Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-02 · Administracinė byla Nr. I-2020-162/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
I-2020-162/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01206-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
V. J.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 1.29Bylos dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo ar vidaus administravimo srityje
  • 3.21Teismo sprendimas
Administracinė byla Nr. I-2020-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01206-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.29; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino), Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui V. J.,

2015 m. spalio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą (patikslintą) atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 15-IL-85-00324-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“;

2) įpareigoti Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklei.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2015 m. birželio 30 d. kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau 2015 m. liepos 29 d. sprendimu atsakovas nepagrįstai prašymo netenkino. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad pareiškėjui nėra išnykęs teistumas, todėl jis neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimų dėl nepriekaištingos reputacijos. Pareiškėjas pažymi, kad Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-7-220/2015 jo teistumas panaikintas. Nurodo, kad padarytas nusikaltimas, už kurį baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, nėra sunkus, jis neapima nei vieno iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytų veikų. Pažymi, kad nei iki to, nei po to nėra padaręs jokio kito pažeidimo ar nusikaltimo, nėra baustas administracine tvarka. Teigia, kad 2015 m. liepos 29 d. sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, nėra jokių motyvų ar faktų, kad pareiškėjo elgesys neatitinka priimtino elgesio ar moralės principų, o sprendime nurodomos tik įstatyminės nuostatos bendrąja prasme.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. J. skundą prašė tenkinti jame nurodytų argumentų ir motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime (b. l. 22-24) nurodo nesutinkantis su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Šilalės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-439/2013 pareiškėją pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1040 litų baudą. Atsakovas negavo duomenų apie V. J. panaikintą teistumą. Pažymi, kad pareiškėjo padarytas nusikaltimas ir įgytas teistumas patenka į Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymą, dėl ko pareiškėjui Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-00472-e buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nuteistas už tyčinį nusikaltimą ir šiuo metu teistumas būtų neišnykęs, tačiau teismas šį teistumą panaikino anksčiau laiko. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra laikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis (laikyti) ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to nėra praėję 3 metai. Kadangi pareiškėjo reputacija atitiko Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas, tai leidimas laikyti (nešiotis) ginklus nebuvo išduotas.

Atsakovas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 20). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsakovas atsiliepime prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau ­– ir Tauragės apskrities VPK) 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 15-JL-85-00324-e (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus Sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti Tauragės apskrities VPK išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas V. J. 2015 m. birželio 30 d. prašymu Nr. 15-G-85-00782-e kreipėsi į Tauragės apskrities VPK dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus: medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai ir kombinuoti šaunamieji ginklai) išdavimo (b. l. 27).

Tauragės apskrities VPK 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 15-IL-85-00324-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 8). Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas bei 18 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 12 punktai. Faktiniu atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrindu nurodytos dvi aplinkybės. Pirma, kad V. J. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-439/2013 pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1040 litų bauda, o teistumas nėra išnykęs. Antra, kad dėl pareiškėjo teistumo Tauragės apskrities VPK 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-00472-e jam buvo panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimą iš esmės motyvuoja tuo, kad Sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nes jo teistumas buvo panaikintas Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Minėto įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 straipsnio 1 dalis). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo paskirtis – nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Pagal įstatyme pateiktą ginklų grupavimą į kategorijas (3-6 straipsniai), medžioklei skirti ginklai patenka į B ir C kategorijos ginklų grupes. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimai laikyti ar leidimai nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduodami asmenims, turintiems teisę įsigyti tokių kategorijų ginklus. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose pateikiamas sąrašas atvejų, kada fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų. Viena iš tokių aplinkybių, ribojančio fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų – fizinis asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos (17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (nagrinėjamu atveju – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui), pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-464-756/2015, 2015 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1158-756/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-116-146/2015). Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje sureglamentuota, koks asmuo šio įstatymo prasme laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Minėto įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Minėto įstatymo 2 dalies 1-12 punktuose nurodyti atvejai, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nagrinėjamam ginčui yra aktualus atsakovo nustatytas atvejis, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 dalies 5 ir 12 punktuose, pagal kuriuos nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turtintis teistumą (18 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (18 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-439/2013 buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimą), t. y. padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą. Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-7-220/2015 buvo patenkintas V. J. prašymas dėl teistumo panaikinimo ir panaikintas V. J., nuteistam 2013 m. birželio 11 d. Šilalės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, paskirtos ir atliktos bausmės teistumas (b. l. 9). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusi Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis, kuria panaikintas V. J. teistumas, 2015 m. vasario 25 d. perkelta į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis, todėl pripažįstamas nepagrįstu atsakovo teiginys, kad jam skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo žinomi duomenys apie teistumo panaikinimą pareiškėjui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-845/2013, pasisakydama dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. kovo 1 d.) 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos (kuri yra analogiška nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintai šio punkto nuostatai), pažymėjo, kad minėtas įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedelių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrajai daliai.

Kokie asmenys laikomi turinčiais teistumą, nurodoma Baudžiamojo kodekso 97 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio 7 dalimi, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui teistumas buvo panaikintas Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi (įsiteisėjusia 2015 m. vasario 25 d.), todėl Tauragės apskrities VPK 2015 m. liepos 29 d. sprendime Nr.15-JL-85-00324-e nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. lapkričio 20 d.) 92.3 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nustatytoms sąlygoms.

V. J. turėjo Tauragės apskrities VPK išduotą leidimą Nr. 1236 laikyti (nešiotis) tris šaunamuosius ginklus medžioklei, kuris dėl sprendime aptarto pareiškėjo teistumo, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, buvo panaikintas Tauragės apskrities VPK 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 14-IL-85-00472-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei panaikinimo“ (b. l. 41).

Minėta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo faktiniu pagrindu nurodytas ir Tauragės apskrities VPK 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. 14-IL-85-00472-e, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas Nr. 1236 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus medžioklei, o teisiniu – Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei panaikinimo V. J., t. y. 2014 m. balandžio 24 d., iki skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą priėmimo nepraėjo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytas 3 metų terminas, kuriam suėjus asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Pažymėtina, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Remdamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas sprendžia esant nepagrįstu pareiškėjo teiginį dėl asmens laisvių ir teisių bei visuomenės interesų pusiausvyros pažeidimo.

Skundas argumentuojamas ir tuo, kad Sprendimas netinkamai motyvuotas, nes jame įvardijamos tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos, tačiau nėra jokių faktų, patvirtinančių, kad pareiškėjo elgesys neatitinka elgesio ir moralės principų.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d., administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 taip pat konstatavo, kad <...> Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, teismo vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).

Tauragės apskrities VPK 2015 m. liepos 29 sprendime Nr. 15-JL-85-00324-e nurodyta konkreti teisės norma bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimą. Nors skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, kad pareiškėjui teistumas neišnykęs, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Spendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio aišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu pareiškėjo prašymas buvo netenkinamas. Darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo efektyviai realizuoti teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 15-JL-85-00324-e, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, išskyrus konstatavimą, kad pareiškėjui teistumas nėra išnykęs, todėl skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 15-JL-85-00324-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus dalį, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas V. J. nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistu.

Netenkinti pareiškėjo V. J. prašymo įpareigoti atsakovą Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą medžioklei.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė