Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus: 1) 2018-05-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. (2 veikos) laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių, vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018-10-30 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas: 2) 2021-05-05 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str.1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis, likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 1 metams, 2023-02-07 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo - D. M., būtent: 2023-07-22 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), tyčia išmušdamas iš nukentėjusios D. M. rankų mobiliojo ryšio telefoną, kliudė jos krūtinę bei du kartus kumščiu sudavė jai į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas smakre ir krūtinės dešinėje pusėje.

Be to, S. K. smurtaudamas nežymiai sužalojo - G. M., būtent: 2023-07-22 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajai G. M. į veido sritį, dėl ko ji nugriuvo ant žemės, bei kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvos sritį, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas viršutinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje.

Motyvuojamoji dalis

- 2023-07-22 D. M. pareiškimas, kuriuo ji pranešė, kad prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti ir sudrausminti asmenį kuris 2023-07-22 apie 13.35 val. (duomenys neskelbtini), trenkė jai dešinės rankos kumščiu 2 kartus į galvos sritį ir vieną kartą į krūtinę dešinės rankos delnu. Tai yra vieną kartą trenkė į kaktą ir vieną kartą trenkė į smakrą, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 78-82);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. M. padarytos kraujosruvos viršutinėje lūpoje, nosies nugarėlėje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje. G. M. nustatyti sužalojimai padaryti apytikriai prieš 2-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą-2023-07-25. G. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti smūginiais kontaktais su bukais kietais daiktais ar bukais kietais paviršiais. G. M. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 4 trauminių poveikių. G. M. nustatyti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Tikėtina, kad G. M. kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinėje blauzdoje galėjo būti padarytos griuviminės ar kritiminės traumos metu atsitrenkiant į bukus kietus daiktus (1 t., b. l. 151-152);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad D. M. padarytos kraujosruvos smakre ir krūtinės dešinėje pusėje. D. M. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 2-3 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą 2023-07-25. D. M. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo 2 smūgių bukais kietais daiktais. D. M. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. D. M. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 111-112);

- kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas garso įrašas iš BPC ir policijos pareigūnų filmuota medžiaga. Protokole nurodoma: „Apžiūrimas BPC garso įrašas, kurio pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-07-22 13:42:41. Operatorė: 112, klausau. Moteris: Laba diena. Operatorė: Laba diena. Kas nutiko? Moteris: A, mes a ėjom (mergina verkia) mes ėjom (duomenys neskelbtini) gatvėje, ne, ne (duomenys neskelbtini) gatvėje, aš nežinau ant, kurios gatvės esu ir vyras užpuolė ir mumis, mane su sese sumušė. Operatorė: O ten tas vyras kieno? Pažįstate? Moteris: Ne, ne kažkoksai. Aš jo nepažįstu (mergina pasako verkiančiu balsu) jisai mumis užpuolė. Operatorė: O dabar sakykite kokioj čia gatvėj jūs randatės? Moteris: Aš, aš nežinau. Mes dabar įėjome į parduotuvę, mes kažkur prie (duomenys neskelbtini), a jo. Operatorė: Čia (duomenys neskelbtini) gatvėje jūs ar (duomenys neskelbtini) gatvėje esate, pone? Moteris: Kaip sakot? Operatorė: Kokioj čia gatvėj? Pagrindinėj esat? O kur tas vyriškis? Moteris: Tuoj palaukite, aš nežinau gatvės kokia čia parduotuvė, kaip vadinasi. Operatorė: Gal adresą galit pasakyti, jeigu jūs parduotuvėje esate? Moteris: Kažkoks tai G. G. G. (neaiškiai girdisi sunku suprasti). Operatorė: O gerai. Adresą galit pasakyti pardavėja, o ji gi šalia jos? Moteris: Pardavėjas išbėgo jo ieškot. Mes vienos pačios, jisai, jis užrakina mumis, kad vėl neužpultų ir ėjo ieškot jo, nes jie to...komisariato... Operatorė: Kur sesuo yra? Moteris: kur yra (duomenys neskelbtini) pagrindinė žinot čia kur yra? Operatorė: (duomenys neskelbtini) gatvėj būtumėt? Moteris: Aš nežinau tos gatvės. Operatorė: Čia prie (duomenys neskelbtini)? Moteris: Taip taip taip ir yra toksai ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvė. Operatorė: Uhu. ,,(duomenys neskelbtini)?“ Moteris: ,,(duomenys neskelbtini)“, taip. Kažkoks tai... Operatorė: Minutėlę. Hm...O medikų reikia? Moteris: A. Aš nežinau gal jai reikia (neaiškiai girdisi, ką tiksliai pasako mergina) jai iš burnos kraujas bėga. Operatorė: O kiek seseriai metų? Moteris: Sakė, kad nereikia, sakė, kad nereikia greitosios, jai bėga turbūt čia (neaiškiai sako mergina, sunku suprasti, ką tiksliai pasako). Viskas gerai bus. Mes dvynės esame, (duomenys neskelbtini) metai. Operatorė: (duomenys neskelbtini) metai, seseriai? (neaiškiai girdisi). Moteris: Taip. (duomenys neskelbtini), taip. Jis pabėgo, niekas nerado jo. Operatorė: Adresą dar paklauskite, kur atsiųsti man policijos pareigūnus? Moteris: Gal galėtumėte adresą pasakyti? Vyriškis: Laba diena. Operatorė: Laba diena, sakykite. Vyriškis: (duomenys neskelbtini), dabar jos yra pas mus - parduotuvėj (neaiškiai girdisi, ką tiksliai pasako vyras). Operatorė: (duomenys neskelbtini)? Vyras: Taip. Operatorė: Uhu. Šita ten medikų nereikia? Ar galite? Vyras: Reikia. Operatorė: Reikia. Hm… Vyras: Reikia. Operatorė: Uhu. Vyras: Bent jau tegul apžiūri, nes matau gavo į veidą. Operatorė: Aha, o ten tas vyriškis, gal kameros yra užfiksavusios? Vyras: Pasikalbėsim, nežinau per kur jos ėjo, kadangi mes turim. Operatorė: Gerai, supratau. Ačiū už informaciją. Čia kas praneša? Vyras: Tai čia pati nukentėjusi pranešė. Operatorė: Gerai. Vyras: Gal galit atvažiuoti tada. Operatorė: Gerai gerai. Mes atsiunčiame ir medikus, ir policiją. Vyras: Tai (duomenys neskelbtini), bus kompiuterių remontas. Gerai? Operatorė: Gerai, gerai. Vyras: Gerai. Atliekama policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų pažiūra, kurių yra 3 failai. 1) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini), trukmė 00:05:20. Pareigūnai eina link (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Priešais pareigūnus pasitinka mergina (vilkinti juodą suknelę, palaidais ilgais plaukais) (žinoma iš ikiteisminio Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. M.), kuri ir kvietė policiją. Ateina prie pareigūnų vyriškis, kuris pasako: ,,pas mus jos dabar yra“. Eidama mergina su pareigūnais pasakoja: ,,matot ten, kur perėja (kaire ranka parodo ranka) link bibliotekos, čia tiktais ta perėja, mes ėjom link bibliotekos“. Eina visi į ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę. Pareigūnė paklausia, ar yra sužalotų, ar reikia kviesti medikus. Vyriškis pasako, kas ,,mes iškvietėme“. Atėjus į vidų matosi, kad stovi mergina (vilkinti rudos spalvos striukę, surištais plaukais) (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad G. M.), kuri pasakoja: ,,kažką vyras pasakė ant to dviračio (neaiškiai girdisi ką tiksliai pasako mergina ) ir aš atsisukau, jis kažką nusikeikė“ (neaiškiai girdisi ką tiksliai mergina pasako). Vaizdo įrašo laiku 01:20, minėta mergina, toliau pasakoja ir parodo rankomis, kad ,,antras vyras“ sugriebę už žasto. Pareigūnė paklausia: ,,nepažįstami?“. G. M.: ,,aš nežinau šitų žmonių“. Pareigūnė: ,,kaip atrodė apsirengę?“ D. M. pareigūnams pasakoja, kad vyriškis, kuris ,,smogė abiejom“ vilkėjo mėlyną maikę, kepurę su snapeliu, o moteris, kuri buvo su ,,juo“ ,,jauna, gal paauglė?“. Atvyksta medikai, kurie bendrauja su G. M.. Toliau D. M. pasakoja pareigūnams, kad sesė sakė jam ,,ką jūs mane liečiat, nelieskite manęs“, minėta mergina sakydama: ,,jis va paėmė va taip“ (vaizdo įrašo laiku 02:01) parodo savo dešine ranka sugriebdama už kairės rankos žasto. Toliau D. M. pasakoja, kad ,liepė ,jiems stoti, nes policiją iškvies. D. M.: ,,stokit čia, aš kviečiu policiją“. Vyriškis įsiterpia į pokalbį, kuris pasako ,,buvo šviesiai mėlyna maikė“ (neaiškiai girdisi ką tiksliai pasako). Pareigūnė: ,,buvo vyriškis ir moteriškė?“ D. M.: ,,aha“. Vyriškis pasako pareigūnams kad ,jis bandė gaudyti. Pareigūnas paklausia, kokio amžiaus galėjo būti. Vyriškis atsako, kad su šviesiai mėlyna žydra maike žmogaus amžius ,,(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašo laiku 03:13 D. M. pasako: ,,sesei daug, čia lūpą prakirto (parodo pirštu į savo lūpą). Pareigūnė: ,,trenkė kumščiu į veidą?“ D. M. atsako, kad taip. D. M. paklausia savo sesės G. M., kurią apžiūri medikai, kiek kartų jai trenkė. Vaizdo įrašo laiku 03:22 G. M. pasako: ,,man atrodo, du kartus“. Pareigūnas paprašo D. M. telefono numerio. Vaizdo įrašo laiku 04:1, D. M. pasako, kad ,,pirmą sesei trenkė, sesė nukrito ant žemės, paskui man trenkė ir mes labai pradėjo labai rėkti iš išgąsčio“. Pareigūnas pasako, kad važiuoja jo ieškoti. Pareigūnė išeidama medikų paklausia, ar vešis, medikė atsako, kad vešis. Tada pareigūnė medikams pasako, kad turbūt atvažiuos į priimamąjį. Abu pareigūnai išeina ieškoti žmogaus, kuris sumušė minėtas merginas, tuo vaizdo įrašas ir baigiasi. 2) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini), trukmė 00:05:21. Vaizdo įrašas tas pats kaip ir pirmajame faile (duomenys neskelbtini), tik filmuojama kita kūno kamera. G. M. pasakoja (vaizdo įrašo laiku 01:02), kad pirmas vyras kažką pasakė ant dviračio ir ji tada atsisuko ir pasakė sesei ,,f***“, ir kažkaip nusikeikdama pasakė ,,m*** f***“ ir tada vyriškis kažką pasakė, o antras vyras griebė už rankos. Likusi vaizdo dalis tokia pat, kaip ir minėtame pirmajame faile, todėl ji tik peržiūrima ir detaliai neaprašoma. 3) Apžiūrimas failas (duomenys neskelbtini), trukmė 00:08:25. Girdisi pareigūnės balsas: ,,trenkė jums irgi?“ Moteris: ,,man du kartus čia į kaktą pataikė“. Pareigūnė: ,,vienas ir tas pats jums?“ Moteris: ,,ne ne tas pats vyras ta mėlyna maike čia ir čia“. Pareigūnas: „ o kiek ten buvo asmenų? Toliau moteris, t. y. D. M. stovi šalia tarnybinio policijos automobilio ir pasakoja, kad ,,vienas buvo ant dviračio ir paskui kitas buvo vienas ant paprastai taip“. Pareigūnė: ,,pėsčiom?“ D. M.: ,,pėsčiom, ir viena ta mergaitė“. Pareigūnė minėtos merginos paklausia: ,,jie trise buvo?“. D. M.: ,,šiaip tai aš nežinau, tas su dviračiu, kažkas tai susiję su juo, bet jisai kai mes, aš bandžiau paskui tą vyrą su mėlynu, mėlyna maike, kai aš paskui jį ėjau tas berniukas, ant dviračio, jisai bandė pralenkti, prieš mane sustoja, kad aš nebeičiau paskui“. Pareigūnė: ,,jie atėjo iš priekio jūsų?“ Vaizdo įrašo laiku 01:09, D. M. nelabai supranta, ką pareigūnė nori paklausti, tai pareigūnė dar kartą klausia: ,,atėjo prieš jus?“. D. M. pasako: ,,taip“. Pareigūnė: ,,jūs perėjot perėją, einat ir jie ateina prieš?“. D. M.: ,,viduryje perėjos (pakartoja keletą kartų), mes jau pradėjom eiti per perėją, tas žmogus ant dviračio, jis kažką šūktelėjo ant sesės, kažkaip dėmesį nukreipė, sesė taip pasižiūrėjo, tas su mėlyna maike (vaizdo įrašo laiku 01:31), jisai paėmė va taip (parodo dešine ranka sugriebdama už kairės rankos žasto) ir patempė“. Pareigūnė: ,,per perėją einat?“. D. M.: ,,taip per perėją - vidury perėjos“. Pareigūnas: ,,čia viskas vyko sankryžoje?“. D. M. keletą kartų pakartoja, kad taip. D. M.: ,,sesė taip pasakė: ,,ko jūs mane liečiat, kas čia yra?“ ,,Jisai irgi kažką sakė, jau ėjo link, žinai, kolegijos, ėjo. Mes paskui jį ėjom ir sakėm, kodėl jūs taip liečiat, taip negalima, jisai taip ,,ai aš čia taip draugiškai, va tai“, bet čia nebuvo draugiškai. Čia kažkaip nebuvo draugiškai (vaizdo įrašo laiku 02:06 parodo dešine ranka sugriebdama už kairės rankos žasto) paėmė stipriai“. Pareigūnė: ,,sesei?“. D. M.: ,,taip“. ,,Ir tas irgi, kur ant dviračio buvo, jis irgi pasakė: ,,ai čia ne ant jūsų šaukiau“ – sesei va taip“. „man nesvarbu, bet manęs nelieskite“. ,,Aš sakiau, kad skambinu policijai, jūs stovit čia ir laukiat“. ,,Jis ką čia pezi (dešinės rankos delnu parodo link savo smilkinio)“, va taip pradėjo šnekėti, ta moteris sakė ,,jūs galit nusisukti ir eiti, pamiršusios, ir eiti“. Pareigūnas paklausia: ,,tie asmenys perėjo nuo pakalnės leidosi į apačią?“. D. M.: ,,taip“ (keletą kartų pakartoja). Pareigūnas: ,,po to kai visas konfliktas įvyko, jūs bėgot link tos parduotuvės?“ D. M.: ,,šiaip tai mes paskui juos ėjom, nes jie nesustojo, jie sakė ,,ką čia pezi“. Toliau minėta mergina pasakoja, kad paskui bandė eiti ir turėjo rankose telefoną, kurį bandė išmušti iš rankų, „pataikė ant krūtinės“, bet vis tiek išmušė iš rankų, po to D. M. bandė į telefoną įsidėti bateriją. D. M. teigimu: ,,ten kai jau į dešinę sukomės, ten, kur sukomės (prie parduotuvės), antrą kartą jau išsidėjau, jau puoliau skambinti, jisai paėmė va taip (vaizdo įrašo laiku 03:47), išgriebė iš rankų, ne jau trenkė, bet jau paėmė, metė ant žemės, jisai subyrėjo vėl“. ,,Sesė puolė paimti bateriją, paskui jisai tada (vaizdo įrašo laiku 04:00) trenkė sesei į veidą“. Pareigūnė: ,,kai jinai puolė paimti bateriją?“. D. M.: ,,kai jinai puolė paimti bateriją“. Pareigūnė: ,,kumščiu?“ D. M.: ,,kumščiu, labai stipriai kumščiu, sesei. Iš karto mačiau, kad jisai trenkė jai į nosį čia“ (vaizdo įrašo laiku 04:10 parodo savo rankų judesiais į savo nosį). Pareigūnė: ,,vieną kartą?“. D. M.: ,,vieną kartą čia“ (parodo pirštu į savo nosį). Toliau rodydama pirštu (vaizdo įrašo laiku 04:19) į apatinės lūpos kampą pasako: ,,dar trenkė, aš nežinau“. Pareigūnė: ,,į barzdą?“. D. M.: ,,aha, kažkaip čia ir čia“ (parodo rankų judesiais). ,,Aš jam vieną kartą, aš prisiekiu, vieną kartą va taip iš čia (vaizdo įrašo laiku 04:27, mergina parodo suspaustą dešinės rankos kumščio šoną), kur minkštos vietos, čia jam trenkiau“ (parodo kumščiu virš dešinio antakio į kaktą). Vaizdo įrašo laiku 04:34 D. M.: „ir paskui jis man trenkė čia į kaktą (parodo pirštu) ir man čia (parodo ranka į smakrą). Pareigūnė: ,,irgi kumščiu?“. D. M. pareigūnei atsako: ,,kumščiu, taip“. Toliau vaizdo įrašo laiku 04:42 D. M. pasakoja, ,,kai sesei trenkė po antro karto, jinai nukrito ant žemės, jinai pradėjo labai rėkti. Man, kai sudavė, aš irgi pradėjau jau rėkti ir jisai paskui pabėgo jau. Tas žmogus iš tos parduotuvės su broliu išbėgo, tas brolis bandė vytis tą žmogų. Aš pirma, kai pamačiau, kad sesė guli ant žemės, aš išbėgau link pagrindinės gatvės. Išbėgau, pradėjau rėkti, kad gelbėtų, kažkas padėtų. Jau atsisukau ir tas vyras buvo išėjęs jau iš parduotuvės, jisai atėjo pas mumis. Paskui mes nuėjome į jo parduotuvę“. Pareigūnė užsirašo D. M. duomenis. Pareigūnė paklausia minėtos merginos, ar rašys pareiškimą, mergina atsako, kad taip. Taip pat pareigūnė užsirašo D. M. sesers duomenis. Tuo vaizdo įrašas ir baigiasi“ (1 t., b. l. 18-23).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į asmens kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo S. K. visiškas prisipažinimas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiųjų D. M. ir G. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie S. K. prieš jas panaudotą aktyvų fizinį smurtą, liudytojų T. Ž., M. A., V. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, kurioje užfiksuoti D. M. ir G. M. sužalojimai, ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog S. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtaudamas nežymiai sužalojo D. M. ir G. M.. Kaltinamasis, atlikdamas smurtinius veiksmus D. M. ir G. M. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). S. K. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš D. M. ir G. M. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

S. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veikos baigtos. Nusikalto būdamas 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio ir 38 straipsnio pagrindais bei 2 kartus teistas Lietuvoje Respublikoje, taip pat teistas ir D. Britanijoje (2 t., b. l. 40-50, 52-62). Nusikaltimus, už kuriuos teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus (iš pataisos įstaigos paleistas 2022-02-07), todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikas padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013-11-15 nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. BPK 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad galutinį sprendimą dėl nurodytų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis, o šiuo atveju – sunkinančiomis, priima teismas. Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo poziciją, kokios aplinkybės turi būti svarstomos, todėl teisiamajame posėdyje gali būti sprendžiama ir dėl lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pripažinimo, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių jos pripažinti nuosprendyje, juo labiau, baigiamųjų kalbų metu minėtą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia prašė prokuroras, o kaltinamasis turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomones, taigi, kaltinamojo procesinės teisės pareikšti poziciją dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės niekaip nebuvo suvaržytos, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Tai atitinka ir kitų teismų formuotiną praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-12-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.)). S. K. praeityje baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 36-38), nedirbantis (2 t., b. l. 33), jo teigimu, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nusikalto praėjus vos daugiau 5 mėnesiams po probacijos termino pabaigos. Itin linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 63). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K., nedarančiam jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už naujų smurtinių nusikalstamų veikų padarymą būtent laisvės atėmimo bausmes. Bausmių trukmės, įvertinus aptartas aplinkybes, tame tarpe – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (atitinkamai 1:2), nustatytinos kaip šiek tiek didesnės nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, atsižvelgiant, kad abi veikos įvykdytos per trumpą laiko tarpą, toje pačioje vietoje, per tą patį kilusį konfliktą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 str. 4 d.). Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamų veikų padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal BK 75 str. 2 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias BK 75 str. 2 d. taikymo sąlygas.

Tačiau, kaip minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju pastaroji sąlyga yra nenustatyta. Nepaisant to, kad S. K. prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau kitos jį neigiamai charakterizuojančios savybės rodo, kad jis itin linkęs nusikalsti. Nors S. K. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), tačiau 2 kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio ir 38 straipsnio pagrindais bei 2 kartus teistas, visais atvejais buvo įvykdytos smurtinės veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. (net trys veikos), 138 str. 2 d. 8 p. Taip pat yra teistas ir užsienio valstybėje. Nusikalto praėjus kiek daugiau 5 mėnesiams po probacijos termino pabaigos, kas rodo, kad reikiamų išvadų iš savo ankstesnių neteisėtų veiksmų taip ir nepadarė. Jo atžvilgiu atliekami dar du ikiteisminiai tyrimai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį. Yra nedirbantis ir nemotyvuotas legaliam darbui, nes, jo teigimu, turi skolų, kurios būtų dengiamos iš gautino atlyginimo. Byloje yra duomenų apie tai, kad S. K. anksčiau vartojo ir dabar vartoja narkotines medžiagas. Nagrinėjamus nusikaltimus įvykdė elgdamasis brutaliai jaunų merginų atžvilgiu. Visos nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad kaltinamasis S. K. nusikalto neatsitiktinai, rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei ir neduoda pagrindo manyti, kad S. K. kritiškai vertina savo elgesį. Taigi, dar kartą (trečią) atidėjus bausmės vykdymą, visiškai nebūtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai. Teismas pastebi, kad vien tik kaltinamojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 23-26) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 182,80 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiosioms D. M. ir G. M. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 156-158). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 159-160), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiųjų D. M. ir G. M. sveikatai buvo padaryta S. K. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiosioms D. M. ir G. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 182,80 Eur priteistina iš S. K..

Prokuroro 2023-11-07 nutarimu (2 t., b. l. 72-76) skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. K. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 182,80 Eur sumai, laikomas banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstinas iki tol, kol Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlyginta padaryta 182,80 Eur turtinė žala. Kadangi minimali mėnesinė alga Lietuvoje nuo 2024-01-01 yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimas Nr. 516), neieškoma suma, kas liečia visas įvardintas sąskaitas, padidintina iki šios sumos (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2023-02-28 nutartis byloje Nr. T-5-581/2023).

- dvi kompaktinės plokštelės su vaizdo ir garso įrašais, esančios prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš D. M.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl smurto prieš G. M.) ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu ir S. K. skirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 182,80 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš S. K. 182,80 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus 80 ct) už nukentėjusiosioms D. M. ir G. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. K. į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 182,80 Eur sumai, laikomas banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), neišieškomas sumas, kas liečia visas įvardintas sąskaitas, padidinus iki 924 Eur, pratęsti iki tol, kol Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bus atlyginta padaryta 182,80 Eur dydžio žala. Žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

- dvi kompaktines plokšteles su vaizdo ir garso įrašais, esančias prie bylos 1-o tomo galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.