Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Heavy Finance“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti antstolės patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjo I. R. turto – ratinio traktoriaus, (duomenys neskelbtini),; traktoriaus puspriekabės, (duomenys neskelbtini); sėjamosios, (duomenys neskelbtini); vikšrinio ekskavatoriaus, (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 254791, 254793, 254792, 254790; 2) Priimti patvarkymą, kuriuo pareiškėjo I. R. turto – ratinio traktoriaus, traktoriaus puspriekabės, sėjamosios, vikšrinio ekskavatoriaus, paskelbtos varžytynės Nr. 254791, 254793, 254792, 254790 būtų atšauktos; 3) Paskirti pareiškėjo I. R. turto: ratinio traktoriaus, traktoriaus puspriekabės, sėjamosios, vikšrinio ekskavatoriaus, rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą.

2.1. Antstolė po vienų metų pertraukos yra atnaujinusi priverstinį turto pardavimą ir nuo 2023 m. lapkričio 29 d. vykdo antrąsias varžytynes. Pareiškėjas, įsitikinęs, kad antstolės vykdomosiose bylose pareiškėjo turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, kadangi turtas parduodamas žymiai žemesne nei jo rinkos kaina.

2.2. Pareiškėjas taip pat mano, kad jo turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Nurodo, jog skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolės nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė žymiai skiriasi. Teigia, kad iš pateiktų skelbimų matyti, kad panašus turtas yra pardavinėjamas žymiai didesnėmis kainomis nei šią dieną pardavinėjamas pareiškėjo turtas, tai įrodo, jog už pareiškėjo turtą galima gauti daug didesnę kainą jei jo vertė būtų nustatyta tinkamai, dėl to yra pagrindas atlikti turto vertės nustatymą paskiriant turto vertės nustatymo ekspertizę.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai, jog viešuose portaluose panašaus turto skelbimuose yra nurodoma didesnė kaina, atitinkamai ir ginčo turto rinkos vertė yra didesnė (nei nustatė antstolė), nėra pagrįsti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas vertino, kad pareiškėjo teikiami kitų turto objektų pardavimo skelbimai negali paneigti vertintojo ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę ir pan. Be to, skelbimuose nurodoma kaina ne visada būna galutinė, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, ji gali kisti, ir pati pasiūla pirkti turtą už konkrečią kainą savaime nereiškia, jog būtent tokia yra reali turto rinkos vertė.

4.2. Pažymėjo, kad turto vertei nustatyti antstolės 2022 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-22-74-24248 paskirta UAB „Verslavita“ atlikti ekspertizę, kurios metu, remiantis turto vertinimo ataskaitomis, minėtas turto vertintojas nustatė, kad vikšrinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 80 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-010); traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 28 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-011); ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 67 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-012), sėjamosios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 47 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-013). Pažymėjo, kad, jeigu kompetentingas asmuo pagal nustatytą metodiką atliko individualų turto vertinimą, laikoma, jog tokia turto vertinimo ataskaita turi oficialaus rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), todėl tokia turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Akcentavo, kad nagrinėjamu atveju UAB „Verslavita“ ekspertizės aktas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, todėl antstolė neturėjo pagrindo minėtu aktu nesivadovauti.

4.3. Nurodė, kad iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog nei pareiškėjas, nei suinteresuotas asmuo dėl turto vertintojo pažymos jokių prieštaravimų nereiškė ir pastabų neteikė, jokių kitų duomenų apie nurodyto turto rinkos vertę nepateikė, antstolės 2022 m. rugsėjo 14 d. patvarkymo Nr. S-22-74-31473 dėl turto įkainojimo ir varžytynių skelbimo neskundė. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde kaip pagrindą pakartotinei ekspertizei skirti nurodo pasikeitusias nekilnojamojo turto rinkos kainas, tačiau kartu su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie pasikeitusią turto rinkos vertę bei kurių pagrindu būtų galima abejoti vertintojo atliktu turto rinkos įvertinimu bei jo pagrindu antstolės nustatyta turto rinkos kaina. Darė išvadą, kad teismas neturi pagrindo abejoti antstolės nustatyta, turto rinkos verte.

4.4. Teigia, kad iš oficialaus tinklalapio https://www.evarzytynes.lt/evs/ nustatyta, kad varžytynės Nr. 254790 dėl vikšrinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), yra neįvykusios, varžytynės Nr. 254791 dėl ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) yra neįvykusios, varžytynės Nr. 254792 dėl sėjamosios (duomenys neskelbtini) yra neįvykusios, varžytynės Nr. 254793 dėl traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), yra įvykusios ir turtas parduotas už 23 052 Eur sumą, nors pradinė turto kaina buvo nustatyta 16 800 Eur. Pažymėjo, kad tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma vykstant varžytynėms pirkėjui pasiūlius parduodamo turto kainą ir paprastai turtas yra parduodamas už didesnę kainą nei nurodyta skelbiant varžytynes, tačiau, kaip matyti iš tinklalapio https://www.evarzytynes.lt/evs/ duomenų, šiuo atveju 3 daiktų varžytynės paskelbtos neįvykusiomis galbūt dėl to, jog jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, o vienas turto vienetas parduotas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas akcentavo, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į antstolę su prašymu perkainoti iš varžytynių parduodamo turto vertę.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

6.1. Nurodė, jog antstolė ratinį traktorių, (duomenys neskelbtini), varžytynėse pardavinėja už 40 200 Eur pradinę pardavimo kainą. Tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šio turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo varžytynėse parduodamo turto rinkoje yra žymiai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji. Kaip pavyzdys pateiktini technikos pardavimo portalo (duomenys neskelbtini) skelbimai, iš kurių matyti, jog ratiniai traktoriai, (duomenys neskelbtini), pardavinėjami už 119 989 Eur kainas, o tuo tarpu toks pats pareiškėjo turtas parduodamas vos už 40 200 Eur.

6.2. Nurodė, kad antstolė traktoriaus puspriekabę, (duomenys neskelbtini), varžytynėse pardavinėja už 16 800 Eur. Tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šio turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėjo, kad šiuo atveju varžytynėse parduodamo turto rinkoje yra žymiai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji. Kaip pavyzdys pateiktini technikos pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbimai, iš kurių matyti, jog traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini) pardavinėjamos už 35 000 Eur kainas, o tuo tarpu toks pats pareiškėjo turtas parduodamas vos už 16 800 Eur.

6.3. Nurodė, kad antstolė sėjamąją, (duomenys neskelbtini), iš varžytynių pardavinėja už 28 200 Eur. Tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šio turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėjo, kad šiuo atveju varžytynėse parduodamo turto rinkoje yra žymiai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji. Kaip pavyzdys pateiktini technikos pardavimo portalo (duomenys neskelbtini) skelbimai, iš kurių matyti, jog sėjamoji (duomenys neskelbtini), pardavinėjama už 89 000 Eur kainą, o tuo tarpu toks pats pareiškėjo turtas parduodamas vos už 28 200 Eur.

6.4. Nurodė, kad antstolė vikšrinį ekskavatorių, (duomenys neskelbtini), iš varžytynių parduoda už 48 000 Eur. Tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šio turto vertė rinkoje yra žymiai didesnė, o antstolė nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas jo rinkos kaina. Pažymėjo, kad šiuo atveju varžytynėse parduodamo turto rinkoje yra žymiai didesnė negu antstolės vykdomojoje byloje nustatytoji. Kaip pavyzdys pateiktini technikos pardavimo portalo (duomenys neskelbtini) skelbimai, iš kurių matyti, jog vikšriniai ekskavatoriai (duomenys neskelbtini) pardavinėjami už 86 900 Eur kainas, o tuo tarpu toks pats pareiškėjo turtas parduodamas vos už 48 000 Eur.

6.5. Teigia, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. Nr. įsakymu lK-159. Šios metodikos 61 punktas sako, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Atkreipia dėmesį, jog pateikiami turto skelbimai būtent rodo analogiško skolininko turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi skolininko turto galimą rinkos vertę. Darė išvadą, kad skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, jog antstolės nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė žymiai skiriasi.

6.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ypatingos teisenos tvarka, privalėjo būti aktyvus bei veikti ex officio. Teigia, kad pirmosios instancijos teismui manant, jog pareiškėjo pateikti turto rinkos vertės įrodymai yra nepakankami, privalėjo išaiškinti pareiškėjui įrodinėjimo tvarką ir nustatyti terminą pateikti papildomus įrodymus. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pats galėjo skirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir tiksliai nustatyti, ar prieš daugiau ne vienus metus antstolės darytas turto vertinimas realiai atspindi šios dienos pareiškėjo turto vertę, tačiau tas nebuvo padaryta.

7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.

8.1. Nurodė, jog sutinka su teismo teiginiais, kad pradėtas turto realizavimo procesas buvo sustabdytas ir neužbaigtas, o atnaujinus vykdymo veiksmus, jis turėjo būti tęsiamas, todėl 2023 m. lapkričio 29 d. pakartotinai paskelbtos antrosios varžytynės, ta pačia tvarka kaip atšauktos. Mano, jog neturėjo pareigos vertinti turtą, kadangi turto vertinimas buvo atliktas ir turtas įkainotas iki pradedant turto realizavimo procesą. Abejonių dėl areštuoto turto vertės, atnaujinus vykdymo veiksmus, antstolei nekilo. O pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti nustatyta areštuoto turto verte, nepateikė.

8.2. Pažymėjo, kad priverstinio turto pardavimo procesą sudaro dvejos varžytynės, įskaitant ir pasiūlymą išieškotojui perimti turtą. Teigia, kad šie etapai yra vientisas turto pardavimo CPK nustatyta tvarka procesas. Atkreipė dėmesį, jog tai, kad turto realizavimo procesas buvo sustabdytas ir neužbaigtas, atnaujinus vykdymo veiksmus, jis turėjo būti tęsiamas, todėl 2023 m. lapkričio 29 d. pakartotinai paskelbtos antrosios varžytynės ta pačia tvarka kaip atšauktos. Mano, kad antstolė neturėjo pareigos vertinti turtą, kadangi turto vertinimas buvo atliktas ir turtas įkainotas iki pradedant turto realizavimo procesą.

8.3. Atkreipia dėmesį, jog realiai turto kainą nelemia ne tik jo įkainojimas, bet pasiūlos ir paklausos dėsnis, kaina, už kurią pirkėjas yra pasiruošęs turtą pirkti varžytynėse, kuriose turto kaina, esant didelei paklausai, gali žymiai pakilti ir viršyti arešto akte nustatytą kainą. Akcentavo, kad vykstant pakartotinai paskelbtoms antrosioms varžytynėms, potencialių pirkėjų susidomėjimas varžytynėmis buvo labai mažas, dėl galbūt per aukštos parduodamo turto kainos jose nedalyvavo nė vienas pirkėjas, varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Darė išvadą, kad, neįvykus varžytynėms, įkeisto turto pardavimo procesas baigėsi. Prieš pradedant naują turto realizavimo procesą ir skelbiant pirmąsias varžytynes, turtas bus pakartotinai įkainojamas CPK 681 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės R. V. kontorai pateikti vykdyti Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro 2022 m. gegužės 12 d. išduoti vykdomieji įrašai Nr. DJ-2767 Nr. DJ- 2769, Nr. DJ-2771, Nr. DJ-2773 dėl skolos išieškojimo iš I. R. išieškotojai UAB „Heavy finance“, išieškant iš įkeisto turto: vikšrinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), sėjamosios, (duomenys neskelbtini). Turto vertei nustatyti antstolės 2022 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-22-74-24248 pavesta UAB „Verslavita“ atlikti ekspertizę, kurios metu, remiantis turto vertinimo ataskaitomis, nustatyta, kad vikšrinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 80 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-010); traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 28 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-011); ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 67 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-012), sėjamosios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 47 000 Eur (ekspertizės aktas Nr. EKL-22-013). Ataskaitoje nurodyta, kad visų ekspertizės objektų rinkos vertės nustatymo dieną apskaičiuotos lyginamuoju metodu. 2022 m. rugsėjo 14 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-22-74-31473 dėl turto įkainojimo. 2022 m. spalio 6 d. patvarkymais Nr. S-22-74-34389, Nr. S-22-74-34390, Nr. S-22-74-34391, Nr. S-22-74- 34392 paskelbtos pirmosios įkeisto turto varžytynės, kurios vyko nuo 2022 m. spalio 6 d. iki 2022 m. lapkričio 6 d., pradinė turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina – 80 procentų turto arešto akte nustatytos kainos.

13. Taip pat nustatyta, kad pirmosiose varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas – varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Išieškotojui atsisakius perimti neparduotą varžytynėse turtą, 2022 m. lapkričio 14 d. patvarkymais Nr. S-22-74- 38453, Nr. S-22-74-38454, Nr. S-22-74-38455, Nr. S-22-74-38458 paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės, kurios vyko nuo 2022 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d., pradinė turto pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina – 60 procentų turto arešto akte nustatytos kainos.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-29033-545/2022 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus, iki įsiteisės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje. Antrosios varžytynės atšauktos. Įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-2837-545/2023, panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones – I. R. atžvilgiu. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdytos vykdomosios bylos, 2023 m. lapkričio 24 d. patvarkymu Nr. S-23-74-38763 vykdymo veiksmai atnaujinti. 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-74-39273 pakartotinai paskelbtos antrosios įkeisto turto varžytynės.

15. Atskiruoju skundu iš esmės yra teigiama, kad iš varžytynių parduodamo turto rinkos vertė nebuvo teisingai nustatyta, todėl antstolis pareiškėjui priklausantį turtą parduoda už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis privalėjo atlikti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir suteikti jam galimybę pasisakyti dėl ekspertizę atliekančio eksperto kandidatūros. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

16. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

17. Pažymėtina, kad bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

18. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad nustatyta turto kaina maksimaliai atitiktų realią rinkos kainą ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai). Šių nuostatų turi būti paisoma ir priverstinai realizuojamo turto įkainojimo procese, tačiau neignoruojant ir skolininkui tenkančių įstatyme įtvirtintų pareigų ir vertinant, kaip skolininkas naudojosi jam įstatymo suteiktomis teisėmis šiame procese.

19. Kaip minėta, antstolis, areštavęs ginčo turtą, siekdamas nustatyti pareiškėjui priklausančio turto rinkos vertę, 2022 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-22-74-24248 paskyrė turto vertinimo ekspertizę. UAB „Verslavita“ pateikė turto vertinimo ataskaitas, kuriomis nustatė ginčo turto rinkos vertes, o pareiškėjas šių ataskaitų neginčijo nei paskelbus pirmąsias varžytynes, ar pirmą kartą paskelbus antrąsias varžytynes, nei teikiant skundą antstoliui ar teikiant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad ekspertizės aktuose išsamiai aprašyta ekspertizės eiga, ekspertizės objektai, turto vertinimo metodai, jų taikymas, turto rinkos vertės skaičiavimai lyginamuoju metodu. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė, nustatydama ginčo turto rinkos vertę, laikėsi CPK nuostatų, o pareiškėjui neginčijant UAB „Verslavita“ pateiktų turto vertinimo ataskaitų, laikytina, kad antstolis tinkamai įvertino skolininkui (pareiškėjui) priklausantį turtą.

20. Atskiruoju skundu, be kita ko, teigiama, kad nuo ginčo turto vertės nustatymo dienos iki pakartotinių antrųjų varžytynių paskelbimo dienos praėjo daugiau nei metai, todėl ginčo turto vertė gali būti pakitusi, tai sudaro pagrindą skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja į bylą teikdamas nuorodas į internetines svetaines, kuriose pardavinėjamas analogiškas turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pareiškėjo nurodytą informaciją, konstatuoja, jog nurodyti apelianto teiginiai nėra pakankami spręsti, jog per laikotarpį nuo ginčo turto vertės nustatymo dienos iki pakartotinių antrųjų varžytynių paskelbimo dienos iš varžytynių parduodamo turto vertė iš esmės yra pasikeitusi.

21. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareiškėjo nurodomos technikos pardavimo skelbimų yra neaktyvūs (duomenys neskelbtini), todėl šios informacijos nėra galimybės patikrinti. Antra, interneto svetainėse www.autoplius.lt, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikti tik pavieniai skelbimai, iš kurių nėra galimybės nuspręsti dėl ginčo turto vertės esminio pasikeitimo. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo teikiami kitų turto objektų pardavimo (pavieniai) skelbimai negali paneigti vertintojo ir antstolės nustatytos ginčo turto rinkos vertės, nes kiekvieno nekilnojamojo turto objekto rinkos kaina yra skirtinga, apskaičiuojama individualiai pagal kiekvieno objekto būklę ir pan. Be to, skelbimuose nurodoma kaina ne visada būna galutinė, sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, ji gali kisti, ir pati pasiūla pirkti turtą už konkrečią kainą savaime nereiškia, jog būtent tokia yra reali turto rinkos vertė.

22. Dar daugiau, visuotinai žinoma, kad, nesant išskirtinių aplinkybių, kilnojamųjų daiktų, įskaitant ir žemės ūkio technikos, vertė, bėgant laikui, mažėja, o pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose, be pavienių skelbimų, bylai neteikė jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galimybė nuspręsti apie iš esmės pasikeitusią iš varžytynių parduodamo turto vertę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesant objektyvių įrodymų apie iš esmės pasikeitusią iš varžytynių parduodamo turto vertę bei paskyrus pakartotinę ekspertizę, ne tik kad būtų be pagrindo užvilkintas vykdymo procesas, tačiau ir pažeistas vykdymo proceso ekonomiškumo principas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai atsisakė atšaukti pakartotines antrąsias varžytynes ir pagrįstai neskyrė pakartotinės ginčo turto vertės nustatymo ekspertizės.

23. Svarbu akcentuoti ir tai, kad iš oficialaus tinklalapio https://www.evarzytynes.lt/evs/ matyti, kad varžytynės Nr. 254790 dėl vikšrinio ekskavatoriaus (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 254791 dėl ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini), varžytynės Nr. 254792 dėl sėjamosios (duomenys neskelbtini) yra neįvykusios. Tai reiškia, jog, remiantis laisvosios rinkos dėsniais, yra pagrindas išvadai, kad net iš antrųjų varžytynių pardavinėjamo turto vertė, kuri nuo eksperto nustatytos vertės buvo sumažinta iki 60 procentų (CPK 722 straipsnio 1 dalis), neatitiko realios rinkos vertės, todėl iš varžytynių pardavinėjamas turtas nebuvo parduotas.

24. Iš oficialaus tinklalapio https://www.evarzytynes.lt/evs/ taip pat matyti, kad varžytynės Nr. 254793 dėl traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), yra įvykusios ir turtas parduotas už 23 052 Eur sumą, kai pradinė turto kaina buvo nustatyta 16 800 Eur. Šiuo atveju pažymėtina, kad minėta traktoriaus priekaba buvo pardavinėjama iš antrųjų varžytynių, tai yra už 60 procentų eksperto nustatytos rinkos vertės (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Net jei vertintume, kad traktoriaus puspriekabės (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė buvo pareiškėjo nuodyti 35 000 Eur (nors tokiai išvadai nėra teisinio pagrindo), tai antstolis, skelbdamas antrąsias pakartotines varžytynes, vadovaudamasis CPK 722 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pradinę parduodamo turto kainą būtų privalėjęs nurodyti 21 000 Eur (35 000 Eur * 60 procentų), tai yra faktiškai mažiau nei realiai buvo parduotas turtas (23 052 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet kainą nustato ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Turtas varžytynėse paprastai yra parduodamas už realią turto rinkos kainą, kuri gali nesiekti apskaičiuotos turto rinkos vertės, bet gali ir ją viršyti. Tikrąją turto rinkos vertę nustato rinka, todėl po varžytynių gali paaiškėti, jog turtas parduotas ir už didesnę, nei pareiškėjo nurodomą kainą, bet kuriuo atveju turtas bus perleistas už realią rinkos kainą.

25. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, susijusias su turto vertės vykdymo procese nustatymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, o Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.