, kad važiuodamas nepastebėjo kelio duobės, kuri buvo apsemta ir į ją įvažiavo, dėl šių aplinkybių buvo apgadinta transporto priemonė. Buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema.
Teismas nurodė, kada ieškovė (draudikas), išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, CK 6.1015 straipsnio pagrindu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės kaip atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 10 straipsnio 8 dalies 4 punktu įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Atsakovė nepateikė duomenų patvirtinančių nepriekaištingą Taikos pr. ties namu Nr. 87 būklę eismo įvykio metu, nepateikė jokių duomenų, kad kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta. Kauno apskrities VPK PK pareigūno nubraižyta eismo įvykio vietos schema patvirtina, kad trečiasis asmuo, vairuodamas automobilį BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo ties Taikos pr. Nr. 87, jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais nepažymėtą kelio duobę, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Teismas pripažino, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Taikos pr. esančią Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta drausta transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekilo abejonių, kad tarp atsakovės neveikimo ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Teismas sprendė, kad esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, ieškovė turi teisę reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš atsakovės. Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti ieškovės prašomą priteisti sumą per pusę iki 2 324,44 Lt (673,20 Eur). Teismo vertinimu į eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotą duobę, kurios plotis yra 0,6 m, ilgis 1,7 m, gylis 0,15 m, atsižvelgiant į BMW 5 530 techninius duomenis, kur nurodoma, kad tarpvėžė yra 1901, yra nerealu, kad būtų buvę įmanoma įvažiuoti į tokio pločio duobę visais keturiais ratais ir nepataisomai apgadinti visas padangas ir ratlankius. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys dėl automobilio apgadinimo skiriasi: patrulio tarnybiniame pranešime, papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti tokie automobilio apgadinimai, t. y. dešinės pusės priekinis ir galinis ratai bei kairės pusės galinis ratas. Tuo tarpu 2012 m. sausio 17 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nurodyti automobilio apgadinimai – abu dešinės pusės ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos keičiamos visos keturios padangos bei remontuojamos dalys visi keturi diskai, priekinis bamperis, 2012 m. sausio 11 d. UAB „Kauno melga“ defektiniame akte nurodoma, kad ratlankiai yra pažeisti nepataisomai, tačiau nenurodomas ratlankių skaičius. Teismas sprendė, jog yra pagrindas dar 50 procentų sumažinti žalos atlyginimą iki 1 162,22 Lt (336,60 Eur) dėl trečiojo asmens kaltės. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, jog pagal informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis trečiasis asmuo jau ne pirmą kartą patenka į analogišką situaciją, į tai, kad trečiasis asmuo, vairuodamas naktį (eismo įvykis kilo naktį, t. y. apie 3.30 val., kai eismas neintensyvus) nebuvo pakankamai atidus bei rūpestingas. Teismas, vadovaudamasis CK 6.2 straipsnio, 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendė, kad ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškinį patenkinus, jas teismas iš atsakovės priteisė ieškovei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą pakeisti – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1. Teismas klaidingai nustatė eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės sugadinimus, nevisapusiškai, neobjektyviai ir pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, kad byloje nėra objektyvaus pobūdžio duomenų dėl konkrečių transporto priemonės „BMW 5 530D“ pažeidimų;
2. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik 2012 m. sausio 17 d. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo specialisto surašytu nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą (toliau rašome – Nutarimas) pateiktais duomenimis apie transporto priemonei padarytus apgadinimus. Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio 2012 m. sausio 4 d. surašytame tarnybiniame pranešime bei akte dėl papildomų duomenų apie eismo įvykį nurodyta, jog sugadinti transporto priemonės dešinės pusės priekinis ratas bei dešinės ir kairės pusės galiniai ratai. Įvykio metu surašytuose dokumentuose pateikiama tikslesnė informacija, kadangi policijos pareigūnai juos surašo atvykę į eismo įvykio vietą ir apžiūrėję transporto priemonę;
3. Transporto priemonės techninės apžiūros akte užfiksuoti visi eismo įvykio metu padaryti apgadinimai, kuriuos nustatė ieškovės darbuotojas, turintis specialių žinių, transporto žalų vertintojas R. K.. Atlikus transporto priemonės apžiūrą, buvo nustatyta, jog reikia keisti visas keturias padangas, kadangi sugadintos trys iš jų. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (su vėlesniais pakeitimais; toliau rašome – Techniniai reikalavimai) 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Atsižvelgiant į šiuos reikalavimus darytina išvada, jog sugadinus tris iš keturių transporto priemonių padangų keičiamos turi būti visos keturios padangos;
Šalies argumentai
4. Teismas nepagrįstai teigė, jog trečiasis asmuo nepaisė bendrų vairuotojo pareigų elgtis atsargiai ir atidžiai, ir yra iš dalies kaltas dėl eismo įvykio. Eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, o duobė buvo apsemta vandens ir nepažymėta jokiais kelio ženklais, todėl galime pagrįstai teigti, jog vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės numatyti, jog kelio važiuojamojoje dalyje yra vandens apsemta didelė duobė. Įvykį ištyrę policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nepagrįstai nesivadovavo policijos pareigūnų surinkta medžiaga, kaip padidintos vertės įrodymais, ir suabsoliutino aplinkybę, jog vairuotojas ne pirmą kartą yra patekęs į panašų eismo įvykį, todėl turėjo būti ypač atsargus;
5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad transporto priemonė negalėjo įvažiuoti į duobę visais keturiais ratais ir nepataisomai sugadinti visas padangas bei ratlankius. Teismas nėra ekspertas ar specialistas, turintis reikalingų žinių ir galintis pateikti išvadą ar, įvertinus transporto priemonės techninius duomenis ir policijos pareigūnų užfiksuotus duobės išmatavimus, galėjo būti apgadinti priekinis dešinės pusės ir galiniai kairės bei dešinės pusės ratai. Kilus abejonių minėtu klausimu, teismas turėjo skirti ekspertizę minėtai išvadai pateikti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:
1. Į bylą pateikti dokumentai, kuriais nustatyti ginčo transporto priemonės apgadinimai, neturi juridinės galios, nes neatitinka 2000 m. balandžio 22 d. įsigaliojusios Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120 / 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101;
2. Trečiasis asmuo nepaisė bendrų vairuotojo pareigų elgtis atsargiai ir atidžiai, ir yra iš dalies kaltas dėl eismo įvykio. Tas pats asmuo A. K. su tuo pačiu ginčo automobiliu jau tariamai 4 kartą įvažiavo į ginčo duobę Kauno mieste. Jei tariami įvykiai išties buvo, tai esminis faktorius dėl jų kilimo yra ne duobės buvimas, o vairuotojo vairavimo gebėjimai. Pats vairuotojas už juos ir yra atsakingas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nes direkcijos teisės ir pareigos nėra susijusios su šia byla ir direkcija neturi suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
Trečiasis asmuo A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovei iš atsakovės priteistos subrogacijos pagrindu atsiradusios turtinės žalos atlyginimo dydžio bei dėl įrodymų, pagrindžiančių ginčo transporto apgadinimus bei reikalaujamą priteisti žalos atlyginimo dydį, taip pat dėl trečiojo asmens veiksmų eismo įvykio metu vertinimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad transporto priemonės BMW 5 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, atsiradę dėl 2012 m. sausio 4 d. eismo įvykio, buvo įrodinėjami šiais rašytiniais įrodymais: 2012 m. sausio 17 d. nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, 2012 m. sausio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio K. K. tarnybiniu pranešimu, Eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, ieškovės darbuotojo R. K. surašytu 2012 m. sausio 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, 2012 m. sausio 11 d. UAB „Kauno melga“ surašytu defektiniu aktu (b. l. 10-15). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys duomenys dėl ginčo automobilio sugadinimo skiriasi. Patrulio tarnybiniame pranešime, papildomose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti tokie automobilio apgadinimai, t. y. dešinės pusės priekinis ir galinis ratai bei kairės pusės galinis ratas. Tuo tarpu 2012 m. sausio 17 d. nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną nurodyti automobilio apgadinimai – abu dešinės pusės ratai. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos keičiamos visos keturios padangos bei remontuojamos dalys visi keturi diskai, priekinis bamperis, 2012 m. sausio 11 d. UAB „Kauno melga“ defektiniame akte nurodoma, kad ratlankiai yra pažeisti nepataisomai, tačiau nenurodomas ratlankių skaičius. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos duobės išmatavimais (duobės plotis - 0,6 m., ilgis – 1,7 m., gylis – 0,15 m), sprendė, kad į tokio pločio duobę įvažiuoti visais keturiais ratais ir nepataisomai apgadinti visas padangas ir ratlankius neįmanoma. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo sugadintos ginčo automobilio trys padangos ir trys ratlankiai, todėl turėjo būti keičiamos visi ratlankiai ir padangos. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad įvykio metu surašytuose dokumentuose (patrulių tarnybiniame pranešime) (b. l. 11), kuriuos surašo atvykę į eismo įvykio vietą ir apžiūrėję transporto priemonę policijos pareigūnai bei Transporto priemonės techninės apžiūros akte, kurį surašo ieškovės darbuotojas, turintis specialių žinių, transporto žalų vertintojas, pateikiama tikslesnė informacija apie transporto priemonės sugadinimus, nei nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju visuma nustatytų aplinkybių leidžia esant labiau tikėtina laikyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadinti ginčo automobilio priekinis dešinės pusės ir abu galininiai dešinės ir kairės pusės ratai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo dydžio, privalėjo atsižvelgti į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų pakabų reikalavimų“ (toliau - Techniniai reikalavimai) nustatytus reikalavimus. Minėtų Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 3 lentelės „Padangų naudojimas“ (Kodas 503) techninių reikalavimų 2-ajame punkte nurodyta, jog transporto priemonės vienos ašies ir sudvejinto tilto padangos turi būti vienodos, t. y. turi būti to paties gamintojo, vienodo konstrukcinio tipo, vienodų matmenų, vienodos paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, vienodo leistino greičio indekso ir vienodo protektoriaus rašto. Techninių reikalavimų 5 grupėje „Ratai ir pakaba“ 4 lentelės „Ratai (ratlankiai)“ (kodas 504) techninių reikalavimų 1 punkte nurodyta, jog vienos ašies ratai turi būti vienodi. Iš byloje pateikto 2012 m. sausio 11 d. Transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant ginčo automobilio priekio ir galo buvo sumontuotos skirtingo gamintojo padangos: priekinės kairės ir dešinės pusės padangos Dunlop Sport 3 D, galinės kairės ir dešinės pusės padangos Michelin Pilot. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į aukščiau nurodytus Techninius reikalavimus darytina išvada, kad jog sugadinus tris iš keturių ginčo transporto priemonės padangas ir tris iš keturių ratlankių, turėjo būti keičiamos turi visos keturios padangos ir visi keturi ratlankiai. Remiantis išdėstytu, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti sumą per pusę iki 2 324,44 Lt (673,20 Eur).
Apeliaciniame skunde nesutinkama su žalos atlyginimo dydžio sumažinimu dėl trečiojo asmens A. K. netinkamo ir iš dalies kalto elgesio dėl eismo įvykio, motyvuojant tuo, jog policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose nenustatė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, tuo, jog vairuotojas dėl to, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, duobė buvo apsemta vandens ir nepažymėta, neturėjo objektyvios galimybės išvengti ginčo transporto priemonės apgadinimų. Nagrinėjamo ginčo atveju vertintini ir automobilį vairavusio vairuotojo veiksmai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei per palyginus trumpą dviejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. iki 2012 m.), įskaitant ir reikalavimą šioje byloje, yra pareiškusi penkis reikalavimus dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, padarytos tam pačiam vairuotojui, tuo pačiu automobiliu įvažiavus į nepažymėtas duobes įvairiose Kauno gatvių vietose. Bendra reikalavimų suma siekia apie 20 000 Lt. Nustatyti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo sistemingai patenka į iš esmės analogišką situaciją, todėl apeliacinio teismo vertinimu, vairuotojas turėjo suvokti, kad gatvėse gali būti duobių ir būdamas rūpestingas ir apdairus, galėjo numanyti ir pastebėti kelio dalyje esančią duobę, sulėtinti greitį ir sustoti, ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės. Pažymėtina, kad transporto priemonių vairuotojų pareiga vadovautis Kelių eismo taisyklėmis. Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, numatytos transporto priemonių vairuotojų pareigos ir jų veiksmai konkrečiose eismo situacijose, būtent, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ginčo automobilio vairuotojas nepaisė bendrųjų vairuotojo pareigų elgtis atsargiai ir atidžiai, ir kad dėl eismo įvykio yra ir dalis trečiojo asmens kaltės, todėl, vadovaujantis CK 6.259 straipsnio nuostatomis, ieškovės reikalaujama priteisti žalos atlyginimo suma turi būti sumažinta 50 procentų, t.y. iki 2 324,44 Lt (4 648,88x50%).
Remiantis aukščiau išdėstytu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo keistina, padidinant ieškovei iš atsakovės priteisto žalos atlyginimo sumą nuo 336,60 Eur (1 162,22 Lt) iki 673,20 Eur (2 324,44 Lt) (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimas įtakos bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymui neturi, kadangi ginčijamu sprendimu ieškovei iš atsakovės buvo priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, laikant, jog ieškovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai. Atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų neskundė.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (b. l . 137) ir 57,92 Eur už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 154), iš viso 87,92 Eur. Įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, o skundžiamu teismo sprendimu ieškovei buvo priteista 1 162,22 Lt žalai atlyginti, apeliaciniu skundu ginčijama suma yra 3 486,66 Lt (4 648,88-1 162,22). Apeliacinės instancijos teismui padidinus ieškovei priteistą žalos atlyginimą nuo 1 162,22 Lt iki 2 324,44 Lt, buvo patenkinta 33% (1162,22/3 486,66) apeliacinio skundo reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 29 Eur (87,92x33% ) bylinėjimosi išlaidoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo pakeisti, padidinti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) priteistą žalos atlyginimą nuo 336,60 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų 60 ct) (1 162,22 Lt) iki 673,20 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 20 ct) (2 324,44 Lt). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 29,00 Eur (dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.