Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui ir atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį šalys neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su draudėja UAB „Tavijuta“ sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. 109281050, pagal kurią laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 24 d. buvo apdraustos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, kuris teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 13 d. patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) buvo užlietos (patalpų grindys ir esanti įranga (šaldikliai)). Byloje pateiktas 2019 m. rugsėjo 13 atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame nurodyta, jog 14 bute užsikimšo kanalizacija. Atlikti darbai – pravalytas stovas bei rekomenduota rugsėjo 14 d. patikrinti stovą su kamera. Byloje pateiktas 2018 m. rugsėjo 17 d. statinio numatomų darbų ir defektavimo aktas Nr. DA157470 (toliau – Aktas), kuriame nurodyta jog patikrinus vamzdyną su kamera nuo 14 buto pravalos link lauko šulinio buvo aptiktas pašalinis daiktas. Akte rekomenduota pravalyti vamzdyną su spaudine mašina, nepasiekus rezultato reikalingas vamzdyno keitimas nurodytoje vietoje. Byloje taip pat pateiktas 2018 m. rugsėjo 21 d. atliktų darbų priėmimo aktas, iš kurio matyti, jog 2018 m. rugsėjo 21 d. su kamera buvo patikrintas kanalizacijos stovas ir nustatyta, jog po praplovimo gedimų nerasta.

Byloje pateikta 2018 m. spalio 16 d. Turto remonto sąmata, Nr. ZA67-SK12/3, kurioje apskaičiuota dėl įvykio padaryta žala 65,00 Eur sumai. Taip pat pateikta UAB „Mano aplinka“ 2018 m. rugsėjo 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 435,60 Eur sumai už valymo darbus. Byloje pateikta UAB „Vidolita“ 2018 m. spalio 9 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 847,00 Eur sumai, už šaldiklio kompresoriaus ir apšvietimo pakeitimo darbus ir medžiagas. Ieškovė, vadovaudamasi 2018 m. spalio 16 d. draudimo išmokos apskaičiavimu, 2018 m. spalio 18 d. išmokėjo 1167,08 Eur draudimo išmoką (57,92 Eur besąlyginė išskaita) UAB „Tavijuta“ ir įgijo regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – atsakovą. Ieškovas 2018 m. gruodžio 28 d. pranešimu dėl išmokos išmokėjimo kreipėsi į atsakovą, prašydamas sumokėti šią sumą, tačiau atsakovas žalos ieškovui neatlygino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.266 straipsnis numato statinio savininko (valdytojo) atsakomybę. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tokiu būdu, pagrindinis kanalizacijos vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.

CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame yra apdraustos draudėjo patalpos, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodydamas, jog ieškovas nenustatė tikrosios įvykio priežasties nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apliejimo šaltinis buvo kitas objektas, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti (CPK 178 straipsnis). Todėl nesant jokių įrodymų, jog užliejimo priežastis yra ne daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdynas, o kitos priežastys, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog patalpų užliejimo priežastis buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno užsikišimas. Nustačius, kad patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos – kanalizacijos vamzdyno užsikišimo, būtent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas). Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (toliau- reglamentas) STR 1.07.03:2017. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (6 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2018 m. liepos 7 d. iki 2019 m. balandžio 4 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. (85 punktas). STR 1.07.03:2017 96 punkte numatyta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad patalpų užliejimo metu atsakovas buvo atsakingas už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog patalpų užliejimas įvyko dėl užsikišusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio (patikrinimo metu kanalizacijos vamzdyje buvo aptiktas pašalinis daiktas). Pažymėtina, jog atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad iki kanalizacijos vamzdyno avarijos (2018 m. rugsėjo 13 d.) atliko daugiabučio namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūrą, t.y. kada buvo atlikti periodiniai patikrinimai, jų atlikimo eiga, jų atlikimo poreikis (nepateikė vamzdynų apžiūros aktų, atliktų darbų aktų, namo techninės priežiūros žurnalo ištraukų ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė motyvus (dėl trūkusio vamzdžio), kurie nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Taigi, byloje nėra duomenų apie atsakovo vykdytą daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą iki avarijos daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyne (CPK 178 straipsnis). Atsakovas, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, turėjo pareigą atlikti bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyno priežiūrą ir pagal poreikį atlikti remonto ar keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Todėl sutiktina su ieškovo argumentu, kad atsakovas neatliko jam nustatytų pareigų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti bendro naudojimo kanalizacijos vamzdyną, t.y. neatliko planinių patikrinimų. Teismo vertinimu, atsakovas tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis, kaip namo administratoriaus, tinkamai atliko savo pareigas (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu, ieškovo argumentai dėl atsakovo pareigos palaikyti saugų namo bendrųjų konstrukcijų naudojimą, t.y. šiukšlių ir kitų daiktų pašalinimą nuo stogo ir išorinių stogelių, susikaupusio sniego, vandens ir varveklių, smulkių namo stogo elementų defektų šalinimą, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl atmestini. Tačiau, byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad avarijos priežastimi buvo atsakovo kaip daugiabučio namo administratoriaus jam tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t.y. neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą. Byloje nėra nustatyta, jog atsakovo neveikimas sąlygojo žalos atsiradimas (patalpų užpylimą). Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad atsakovas iki avarijos būtų gavęs pranešimus apie bendro naudojimo vamzdyno netinkamą būklę ar iki to įvykusias panašaus pobūdžio avarijas. Be to, kilus avarijai daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdyne atsakovas nedelsiant ją lokalizavo ir likvidavo. Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. atsakovas atliko kanalizacijos vamzdžio pakartotinį patikrinimą, kuriame nustatė, jog po kanalizacijos vamzdžio praplovimo gedimų nerasta. Taigi, nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, teismas nepasisako dėl kitų atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų. Teismui nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovui nekyla pareiga atlyginti žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini.

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas įrodymų patvirtinančių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį teismui nepateikė, todėl atsakovui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 ir 98 straipsniai). (LR CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.