- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-08
- Bylos Nr.
- e2-138-1028/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02004-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo:
1) Nutraukti G. J. ir R. J. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl R. J. kaltės;
2) Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo R. J. 2000 Eur neturtinės žalos;
3) Priteisti ieškovei G. J. asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
3.1) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.;
3.2) Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.;
3.3) Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r.;
3.4) Automobilį Alfa Romeo Spider, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
3.5) Automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
4) Priteisti atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
4.1) Butą/Patalpą – Butą su rūsiu 4,14 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai;
4.2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įstatinis kapitalas 43440 Eur;
5) Nustatyti, kad prievolės kreditoriams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 10 27 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB Swedbank pagal 2004-06-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidarios, bet šalių vidiniuose santykiuose:
5.1) prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021-10-27 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi įvykdys atsakovas R. J.;
5.2) prievolę AB Swedbank pagal 2004-06-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi įvykdys ieškovė G. J.;
6) Nustatyti, kad tuo atveju, jeigu prievolę, kurią nustatyta vykdyti vienai iš šalių, įvykdo kita šalis, pastaroji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę visa įvykdytos prievolės apimtimi į tą šalį, kuri turėjo vykdyti prievolę;
7) Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo R. J. 33016 Eur lėšų, kurias R. J. turėjo atiduoti ieškovei G. J. už parduotą G. J. butą;
8) Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „J.“ ir „J.“;
9) Pripažinti žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., asmenine ieškovės nuosavybe;
10) Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal dokumentus, kurie bus pateikti į bylą.
2. Ieškinyje nurodoma, kad santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Šalių santykiai jau ilgą laiką yra komplikuoti, įtempti, nes ieškovei tapo žinoma, kad sutuoktinis jai yra neištikimas. Dėl tokio nepriimtino sutuoktinio elgesio, požiūrio į šeimą ieškovė nebemato galimybės toliau kartu gyventi su atsakovu. Šiuo metu šalys iš esmės negyvena santuokinio gyvenimo, nepalaiko šeiminių ryšių. Ieškovės nuomone, šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, konkrečiai, dėl atsakovo neištikimybės. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas jau gana ilgą laiką palaiko ryšius su kita moterimi. Kai ieškovei apie tai tapo žinoma, ji bandė ieškoti sprendimo, išsaugoti šeimą, net skambino minėtai moteriai bei jos sutuoktiniui, tačiau situacija nepasikeitė, t. y. atsakovas ir toliau bendravo su minėta moterimi, tik ji keisdavo savo Facebook profilio nuotraukas, vardus (ieškovei žinoma, kad ji naudojo vardus „D.“, „A. C.“), kad ieškovei būtų sunkiai suprasti, su kuo bendrauja jos sutuoktinis. Iš pridedamų atsakovo ir minėtos moters susirašinėjimų matyti, kad atsakovas prisipažįsta jai meilėje, sako komplimentus, asistuoja, užsakinėja, perka jai įvairius daiktus. Iš susirašinėjimų turinio taip pat galima suprasti, kad bendravimas vyksta ne tik internetu, bet ir gyvai. Iš nurodyto matyti, kad atsakovas pažeidė lojalumo, ištikimybės, pagarbos pareigą, nesirūpina šeimos interesais ir gerove, nededa pastangų išsaugoti santuoką, todėl pripažintina, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir, atitinkamai, santuoka nutrauktina dėl atsakovo R. J. kaltės. Atsakovo kalti veiksmai – neištikimybė, sutuoktinės negerbimas, kurie nulėmė santuokos nutraukimą, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą. Ieškovė bandė išsaugoti šeimą, tam, minėta, net kalbėjo su moterimi, su kuria atsakovas palaikė ryšius, bei jos sutuoktiniu, tačiau ieškovė liko neišgirsta, o dėl toliau besitęsiančios sutuoktinio neištikimybės jautėsi dar labiau įskaudinta, paniekinta, prarado pasitikėjimą savimi. Nors patirtų ilgalaikių neigiamų išgyvenimų jokia pinigų suma negali eliminuoti, tačiau, ieškovės nuomone, atsižvelgiant į santuokos trukmę, iš atsakovo jos naudai turėtų būti priteisiama bent 2000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui. Toks neturtinės žalos dydis laikytinas protingu, sąžiningu, artimas teismų praktikoje nutraukiant santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės dėl neištikimybės priteisiamų sumų. Ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenka šis turtas, kurio bendra vertė yra apie 102200 Eur: Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vidutinė rinkos vertė VĮ Registrų centro duomenimis 2023-01-01- 12 200 Eur; Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vidutinė rinkos vertė pagal VĮ RC duomenis – 75700 Eur; Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vidutinė rinkos vertė pagal VĮ RC duomenis – 10 100 Eur; Automobilis Alfa Romeo Spider, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme sustabdytas), vertė: 2000 Eur ; Automobilis Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė: 2 000 Eur. Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise tenka šis turtas, kurio bendra vertė sudaro 113440 Eur: Butas/Patalpa – Butas su rūsiu 4,14 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vertė RC duomenimis 64000 Eur, tačiau butas yra pilnai įrengtas ir jo vertė ne mažesnė nei 70000 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, įstatinis kapitalas: 43 440 Eur. Kreditoriams šalys yra atsakingos solidariai, tačiau ieškovė siekia, kad būtų išspręsti vidiniai šalių santykiai dėl abiejų prievolių. Atsižvelgiant į tai, koks nekilnojamasis turtas tenka kiekvienai iš šalių, nustatytina, kad prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021-10-27 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)visa apimtimi įvykdys atsakovas; prievolę AB Swedbank pagal 2004-06-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi įvykdys ieškovė. 2006-09-06 ieškovė G. J. pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už 120 000 Lt, kuomet pagal sutarties 2.1 p. likusią po 6000 Lt avanso apmokėjimo sumą: 114 000 lt ( 33 016 Eur pagal kursą 1 Eur lygus 3,4528 Lt) pirkėjai sumokėjo į ieškovės sutuoktinio R. J. banko sąskaitą. Sutuoktinis neperdavė G. J. gautų už parduotą butą pinigų. Įvertinus, kad butas nuosavybės teise priklausė ieškovei, tokiu būdu ir gautos lėšos pardavus butą laikomos ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovui neperdavus 33016 Eur ieškovei už butą, 33016 Eur priteistini iš atsakovo R. J. ieškovei. Ieškovė po santuokos nutraukimo pasiliks santuokoje įgytą pavardę – „J.“. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra darbingo amžiaus, jokių rimtų sveikatos sutrikimų neturi, po santuokos nutraukimo išlaikymas vienas kitam neturėtų būti priteisiamas (CK 3.72 str.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutinka, kad santuoka yra faktiškai nutrūkusi, santuokinio gyvenimo negyvena apie dešimt metų. Kartu vedė bendrą ūkį, tvarkė buitį, tačiau tarp sutuoktinių kaip vyro ir žmonos, seniai, daugelį metų jokių ryšių nėra. Santuoka faktiškai yra nutrūkusi ir susitaikyti nėra galimybės, dėl to turi būti nutraukta. Nesutinka, kad santuoka turi būti nutraukta dėl jo kaltės. Buvo savo sutuoktinei ištikimas ir kaltinimai neištikimybe yra jos fantazijos vaisius. Tai dėl ieškovės kaltės iširo santuoka, dėl jos nuolatinių konfliktų, jos nepakeliamo elgesio. Būtent dėl ieškovės elgesio negalėjo kartu gyventi, ji nutraukė ryšį palaipsniui, iš pradžių susipykus nebeįleisdavo į bendrus namus. Tokio pobūdžio konfliktai prasidėjo prieš tris keturis metus. Išsikraustė maždaug prieš metus į butą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Šiauliuose. Ieškovė yra sunkaus charakterio, tačiau jis stengdamasis išsaugoti šeimą vis taikydavosi su ja, tačiau galiausiai ieškovė tiesiog nusprendė juo atsikratyti ir galiausiai išsiskirti. Žmonos gyvenimą pamažu užpildė šunys, vis mažiau vietos jame liko jam. Palaipsniui namuose šunų vis daugėjo, gyventi sąlygos darėsi vis sunkesnės, siūlė žmonai spręsti įvairiai susidariusią situaciją, atriboti šunų gyvenimą nuo gyvenimo, kad būtų suvaldytas triukšmas, apsaugoti jų nuolat draskomi baldai, nesimėtytų kambariuose išmatos. Visada šeima rūpinosi kaip pridera sutuoktiniui, tačiau ieškovė palaipsniui nutraukė santykius, privertė išsikraustyti gyventi atskirai, juo kaip sutuoktiniu nesirūpina, visiškai nelojali, tiesiog nutraukė ryšius. Santuoka iširo ne dėl kitos moters ar moterų kaltės, o dėl pačios ieškovės elgesio. Pati ieškovė yra kalta dėl santuokos nutrūkimo ir savo veiksmais ne vienerius metus mūsų santykius griovė, kol visiškai sugriovė. Savo veiksmais jokios jai neturtinės žalos nepadarė, priteisti 2000 neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstas ir netenkintinas. Ieškovė nurodo , kad žemės sklypas yra 12 200 eur vertės, namas 75700 eur vertės, o ūkinis pastatas 10 100 eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nesutinka su šiomis nurodytomis vertėmis, jos neatitinka nei rinkos verčių, nei tikrųjų šio turto verčių, kurios yra kelis kartus didesnės, nei nurodytos ieškovės. Žemės sklypo vertė yra 40000 eur, namo vertė yra apie 200000 eur . Ūkinio pastato vertė yra apie 300000 eur , nes tai nėra ūkinis pastatas, tai yra kapitališkai sutvarkytas gyvenamasis pastatas, kuriame ir gyvena, pilnai įrengtas. Šio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai vertė yra apie 540000 trūkstančių, todėl pusė tenkančio šio turto vertės yra 270000 eur. Tokio dydžio kompensaciją už 1/2 dalį šio turto jam ir priklauso. Šiam nekilnojamas turtui įgyti buvo imta paskola, kurios likutis šiai dienai yra 18 435, 81 eur . Ieškovė sutinka šią kreditą mokėti toliau viena, jeigu jai lieka turtas. Įsiskolinimas turėtų likti pagal sutartį su banku solidariai atskaitingi bei vykdyti abu iki skolinių įsipareigojimų pasibaigimo pagal sudarytos sutarties su banku sąlygas. Sutiktų jeigu ieškovė nori prisiimti šį įsipareigojimą sau, susimažinti likusio įsiskolinimo dalimi tenkančią jam kompensaciją. Neprieštarauja, kad kreditoriniai įsipareigojimai toliau liktų solidarūs. Butas su rūsiu , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) yra 60 000 eur vertės , tiek , kiek už jį mokėjo. Pusė šio turto vertės yra 30000 eur, tokio dydžio kompensacija tektų ieškovei už šio turto dalį. Įsiskolinimas už šį turtą yra 27854,10, todėl ieškovės skolos dalis yra 13927,05, kurią ji yra skolinga bankui. Sutinku toliau mokėti įsiskolinimą vienas asmeniškai. Prašys vieną iš automobilių Alfa Romeo Spider priteisti jam, jai Renault Espace. Dėl įmonės turto sutinka, kad įmonės akcijų vertė yra 43440 eur, kad įmonė būtų priteista jam ir priteistos šios akcijos. Akcijų vertė tai nėra įmonės vertė. Ieškovė nenurodė visiškai nieko apie įmonės skolas. Šiai dienai įmonės skolos yra artimos jos akcijų vertei, o gal netgi didesnės, pateiks buhalterinius dokumentus, įmonės balansą, tada bus galima nustatyti įmonės vertę ir teisingai nustatyti tenkančią turto dalį. 2006 09 06 d. ieškovė pardavė butą (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir lėšos - 120000 eur buvo pervestos į jo sąskaitą. Tai buvo padaryta pačios G. J. prašymu, leido jai pasinaudoti savo sąskaita, nes ji neturėjo sąskaitos, į kurią būtų galėjusios būti pervestos lėšos. Ieškovė pasiėmė visus gautus pinigus ir išleido savo reikmėms. Ji niekada anksčiau pretenzijų dėl šio buto lėšų panaudojimo nereiškė, ir jeigu tai būtų tiesa, kad ieškovė pinigų nebūtų gavusi, ji seniai būtų jų reikalavusi. Dešimt metų senatis šiems turtiniams reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 metais. Po santuokos nutraukimo tarpusavio išlaikymo iš atsakovės nereikalauja.
4. Trečiasis asmuo Luminor Bank atsiliepime nurodė, kad sutinka su solidaria šalių atsakomybe, preliminariai sutinka, kad butas atitektų nuosavybe atsakovui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodė, kad jo kaltė, nes susirado kitą. Sutriko sveikata, pergyvenimų pasekmė, kreipėsi pas gydytoją, galva sukosi. Namą jai, nes jame gyvena jau 20 metų. Automobiliai jos žinioje, seni. Įmonė visada buvo jo, ten likt akcininke nenori, nes nepasitiki žmogumi. Įmonės prekių vertė didelė, pirkta iš bendrų pinigų, Pernai buvo prekių už 200000 Eur. Pardavus butą pinigai pervesti į atsakovo sąskaitą naudoti įmonės reikalams, savo reikalams, jo rinkiminei kampanijai į miesto tarybą. Namo remontui kažkiek gal naudota. Ūkinis pastatas buvo įrengtas, remontui gal 1000 Lt išleido. Atsakovas į butą išėjo prieš metus, prieš keturis metus susirado kitą moterį. Buvo 5 šuniukai. Apie įmonės skolas nieko nežino.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad darė alternatyvų verslą šunų veisimo. Sutinka, kad namas būtų ieškovei, o butas jam, atitinkamai kompensuojant. Renault gali būti žmonai, Alfos vertė 15000 Eur, brangi, kolekcinė, iš laužo pats suremontavo. Įmonės skolos siekia 56000 Eur, prekių vertė apie 150000 Eur. Už ieškovės parduotą butą gavo nepilnai 90000 Lt, ne 120000 Lt. Žmona tuo metu darė optometrijos verslą, pirko aparatūrą. Sutiko, kad Alfos vertė būtų 2000 Eur.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
7. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 7). Ieškovė pateikė duomenis apie atsakovo neištikimybę (susirašinėjimą, nuotraukas) (b. l. 8-44, 116-119), nekilnojamąjį turtą ir automobilius (b. l. 45-55, 133-136), įmonę (b. l. 56), kredito sutartis (b. l. 57-85), pajamas (b. l. 86), NT pardavimo sutartį (b. l. 87-94), duomenis apie galimą turto kainą (b. l. 138-139), kredito likutį (b. l. 144-145), duomenis apie banko sąskaitą (b. l. 146). Atsakovas pateikė duomenis apie grąžintus pinigus (b. l. 147), kredito likutį (b. l. 149-150), įmonės kreditorius (b. l. 151), galimą turto kainą (b. l. 152-160, 161-174), aiškinamąjį raštą.
8. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).
9. Ieškovė reikalauja nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, atsakovas nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovė. Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.).
10. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 384 str. 6 d.).
11. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena. Ieškovės pateiktais duomenimis atsakovas išsikraustė gyventi į butą, bendraudavo su kitomis moterimis, yra susiradęs kitą moterį, galimai su ja kartu gyvena. Ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą, nuotraukas (b. l. 8-44, 116-119), iš kurių matyti, kad atsakovas bendrauja su kitomis moterimis, bendravimas nėra formalus, labiau intymus, atsakovas pirko daiktų kitai moteriai, tikėtinai susitikdavo ir gyvai, todėl galima daryti išvadą, kad santuokos pabaigoje tokiu būdu buvo neištikimas ieškovei. Atsakovas nurodė, kad šalių bendras gyvenimas nevyko jau dešimt metų, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, jos sunkaus būdo, tačiau nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Savaime suprantama, kad per ilgą laiką neretai santykiai tarp sutuoktinių suprastėja, sutuoktiniai atitolsta vienas nuo kito. Tai nėra reti atvejai, tačiau tai nebūtinai reiškia faktinę santuokos pabaigą. Tolimesnis sutuoktinių bendras gyvenimas lieka įmanomas, jei to nori abu sutuoktiniai. Atsakovas taip pat nurodė, kad santuoka suiro ir dėl namuose laikomų šunų. Tačiau toks klausimas yra labiau buitinis, įmanomas išspręsti, ir neatitinka sąlygų, dėl kurių sutuoktinis galėtų būti pagrįstai laikomas kaltu dėl santuokos iširimo. Be to, nei dėl šunų, nei dėl ieškovės elgesio atsakovas pats santuokos nutraukti į teismą nesikreipė. Nagrinėjamu atveju matyti, kad šalys kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad vėl pradės gyventi kartu. Bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus ir pateiktus įrodymus, yra neįmanoma, todėl santuoka gali būti nutraukta. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes nėra pagrindo abejoti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog šeima galutinai iširo dėl atsakovo neištikimybės. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl yra pagrindas nutraukti santuoką. Ieškovės akivaizdžios ir svarios kaltės dėl santuokos nutraukimo nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra pagrindo.
12. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo R. J. 2000 Eur neturtinės žalos. Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Ieškovė patirtą neturtinę žalą grindžia atsakovo neištikimybe, sutuoktinės negerbimu, kurie nulėmė santuokos nutraukimą, sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą. Dėl besitęsiančios sutuoktinio neištikimybės jautėsi dar labiau įskaudinta, paniekinta, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė sveikatos sutrikimus.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. <...> Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (LAT 2011-03-15 nutartis byloje Nr. 3K-3-113/2011).
14. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
15. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant ir į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, tikėtina, kad dėl yrančios santuokos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, skausmą, pažeminimą, prarado pasitikėjimą savimi, patyrė kokius nors sveikatos sutrikimus, kadangi tai būdinga tokio pobūdžio psichologinėms situacijoms. Tačiau taip pat reikalinga atsižvelgti, kad šalių santuoka buvo sudaryta labai seniai, todėl gana dažni atvejai, kai sutuoktiniai per tiek metų vienas nuo kito nutolsta ir santuoka neretai galų gale išyra. Taip pat santuoka iširo ne dėl psichologinio ar fizinio atsakovo smurto, ne dėl besaikio alkoholio vartojimo, kas dažniausiai pasitaiko, todėl šalių situacija nėra tiek negatyvi ir ilgalaikė, kokia būna nurodytais atvejais. Taip pat nėra teikta ir jokių įrodymų dėl sveikatos būklės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismų praktikoje standartiškose santuokos nutraukimo situacijose, net kai vartojamas smurtas, alkoholis, tokia suma yra laikoma pakankama (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-05 nutartis byloje Nr. e2A-682-253/2017).
16. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę, ji nėra pripažinta kalta dėl santuokos nutraukimo, atsakovas nereiškė prieštaravimo dėl pavardės, todėl šis reikalavimas tenkintinas.
17. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.62 str. 3 d., 3.59 str.). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).
18. Ieškovė ieškiniu reikalavo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, pastatą - gyvenamąjį namą, pastatą - ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., o atsakovui priteisti butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Ginčo tarp šalių dėl tokio turto padalijimo natūra byloje nebuvo, nurodytas turtas šiuo metu yra kiekvieno iš sutuoktinių žinioje, buvo tik ginčijama šio turto vertė. Atsižvelgiant į tai, turtą dalinant natūra, toks ieškovės reikalavimas tenkintinas. Kreditorių interesų toks turto padalinimo būdas nepažeis, kadangi sutuoktiniai sutinka likti solidariais skolininkais, nekeičiant sutarčių sąlygų, išlieka turto hipoteka, turtas neapsunkinamas, skolų vertė palyginti su turto verte, yra nedidelė, todėl visada galimas išieškojimo nukreipimas į turtą, jei nebūtų vykdomi skolininkų įsipareigojimai.
19. Ieškovė taip pat prašė priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Atsakovas tam neprieštaravo, priešieškinio dėl kitokio akcijų ar kito turto padalinimo neteikė. Nurodyta įmonė yra atsakovo verslo veikla, ieškovė šioje veikloje nedalyvauja, po santuokos nutraukimo verslo dalininke būti nenori, nes nepasitiki atsakovu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovui priteistinos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos.
20. Ieškovė reikalauja priteisti jai automobilius Alfa Romeo Spider, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pateiktų duomenų matyti, kad abu automobiliai yra ieškovės žinioje. Atsakovas byloje nuolat kaitaliojo poziciją dėl automobilių, tačiau dėl Renault Espace priteisimo ieškovei neprieštaravo, dėl Alfa Romeo Spider priteisimo ieškovei galų gale taip pat neprieštaravo. Abu automobiliai registruoti ieškovės vardu, yra seni, neturi didelės vertės, yra ieškovės žinioje, todėl atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes priteistini ieškovei.
21. Jau iškėlus santuokos nutraukimo bylą ieškovė iš valstybės įgijo 0,0219 ha žemės sklypą, besišliejantį prie šalims priklausančio namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., kadangi valstybė pagal įstatymą tokiu būdu likviduoja mažus, jokiai veiklai ar statybai netinkamus žemės sklypus, juos siūlydama įsigyti kaimyninių sklypų savininkams. Byla iškelta 2023-05-04, ieškovė sklypą įgijo 2023-12-07. Atsakovas prie šio sklypo įsigijimo niekaip neprisidėjo. Pati sklypo vertė taip pat yra nedidelė, pagal masinį vertinimą – 1340 Eur. Taip pat akivaizdu, kad šalys bendro ūkio iškėlus bylą nebeveda. Sklypą pripažinus bendrąja jungtine nuosavybe, atsakovas vis tiek turėtų atlyginti 1/2 jo įsigijimo kainos, kas dalinant turtą būtų skaičiuojama kaip kompensacija atsakovui, todėl nėra jokios logikos šį turtą laikyti bendru sutuoktinių turtu. Be to, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos (CK 3.67 str. 1 d.). Ieškovė reikalauja žemės sklypą pripažinti asmenine jos nuosavybe šios normos ir nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., ieškovė įgijo asmenine nuosavybe.
22. Ieškovė reikalauja nustatyti, kad prievolės kreditoriams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir AB Swedbank lieka solidarios, bet šalių vidiniuose santykiuose prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui visa apimtimi įvykdys atsakovas R. J., o prievolę AB Swedbank visa apimtimi įvykdys ieškovė G. J.. Atsakovas tokiam reikalavimui neprieštarauja. Prievolės susijusios su nekilnojamojo turto įsigijimu, pasidalinamos prievolės atitinka turtą, kuris atitenka kiekvienam iš sutuoktinių, kredito sutarčių sąlygos nėra keičiamos, šalys lieka solidariai atsakingos pagal abi sutartis kiekvienam iš kreditorių, todėl gali būti nustatyta tokia reikalaujama prievolių vykdymo tvarka tarp pačių sutuoktinių. Kadangi santuoka nutraukiama, to pasekoje padalinamas turtas ir bus apskaičiuojamos kompensacijos, padalinami kreditoriniai įsipareigojimai, kurių apimtis turės įtakos kompensacijų apimčiai, yra pagrindas nustatyti, kad tuo atveju, jeigu prievolę, kurią nustatyta vykdyti vienai iš šalių, įvykdo kita šalis, pastaroji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę visa įvykdytos prievolės apimtimi į tą šalį, kuri turėjo vykdyti prievolę kreditoriui.
23. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 33016 Eur lėšų, kurias jis turėjo atiduoti ieškovei už parduotą jos butą. Iš pateiktos sutarties matyti, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise (dovanojimo sutarties pagrindu) turėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 87-94). Butas 2006-09-06 buvo parduotas už 120000 Lt. Grynais pinigais ieškovei buvo perduota 6000 Lt, 114000 Lt buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą. Atsakovas atsiliepime teigė, kad šie pinigai buvo pervesti atsakovui, nes ieškovė neturėjo banko sąskaitos, o ieškovė juos pasiėmė ir išleido savo reikmėms. Ieškovė pateikė įrodymą, kad savo sąskaitą tuo metu turėjo (b. l. 146), o atsakovas tuos pinigus leido įmonės reikmėms. Kadangi šalys tuo metu gyveno santuokoje, akivaizdu, kad buvo vedamas bendras ūkis, dėl ko ieškovė galėjo tokiu būdu perduoti pinigus atsakovui, kad jis galėtų vykdyti kažkokią verslo veiklą. Atsakovas iš to turėjo naudos, kadangi verslo veikla buvo vykdoma visą laiką, nenutrūko iki šiol. Atsakovas teigia, kad pinigai vėliau grįžo į šeimą, ieškovei, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos matyti, kad ji irgi dirbo, todėl irgi prisidėjo prie šeimos išlaikymo. Todėl atsakovo įmonės suteikta šeimai nauda negali būti vertinama kaip ieškovės asmeninių lėšų sugrąžinimas ieškovei dalimis. Be to, ieškovei būtų buvę logiška už gautus pinigus, jei jie būtų likę ieškovei, grąžinti paskolą namui, tačiau paskola liko neišmokėta iki pat šiol.
24. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovė niekada lėšų nereikalavo, todėl taikytina ieškinio senatis. Šiuo klausimu pastebėtina, kad šeimos santykių atveju daug kas vyksta tarpusavio pasitikėjimo pagrindu, todėl sutuoktiniai retai viską formaliai įformina ir reiškia vienas kitam formalius reikalavimus. Taipogi poreikis reikšti tokį reikalavimą kilo tik iširus santuokai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju kol santuoka nebuvo iširusi, ieškovei nebuvo pagrindo laikyti, kad jos asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninį turtą, buvimas atsakovo žinioje pažeidžia jos teises, kadangi buvo vedamas bendras ūkis su atsakovu, šalys daugybę metų gyveno šeimoje. 2023 m. iškėlus santuokos nutraukimo bylą ieškovei atsirado pagrindas vertinti, kad jos asmeninės lėšos turi būti jai grąžintos. Atsižvelgiant į tai ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi tokių klausimų sprendimas šeimos santykių atveju prasideda tik nutraukiant santuoką. Bet kuriuo atveju nėra pateikta jokių argumentų ir įrodymų, dėl ko ieškovės asmeninės lėšos neturėtų būti jai grąžintos, todėl ieškinio senaties terminas galėtų būti net ir atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.), jei kitaip būtų traktuojama jo pradžia.
25. Atsakovas nurodė, kad pardavus butą buvo gauta mažesnė suma, kadangi dalis pinigų buvo grąžinta pirkėjams. Sandorio vykdymo metu iš tiesų buvo žinoma praktika, kai būdavo nurodoma didesnė įgyjamo turto kaina, kad pirkėjams gavus didesnę paskolą, tektų iš savo lėšų mokėti mažesnį arba visai nemokėti, pirkėjams formaliai patvirtinus dalies sumos gavimą grynais pinigais, pradinį privalomą įnašą. Todėl sutiktina, kad atsakovui atiteko mažesnė, nei nurodė ieškovė pinigų suma. Iš atsakovo pateikto banko išrašo (b. l. 147) matyti, kad į jo sąskaitą 2006-09-20 buvo pervesta banko 114000 Lt paskolos suma už parduotą butą. Jau 2006-09-21 atsakovas pervedė vienai iš ieškovės buto pirkėjų 11500 Lt. Todėl yra tikėtina, kad tarp šalių buvo kažkoks susitarimas dėl dalies buto pardavimo kainos grąžinimo šiai pirkėjai. Tuo labiau, kad ieškovė nurodė šiame pardavimo procese dalyvavusi minimaliai, viską organizavęs atsakovas. Atsakovas nurodė, kad analogišką sumą grąžino ir antram iš pirkėjų grynais pinigais, tačiau tokių įrodymų nepateikta, nors atsakovui nebuvo kliūčių surašyti kokį nors pinigų perdavimą patvirtinantį dokumentą. Be to, tą pačią dieną atsakovas 100000 Lt pervedė į savo įmonės sąskaitą, todėl net nebebuvo tokios lėšų sumos, kad būtų galima grąžinti dar ir antrą 11500 Lt sumą. Jokie pinigai nuo sąskaitos taip pat nebuvo nuimti. Atsižvelgiant į tai vertintina, kad pirkėjams kažkokio susitarimo pagrindu buvo grąžinta 11500 Lt.
26. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 2 p.). Atsakovas neįrodė, jog gautus pinigus grąžino ieškovei ar panaudojo ieškovės interesais, todėl yra pagrindas juos priteisti iš atsakovo. Kadangi atsakovui buvo pervesta 114000 Lt, o 11500 Lt buvo grąžinta pirkėjams, lieka 102500 Lt. Pagal euro keitimo kursą tai sudaro 29686,05 Eur, todėl iš atsakovo priteistina tokia suma.
27. Pagal ieškovės pateiktus duomenis (b. l. 144-145) Swedbank, AB kredito ir palūkanų likutis 2024-03-20 buvo 16538,96 Eur, kadangi ieškovė nevėluoja vykdyti įsipareigojimų. Pagal atsakovo pateiktus duomenis (b. l. 149-150) ir jo paaiškinimus posėdžio metu atsakovo nesumokėtas Luminor Bank AS Lietuvos skyriui kredito ir palūkanų likutis duomenų pateikimo metu 2024 m. vasario mėn. buvo 25583,75 Eur.
28. Byloje kilo ginčas dėl turto vertės. Dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės konstatuotina, kad atsakovas su ieškovės nurodyta 43440 Eur (įstatinio kapitalo vertė – b. l. 56) verte sutiko, tik nurodė, kad įmonė turi skolų. Pagal atsakovo pateiktą skolų sąrašą įmonė 2023 m. pabaigoje turėjo skolų už 49006,52 Eur. Kita vertus, įmonei bankroto jokie kreditoriai nekelia. Tai reiškia, kad įmonė iš principo yra moki. Tą patvirtino pats atsakovas, nurodęs, kad skolas po truputį kreditoriams dengia. Atsakovas taip pat nurodė, kad įmonė turi prekių, kurių vertė yra apie 150000 Eur. Taigi, turimų prekių vertė ženkliai viršija skolos dydį, o atėmus skolą daugiau nei du kartus viršija nurodytą akcijų vertę. Atsakovas nurodė, kad įmonės veikla yra prekyba laikrodžiais, kas šiuo metu nebepaklausu. Tačiau net ir pardavus įmonės prekių atsargas už bent dvigubai mažesnę vertę, lėšų padengti akcijų vertę pakaktų. Taip pat pastebėtina, kad atsakovas įmonei bankroto ar likvidavimo irgi neinicijuoja, kas reiškia, jog įmonė yra veikianti. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes vertintina, kad įmonės akcijų 43440 Eur vertė yra pagrįsta realiu turtu ir gali būti priteista atsakovui kaip realus turtas.
29. Dėl automobilių vertės atsakovas neprieštaravo, kad automobilio Renault Espace vertė yra 2000 Eur. Dėl automobilio Alfa Romeo Spider atsakovas nurodė įvairias aplinkybes, įskaitant, kad tokio automobilio vertė gali būti keliolika tūkstančių. Nagrinėjamoje byloje apskritai pastebėtina, kad atsakovas bet kuriam turtui nurodo neįprastai dideles vertes, kurios bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino, net ir pagal paties atsakovo pateiktą namo ir ūkinio pastato vertę, kuri nurodyta kelis kartus mažesnė, nei atsiliepime vertino atsakovas. Ieškovė vertina, kad automobilio Alfa Romeo Spider vertė yra 2000 Eur. Atsakovas galų gale posėdžio metu su ta verte sutiko. Automobilis pagamintas 1996 metais. Www.auto-data.net duomenimis tokie automobiliai buvo gaminami 1995-2002 metais, todėl iš esmės negalėtų būti laikomi antikvariniais. Www.autoplius.lt šiuo metu yra pardavinėjamas vienas toks automobilis, už kurį norima gauti 3800 Eur, tačiau tai nereiškia, kad automobilis bus už tiek parduotas (teismo iniciatyva prie bylos pridedama skelbimo kopija). Be to, skelbime parduodamas automobilis yra gerokai naujesnis, 2001 m. gamybos. Lietuvoje šiuo metu pagrindinis faktorius, lemiantis automobilio kainą, yra jo amžius. Taip pat matyti, kad skelbime nurodytas automobilis yra labai tvarkingas tiek vidumi, tiek išore. Tuo tarpu apie šalių automobilį ir jo būklę jokių duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes vertina, kad automobilio Alfa Romeo Spider vertė byloje yra 2000 Eur.
30. Dėl buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, vertės ieškovė pateikė UAB „Ober-Haus“ 2024-01-06 konsultaciją dėl galimos turto kainos, nurodydami, kad kaina galėtų siekti iki 85000 Eur (b. l. 139). Atsakovas pateikė UAB „DU PROCENTAI NT“ buto preliminarią vertę (b. l. 152-159), kuri įmonės vertinimu yra 74500 Eur. Ši nurodyta vertė iš esmės atitinka www.aruodas.lt skelbimuose nurodomas butų pardavimo kainas (suremontuotas butas be baldų gali kainuoti apie 70000 Eur ir daugiau). Pastebėtina, kad butas yra suremontuotas, išskyrus balkoną, todėl tokių butų, ypač trijų kambarių, vertė šiuo metu yra gana didelė. Pažymėtina, kad ieškovės pateiktame vertinime nurodoma, jog vertė gali siekti iki 85000 Eur, vadinasi, gali būti ir mažesnė. Ieškovė taip pat kritikavo atsakovo pateiktą UAB „DU PROCENTAI NT“ buto ir namo bei ūkinio pastato vertinimą, kadangi ši įmonė neturi turto vertintojo kvalifikacijos. Šiuo klausimu pastebėtina, kad abiejų šalių pasitelktos įmonės veikia nekilnojamojo turto pardavimo sferoje, todėl turi tam tikras kvalifikacijas turtui vertinti, vien jau pagal savo pirkimo-pardavimo sandorių praktiką. Kokiu principu buvo vertinamas turtas, atsakovo pasitelkta įmonė nurodė turto vertinimo dokumentuose ir aiškinamajame rašte. Be to, tikrąją turto vertę konkrečiu momentu parodo jo pardavimo sandoris. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Kadangi yra pateikti du skirtingi ginčo buto vertinimai, o šalys turi teisę įrodinėti savo poziciją įvairiomis priemonėmis, byloje nesant jokių kitokių objektyvių duomenų, turto vertė laikytinas nurodytų šalių turto verčių vidurkis – 79750 Eur.
31. Dėl žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., vertės ieškovė laikosi pozicijos, nurodomos Registrų centro masinio vertinimo valstybės reikmėms duomenų bazėje (b. l. 50, 51, 53), kur žemės vertė nurodyta 12200 Eur, namo – 75700 Eur, ūkinio pastato – 10100 Eur, iš viso – 98000 Eur. Atsakovas dėl šio turto vertės pateikė UAB „DU PROCENTAI NT“ preliminarią vertę (b. l. 161-173), kuri įmonės vertinimu yra 157000 Eur. Dėl atsakovo pasitelktos įmonės atlikto vertinimo patikimumo jau pasisakyta prieš tai. Tačiau atsižvelgtina, kad atsakovo užsakymu atliktas vertinimas gali turėti tendenciją į didesniąją pusę, kadangi namas lieka ieškovei, lygiai kaip ir ieškovės atlikto buto vertinimo vertė yra didesnė, nei atlikto atsakovo. Visgi teismo vertinimu, ieškovės nurodyta turto vertė neatitinka realios rinkos vertės. Tai matyti ir iš to, kad ieškovės pateikta masinio vertinimo ginčo buto vertė yra 64000 Eur, nors abiejų šalių pateiktuose vertinimuose vertė nurodyta gerokai didesnė, ieškovės – praktiškai trečdaliu. Masinis vertinimas valstybės reikmėms gali būti naudojamas kaip atspirties taškas, tačiau nepretenduoja būti objektyviu individualiais atvejais. Nurodoma vertė gali būti daugiau mažiau artima realiai vertei, bet gali ir nemažai skirtis. Pažymėtina, kad ieškovė lyg ir planavo atlikti savo vertinimą, tačiau vėliau to buvo atsisakyta. Gali būti, kad toks vertinimas nebuvo teiktas, kadangi buvo mažiau palankus ieškovei, nei masinio vertinimo rezultatas. Pažymėtina, kad pagal 2024 m. Registrų centro duomenis, ginčo turto vertė yra jau nebe 98000 Eur, o 109600 Eur. Aktualiausi duomenys yra viešai prieinami, yra patikrinti teismo iniciatyva (į bylą pridėti išrašai), kadangi teismas įpareigojamas nustatyti turto vertę jo dalinimo metu, o ne vadovautis ieškinio pareiškimo metu buvusiais duomenimis. Kadangi tarp masinio vertinimo ir šalių pateikto vertintojų vertinimo buto atveju yra akivaizdus skirtumas, galima daryti išvadą, kad panaši situacija būtų ir namo vertinimo atveju, ką iš dalies parodo ir atsakovo pateikta preliminari turto vertė.
32. Ieškovė vadovaujasi masinio vertinimo vertėmis. Šiuo atveju pastebėtina, kad 10800 Eur ūkinio pastato vertė, kuris faktiškai yra įrengtas gyvenamasis namas, akivaizdžiai neatitinka tikros rinkos vertės. Kita vertus, 86400 Eur neįrengto namo vertė galimai irgi nėra reali, kadangi namui įrengti, jį galbūt naudoti verslui, kaip argumentavo atsakovas, reikėtų daug investicijų, be to, tokio dydžio namai šiuo metu jau nėra populiarūs. Bet kuriuo atveju šios vertės viena kitą kažkiek kompensuoja. Atsakovo pateiktas turto vertinimas vėlgi nėra atliktas profesionalių turto vertintojų, todėl turto vertė gali būti ir mažesnė, nei nurodyta tame vertinime. Šalims buvo siūloma atlikti turto vertinimą, galima buvo atlikti ir teismo ekspertizę turto vertei nustatyti, tačiau to nebuvo pageidaujama, todėl teismas turto vertę turės nustatyti iš to, kas pateikta į bylą. Vertinant šalių pateiktų duomenų, kuriais šalys vadovausi įrodinėdamos turto vertę, vidurkį, turto vertė būtų 133300 Eur. Atsakovo pateiktame preliminariame šio turto vertinime nurodyta, kad įmonės praktikoje pagal faktinius sandorius namų kainos svyravo nuo 117000 Eur iki 149000 Eur, namai – įrengti, su baldais ir buitine technika. Ginčo atveju pagrindinis namas nėra įrengtas, ūkinis pastatas įrengtas, tačiau pagal aprašymą daug kur jau reikalingas remonto. Kadangi jokių kitų objektyvesnių duomenų nepateikta, turto verte laikytinas nurodytų duomenų turto verčių vidurkis – 133300 Eur.
33. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.). Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma (CK 3.118 str. 2 d.). Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.).
34. Nagrinėjamu atveju šalims atitenka skirtingas turtas ir įsipareigojimai, todėl reikalinga apskaičiuoti, kokios kompensacijos kuriam iš sutuoktinių priklauso. Šalių turto vertę sudaro: 1) žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato - 133300 Eur; 2) buto - 79750 Eur; automobilių – 4000 Eur; 4) įmonės - 43440 Eur. Iš viso dalintino turto vertė yra 260490 Eur. Skaičiuojant po lygiai šalims turėtų atitekti po 130245 Eur vertės turto. Ieškovei tenka turto už 137300 Eur, atsakovui tenka turto už 123190 Eur. Ieškovei atitenka didesnės vertės turtas, todėl jos mokėtina kompensacija atsakovui sudaro 7055,00 Eur. Kreditoriniai įsipareigojimai sudaro 42122,71 Eur, šie įsipareigojimai yra solidarūs, šalys už juos atsakingos vienodomis dalimis. Šalys kreditoriams turėtų sumokėti po 21061,36 Eur, atsakovas sumokės 25583,75 Eur, ieškovė 16538,96 Eur. Ieškovei tenka mažesnė prisiimtos prievolės kreditoriams dalis, todėl jos mokėtina kompensacija atsakovui sudaro 4522,40 Eur. Tokiu būdu ieškovė turėtų sumokėti atsakovui 11577,40 Eur kompensaciją.
35. Atsakovas bylos eigoje minėjo šunų verslą ir pageidavimą gauti dėl jo kompensaciją. Šiuo atveju pažymėtina, kad ieškovė jokio verslo dalinti neprašė, o atsakovas priešieškinio neteikė, jokių įrodymų apie tokį verslą ir jo vertę neteikė, todėl toks klausimas byloje nesprendžiamas.
36. Ieškovė byloje sumokėjo 152,00 Eur žyminį mokestį, patyrė 3000,00 Eur išlaidų advokatui, 250,00 Eur turto vertinimo išlaidų. Atsakovas patyrė 500,00 Eur išlaidų advokatui, 1,45 Eur banko pavedimo išlaidų.
37. 2023-05-04 nutartimi ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo dienos. Šalys turi didelės vertės turto, todėl atleisti šalis nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra pagrindo. Byloje mokėtinas žyminis mokestis pagal nustatytą turto vertę ir turtinius reikalavimus sudaro: 107,00 Eur už santuokos nutraukimą; 45,00 Eur už neturtinė žalos reikalavimą; 1952,00 Eur už turto padalinimą (1/2 turto vertės); 720,00 Eur už reikalavimą dėl lėšų, gautų už parduotą butą, grąžinimo; 30,00 Eur už žemės sklypo pripažinimą asmenine nuosavybe. Iš viso – 2854,00 Eur. Pašto išlaidos sudarė 19,92 Eur.
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
39. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepime neigė kaltę dėl santuokos iširimo, nurodė labai dideles turto vertes, kurios nepasitvirtino, nesutiko dėl pinigų už parduotą butą grąžinimo, iš valstybės įgyto sklypo padalinimo būdo, kompensacijų dydžio, prašė ieškinį visais aspektais atmesti. Tačiau atsakovas sutiko su kreditorinių reikalavimų ir nekilnojamojo turto, automobilių padalinimo būdu. Ieškovės ieškinys didžiąja dalimi buvo patenkintas, iš dalies patenkintas tik reikalavimas dėl neturtinės žalos, kas bendroje turto vertėje sudaro nežymią dalį, taip pat nustatyta trečdaliu didesnė, nei pageidavo ieškovė, nekilnojamojo turto (namo, ūkinio pastato, žemės) vertė, kas buvo pagrindiniu ginčo objektu, priteista šiek tiek mažesnė grąžintinų lėšų pardavus butą suma. Matematiškai apskaičiuoti visų reikalavimų svorį sudėtinga, tačiau vertintina, kad buvo patenkinta 80 procentų ieškovės reikalavimų.
40. Atitinkamai iš ieškovės priteistina 570,80 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo – 2283,20 Eur. Ieškovė dalį (152 Eur) sumokėjo, todėl likusi dalis sudaro 418,80 Eur. Iš atsakovo priteistina 15,94 Eur pašto išlaidų. Iš ieškovės priteistina 3,98 Eur pašto išlaidų.
41. Ieškovei iš atsakovo priteistina 2600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 100,29 Eur. Atlikus įskaitymą ieškovei iš atsakovo priteistina 2499,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. J. kaltės.
Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo R. J. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Priteisti ieškovei G. J. asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
1) Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą - Ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)Šiaulių r.;
2) automobilį Alfa Romeo Spider, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Priteisti atsakovui R. J. asmeninės nuosavybės teise šį turtą:
1) Butą su rūsiu 4,14 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai;
2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, įstatinis kapitalas 43440 Eur.
Nustatyti, kad prievolės kreditoriams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021 10 27 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)ir Swedbank, AB pagal 2004-06-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidarios.
1) prievolę Luminor Bank AS Lietuvos skyriui pagal 2021-10-27 Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)visa apimtimi įvykdys atsakovas R. J.;
2) prievolę Swedbank, AB pagal 2004-06-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) visa apimtimi įvykdys ieškovė G. J..
Nustatyti, kad tuo atveju, jeigu prievolę, kurią nustatyta vykdyti vienai iš šalių, įvykdo kita šalis, pastaroji įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę visa įvykdytos prievolės apimtimi į tą šalį, kuri turėjo vykdyti prievolę.
Priteisti atsakovui R. J. 11577,40 Eur kompensaciją iš ieškovės G. J. už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo R. J. 29686,05 Eur lėšų, kurias R. J. gavo už parduotą G. J. butą.
Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes „Janauskis“ ir „Janauskienė“.
Pripažinti žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)Šiaulių r., asmenine ieškovės G. J. nuosavybe.
Priteisti ieškovei G. J. iš atsakovo R. J. 2499,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. J. 418,80 Eur žyminio mokesčio ir 3,98 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo R. J. 2283,20 Eur žyminio mokesčio ir 15,94 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.