Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-242-926/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-24
Bylos Nr.
AN2-242-926/2019
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-242-926/2019Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-00205-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z. (toliau – D. Z.) ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria D. Z. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimo buvo patenkintas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimas pakeistas, taikant D. Z. atžvilgiu specialiosios teisės atėmimą (vairuoti transporto priemones) 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimu D. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir nubaustas 300 (trijų šimtų) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 25 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių girtumas.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, D. Z. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimą pakeitė, taikant D. Z. atžvilgiu teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu D. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną D. Z. atžvilgiu nutraukti; arba skirti D. Z. švelnesnę nuobaudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

3.1. Apelianto teigimu, tikrindama D. Z. blaivumą, policijos pareigūnė pažeidė alkotesterio Alcotest 6810 naudojimo instrukcijoje įtvirtintą reikalavimą, pagal kurį, tikrinamam asmeniui nuo paskutinio alkoholio vartojimo turi praeiti ne trumpesnis, kaip 15 minučių laiko tarpas, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Remiantis D. Z. teiginiais, alkoholį jis vartojo prieš pat išvažiuodamas iš namų. Nuo namų iki reido vietos – 1,2 km. Apsirengti užtruko apie min, nuo sustabdymo iki tikrinimo praėjo dar apie 1 min. Esant šių aplinkybių visumai, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, kad nuo D. Z. alkoholio vartojimo buvo praėję bent 15 minučių. Juo labiau, kad D. Z. paaiškinimai dėl alkoholio vartojimo laiko atitiko ir liudytojos J. Z. parodymus.

3.2. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad teismas neįvertino, kad D. Z. blaivumas alkotesteriu buvo tikrinamas antrą kartą, nesiaiškindamas ir tokio pareigūnų elgesio priežasčių, nors jie patys patvirtino, kad tikrinti vairuotojų blaivumą antrą kartą alkotesteriu jie negali. Šiuo aspektu apeliantas pabrėžia, kad jo žodinės abejonės dėl alkotesterio parodymų, išreikštos jį tikrinusiems pareigūnams, negalėjo būti priežastimi, dėl kurios jam buvo leista tikrintis blaivumą antrą kartą. Šis poreikis, pasak apelianto, kilo dėl to, kad jis patvirtino vartojęs alkoholio, o įsitikinti kad nuo alkoholio vartojimo praėjo daugiau nei 15 min nebuvo kaip. Pasak apelianto, vertinamu atveju buvo pažeistos ir kitos asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu sąlygos. Duomenų, patvirtinančių, kad D. Z. buvo duotas naujas pūstukas ir kad tarp alkotesterio bei mobiliųjų telefonų, perdavimo stočių antenų buvo išsaugotas pakankamas atstumas, kaip tai privaloma pagal alkotesterio naudojimo instrukcijas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra.

3.3. Apeliaciniu skundu akcentuojama, kad nei administracinio nusižengimo protokolą D. Z. atžvilgiu surašiusi pareigūnė, nei protokole fiksuotą pažeidimą liudijantis pareigūnas G. D. nematė pažeidimo, kurį aprašė ir patvirtino protokolu. Apelianto įsitikinimu, ir specialisto G. A. C. paaiškinimai nesudaro pagrindo teigti, kad 2018 m. lapkričio 25 d., 11:06 val. tikrinimo metu negalėjo būti taip, kad D. Z. neblaivumas buvo leistinose ribose.

3.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su D. Z. paskirta administracine nuobauda, teigiant, jog ji yra per griežta, prašant neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Motyvuojant šį prašymą teigiama, kad D. Z. sąmoningai supranta ir pripažįsta, kad vairavimas esant neblaiviu laikomas vienu iš pavojingiausių pažeidimų, tačiau vertinamu atveju jo nustatytas girtumo laipsnis, įvertinus galimą alkoholio matavimo prietaiso paklaidą jo naudai, tik labai nežymiai viršija minimalią ANK nustatytą neblaivumo ribą (0,40 promilės). Be to, vairuojant automobilį neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Įvertintina, pasak apelianto, ir tai, kad analizuojamu atveju jis buvo įsitikinęs, jog nedaro pažeidimo. Kaip paaiškino D. Z., vyko reidas, jis nuo pat išvažiavimo iš namų žinojo, kad bus stabdomas, jo žmona buvo namie ir galėjo jį pavežti. Bet D. Z. daug kartų (namų sąlygomis) pūtė į alkotesterį ir niekada nuo tokio suvartojimo nebuvo pasiektas 0,4 promilės.

4. Institucijos apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties dalį dėl D. Z. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, taikymo termino sutrumpinimo, šioje dalyje priimti naują nutarimą, atmetant D. Z. skundą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

4.1. Institucijos vertinimu, D. Z. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Transporto priemonių vairavimas neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pareigūnas skundžiamu nutarimu atsižvelgė į D. Z. asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, dėl ko, jam buvo skirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, D. Z. neabejotinai sukėlė pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje, todėl tai, kad D. Z. savo elgesiu nesukėlė jokių padarinių, neeliminuoja jo atsakomybės ir nesudaro pagrindo švelninti paskirtą nuobaudą.

Atsiliepimas

5. Institucija pateikė ir atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto D. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašo D. Z. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. D. Z. ir Institucijos apeliaciniai skundai netenkinami.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

8. Aptartų duomenų visumoje patikrinus D. Z. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuotina, kad byloje surinktus įrodymus apylinkės teismas vertino tinkamai, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek jų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl keisti/naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį D. Z. ir Institucijos apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

9. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau nei 1,5 promilės) ar <...>. Šios teisės normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neleistinas, nes alkoholis žymiai pablogina vairuotojo reakciją, dėl ko jis gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus.

10. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, D. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,43 promilių neblaivumo laipsnis. Nors pats apeliantas neginčija vartojęs alkoholį, tačiau teigia, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys kelia pagrįstų abejonių jo neblaivumo nustatymo alkotesteriu patikimumu, teigiant, kad jo neblaivumas, atitinkantis 0,43 promiles analizuojamu atveju buvo nustatytas pažeidžiant neblaivumo tikrinimo alkotesteriu taisykles.

11. Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus, visų pirma pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus. Šiuo aspektu analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą matyti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu D. Z., alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373 pagalba, buvo nustatytas 0,43 promiles atitinkantis girtumo laipsnis. Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0842842 (ROIK Nr. 18094799964, b. l. 5) matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0373, patikra buvo atlikta 2018 m. liepos 30 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. sausio 30 d., o D. Z. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo įvykdytas 2018 m. lapkričio 25 d., kas leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog blaivumo nustatymo testas D. Z. vertinamu atveju buvo atliktas tinkamu naudoti alkotesteriu. Šią išvadą betarpiškai patvirtina ir antrojo D. Z. neblaivumo patikrinimo, atlikto 2018 m. lapkričio 25 d., 11.21 val. (t. y. praėjus 15 min po pirmojo testo), rezultatai. Šio patikrinimo metu D. Z. buvo nustatytas 0,39 promilių girtumas (ROIK Nr. 18094799964, b. l. 4).

11.1. Aiškinant šių dviejų patikrinimų skirtumus, visų pirma pastebėtina, kad neabejotina, jog policijos pareigūnams sustabdžius apeliantą ir alkotesteriu nustačius jo neblaivumą, jis patyrė stresą, dėl ko paprastai kraujo apytaka pagreitėja, žmogus nervinasi, kvėpuoja greičiau, prakaituoja, todėl jis išsiblaivo greičiau. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-51-2016). Šiuo atveju praėjus lygiai 15 min po pirmojo patikrinimo D. Z. alkoholio koncentracija sumažėjo 0,04 promilės, kas atitinka teismų praktikoje nustatytą vidutinį alkoholio koncentracijos sumažėjimą per tokį laikotarpį. Aplinkybę, kad toks alkoholio kiekio sumažėjimas buvo galimas, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir specialistas G. A. C., kurio paaiškinimais apeliacinės instancijos teismas neabejoja. Šiame kontekste nesutinkant su D. Z. apeliacinio skundo teiginiais, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu, todėl antrojo neblaivumo patikrinimo testo rezultatai patys savaime nepaneigia pirmojo testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Juo labiau, kad pareigos atlikti antrąjį patikrinimą policijos pareigūnai analizuojamu atveju neturėjo.

11.2. Nors apeliaciniu skundu keliant abejones dėl pirmojo alkotesterio duomenų rodmenų nepatikimumo ypatingas dėmesys skiriamas priežasčių, lėmusių antrąjį patikrinimą, kai jis nėra privalomas, analizei, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu, tuo nepaneigiant asmens teisės prašyti, jei jis nesutinka su alkotesterio duomenimis, kad jis būtų dar kartą patikrintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12/2014), iš ko seka, jog nepaisant to, kad antrasis neblaivumo patikrinimas alkotesteriu policijos pareigūnams nėra privalomas, atlikti jį, kylant abejonėms dėl atlikto patikrinimo patikimumo – šiuo konkrečiu atveju po pirmojo patikrinimo D. Z. pradėjus ypatingai stebėtis testo rezultatais, jiems nėra draudžiama, todėl vien tik faktas, kad vertinamu atveju buvo atlikti du patikrinimai alkotesteriu nėra pakankamas pirmojo alkotesterio rezultatų nuginčijimui. Juo labiau, aukščiau aptarus ir galimas dviejų skirtingų patikrinimų rodmenų priežastis.

11.3. Šių duomenų plotmėje atkreiptinas D. Z. dėmesys, kad pagal 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 29 punktą (administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusi teisės akto redakcija), 29. Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Nagrinėjamu atveju D. Z., nesutikdamas su jam atlikto blaivumo patikrinimo rezultatu, pagrįstai manydamas, kad policijos pareigūnai pažeidė blaivumo tikrinimo alkotesteriu tvarką (ką jis nuosekliai tvirtina apeliaciniu skundu), kas iškreipė jo tikrąjį blaivumo laipsnį, šia savo teise nepasinaudojo, pakartotinai savo blaivumo medicinos įstaigoje, siekdamas pašalinti galimus prieštaravimus, nesitikrino, kas leidžia pagrįstai abejoti jo keliamų versijų pagrįstumu ir patikimumu.

12. Sutikti su D. Z. apeliacinio skundo teiginiais, kad atliekant jo neblaivumo nustatymo testą buvo pažeista alkotesterio naudojimo tvarka, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta, jų nepateikė ir apeliantas, lakoniškai cituodamas alkotesterio naudojimo instrukcijos punktus, nepateikdamas jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog vertinamu atveju jie buvo pažeisti. Kaip nustatyta liudytojos pareigūnės G. K. teismo posėdžio metu duotais parodymais, reido metu jos kolegė A. K. sustabdė VW Touareg automobilį, vairuotojas nurodė, kad alkoholio nevartojo. Kai nusprendė leisti D. Z. į alkotesterį pūsti antrą kartą, į tarnybinį automobilį jis nesėdo, vaikščiojo lauke, giliai kvėpavo, girdėjo kaip su draugu kalbėjo, kad iš vakaro išgėrė ir liko alkoholio. Pakartotinai leido pūsti po 15 min uždėjus naują antgalį. Matė fiziologinius neblaivumo požymius – alkoholio kvapas, asmuo blaškėsi, giliai kvėpavo. Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes, jas kiek papildydama, pareigūnė nurodė ir 2018 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime. Jame G. K. patvirtino, kad D. Z. dar prieš pirmąjį patikrinimą alkotesteriu, buvo apklausta, ar alkoholio jis vartojo 15 min laikotarpyje, ką šis kategoriškai paneigė. G. K. teigimu, antrąjį kartą tikrino D. Z. dėl jo nuoširdaus tikinimo, jog alkoholio jis vis tik nevartojo (ROIK Nr. 18094799964, b. l. 14). Šiuos pareigūnės parodymus patvirtino ir A. K., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodžiusi, kad sustabdžius D. Z. automobilį, šis teigė alkoholio nevartojęs. Antgalį ji turėjo prie jo išpakuoti. Kadangi asmuo teigė, kad nėra gėręs, suabejojo rezultatu, todėl po 15 min. davė jam pūsti antrą kartą. Matė fiziologinius išgėrusio asmens požymius – paraudęs veidas, pabalusio lūpos, asmuo giliai kvėpavo, vaikščiojo. Girdėjo pokalbį, kad alkoholio jis buvo vartojęs namuose iš vakaro. Šie A. K. parodymai, juos kiek papildant, atsispindi ir 2018 m. gruodžio 20 d. pareigūnės tarnybiniame pranešime, kuriame ji, be kita ko, vėlgi betarpiškai patvirtino, kad, D. Z. teigimu, alkoholio jis nebuvo vartojęs (ROIK Nr. 18094799964, b. l. 15).

12.1. Netikėti šiais nuosekliais ir neprieštaringais liudytojų parodymais, patvirtinančiais, jog D. Z. sustabdymo metu teigė alkoholio nevartojęs (ši versija atsirado tik vėliau, galimai suvokiant galimas tokio savo neteisėto elgesio pasekmes), teisinio pagrindo nėra. Jų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi nenustatytas, apklausiamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jos abi buvo įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų parodymai yra susiję su tiesioginių joms, kaip policijos pareigūnėms, priskirtų funkcijų vykdymu, jų siekis melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nenustatytas. Priešingai, net ir nesant privalomai pareigai leisti vairuotojams pasitikrinti savo neblaivumą alkotesteriu antrąjį kartą, G. K., pasitikėdama nuoširdžiu D. Z. nuogąstavimu dėl jam nustatyto neblaivumo laipsnio, leido neblaivumo testą alkotesteriu atlikti pakartotinai, kas neabejotinai paneigia bet kokį pareigūnių galimą suinteresuotumą nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei viena pareigūnių neužsiminė, kad D. Z. buvo sustabdytas tuo metu, kai rūkė cigaretę, jos abi patvirtino, kad D. Z. abu kartus buvo duoti nauji alkotesterio antgaliai, kuo iš esmės aukštesnysis teismas neabejoja. Šioje vietoje vis tik pažymėtina, jog net ir turėdamas galimybę pateikti savo paaiškinimus, pastabas dėl galimai netinkamai atlikto neblaivumo nustatymo testo administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, jame jokios D. Z. pastabos neužfiksuotos (ROIK Nr. 18094799964, b. l. 1). Abejonių D. Z. keliama versija kelia ir jo paties rašytiniai paaiškinimai bei jo neatvykimas į teismo posėdį, kuriame buvo sprendžiamas jo skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimo likimas. Motyvuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad į teismo posėdį D. Z. pats asmeniškai neatvyko, byloje pateikdamas tik rašytinius savo paaiškinimus, kurie, be kita ko, buvo pateikti praėjus beveik vienam mėnesiui nuo vertinamo įvykio. Jo rašytiniai paaiškinimai iš esmės sutampa su jo apeliaciniame skunde pateiktais motyvais, kas visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog protokolo surašymo metu neturėdamas jokių pretenzijų dėl jo patikrinimo, iš esmės nepasisakydamas dėl pirmojo alkotesterio testo rezultato, vėliau, suvokęs jam gresiančią administracinę atsakomybę, jis pateikė naujas aplinkybes, kurių iš esmės jokie objektyvūs nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad nors apeliaciniu skundu teigiama, jog pareigūnė neįsitikino, jog alkotesteris testo atlikimo metu buvo pakankamai nutolęs nuo mobilaus ryšio ir kitų įrenginių, tačiau jokie argumentai, patvirtinantys, kad alkotesterio rezultatai šiuo konkrečiu atveju galėjo būti netikslūs dėl kažkokio įrenginio įtakos, nepateikiami. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįžvelgia, todėl remtis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens samprotavimais, spėjimais ir prielaidomis, pripažįstant, jog administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju turėjo būti nutraukta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Juo labiau, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, tame tarpe ir subjektyviuosius, vadovautis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, teisinio pagrindo nėra. Neabejotina, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo aplinkybių, juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.

14. Tenkinti D. Z. apeliacinį skundą remiantis jos sutuoktinės J. Z. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytomis aplinkybėmis, kuriomis ji patvirtino mačiusi, kaip ryte jos vyras atsidarė skardinę alaus, teisinio pagrindo taip pat nėra. Jos parodymai analizuojamu atveju esminės reikšmės D. Z. veiksmų kvalifikavimui neturi. Ji nematė, nei kada jos sutuoktinis baigė vartoti alkoholį, nei kada jis išvyko iš namų, kas tik patvirtina, jog jokios reikšmingos informacijos nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigčiai ji nepateikė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ji yra D. Z. sutuoktinė, jos pačios teigimu, šiuo metu vairuoti automobilio negali dėl riboto savo judėjimo, neatmestinas ir jos galimas suinteresuotumas nagrinėjamos bylos baigtimi, siekiant padėti D. Z. išvengti jam gresiančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

15. Nors tiek D. Z., tiek ir Institucijos apeliaciniais skundais keliamas ir D. Z. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, D. Z. teigiant, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šiuo atveju jam paskirtas nepagrįstai, Institucijai tvirtinant, kad skundžiama apylinkės teismo nutartimi šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas buvo sutrumpintas nepagrįstai, tačiau sutikti su šiais apeliacinių skundų motyvais ir jų pagrindu keisti skundžiamą nutartį, teisinio pagrindo nėra.

16. Bylos duomenimis, D. Z. analizuojamu atveju buvo nustatytas 0,43 promilių girtumas, kuris labai nežymiai viršijo leistiną normą, jo padarytas nusižengimas jokių realių sunkių pasekmių nesukėlė – jo neteisėtais veiksmais nebuvo sukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, jo sutuoktinė šiuo metu juda ribotai, jos pačios teigimu, vairuoti negali, dėl ko vaikai į mokyklą yra vežami kaimynų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutrumpino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. sausio 2 d. nutarimu D. Z. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones terminą nuo 12 (dvylikos) mėnesių iki 9 (devynių) mėnesių. Administracinio poveikio priemonės taikymas būtent tokiam terminui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tinkamai įgyvendins administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, todėl jos griežtinimas ar švelninimas, atsižvelgiant ir į vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principo įgyvendinimas administracinių teisės pažeidimų bylose yra sietinas būtent su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra aiškiai per griežta.

17. Tokiu būdu, sutikti su Institucijos ir D. Z. apeliacinių skundų teiginiais ir keisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl D. Z. paskirto teisės vairuoti transporto priemones taikymo termino, teisinio pagrindo nėra, dėl ko, nesant pagrindo abejoti D. Z. kalte jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį nepakeistą ir D. Z. bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Aušra Vingilė