Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Jurby Water Tech“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jurby Water Tech“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 299 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikomas gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Remdamasis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pareiškėjas pažymėjo, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

3. Pareiškėjas, vykdydamas gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013–2015 metais kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai – viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas” (toliau – ir Organizacija) buvo pavedęs vykdyti Bendrovei nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo Bendrovės pakuočių atliekų tvarkymą 2013–2015 m. ir išdavė Bendrovei pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Minėti Patvirtinimai patvirtino Bendrovės teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl remiantis jais Bendrovė 2013–2015 m. realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. kovo 5 d. gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) raštą Nr. (38-19)-VR-1.7-1497, kuriuo buvo informuotas, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas) panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko Bendrovės patikrinimą ir 2018 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 220 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Bendrovė dėl Patikrinimo akto pateikė pastabas, tačiau Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas neatsižvelgė ir 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 299, kuriuo Patikrinimo aktą patvirtino ir Bendrovei apskaičiavo 3 633 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

5. Bendrovė, nesutikdama su Sprendimu, tvirtino, kad jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su Organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos – pareiškėjo sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Nepaisant to, atsakovas ginčijamu Sprendimu Bendrovei nustatė pareigą antrą kartą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą, nors Bendrovė jau buvo sumokėjusi mokestį už atliekų sutvarkymą.

6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Sprendimas, kuriuo panaikinti Patvirtinimai, neįsiteisėjęs. Dėl šio sprendimo teisėtumo vyksta teisminis ginčas administracinėje byloje Nr. eI-2235-764/2018. Todėl pareiškėjas manė, jog neturėjo pareigos tikslinti deklaracijos ir mokėti mokestį. Teismui panaikinus Vilniaus RAAD sprendimus, lėmusius mokestinės lengvatos praradimą, Bendrovė nebeturės teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. (po 2018 m.) ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius. Pareiškėjo vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes jį priimant buvo pažeistos ir pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

7. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

8. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 3–5 dalyje esančiomis nuostatomis Bendrovei suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai, t. y. mokant mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už į vidaus rinką išleistą pakuočių kiekį bei organizuojant sunaudotų savo reikmėms pakuočių (susidarančių Bendrovėje) sutvarkymą, arba kolektyviai – pavedant vykdyti Įstatymu nustatytas pareigas gamintojų ir importuotojų organizacijai. Bendrovė, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, žinojo apie išliekančią pareigą mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (Įstatymo 7 str. 3 d.). Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnio 14 dalį Organizacija privalo vykdyti Organizacijos narių, pavedimo davėjų ir atliekų tvarkytojų (atliekų surinkėjų ir atliekų naudotojų ar eksportuotojų), su kuriais sudarė sutartis dėl gamintojų ar pakuočių atliekų tvarkymo, sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (toliau – ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas), 56 punktu, Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-2235-764/2018 dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo.

9. Departamentas nurodė, kad Bendrovė apie patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. mokestinį laikotarpį buvo informuota 2018 m. rugsėjo 25 d. pranešimu. Departamentas, atlikdamas Bendrovės mokestinį patikrinimą, vadovavosi oficialiais duomenimis, esančiais valstybės registruose, informacinėse sistemose, taip pat duomenimis, pateiktais Vilniaus RAAD ir minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principu (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 str. 2 p.). Pareiškėjas, elektroniniu būdu pildydamas ir teikdamas deklaracijas, pateikė VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus dokumentus apie pakuotės atliekų sutvarkymą ir mokesčio nemokėjo.

10. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VŠĮ „Žaliasis taškas“ Bendrovei išrašytus patvirtinimą Nr. 1314VI0208-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,866 t) atliekų sutvarkymą 2013 m. mokestiniu laikotarpiu; patvirtinimą Nr. 1414VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,871 t) atliekų sutvarkymą 2014 m. mokestiniu laikotarpiu ir patvirtinimą Nr. 1514VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,096 t) atliekų sutvarkymą 2015 m. mokestiniu laikotarpiu bei patvirtinimą Nr. 1317VI0071-4687-8845 apie 0,001 PET pakuotės sutvarkymą 2013 m. mokestiniu laikotarpiu. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (38-19)-VR-l.7-14797 informavo Bendrovę apie prievolę apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinius laikotarpius. Tačiau pareiškėjas iki Departamento vykdyto patikrinimo pradžios, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d., deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nepatikslino ir mokesčio nesumokėjo. Departamento atliekamo patikrinimo metu buvo įvertinti perdirbti (sutvarkyti) pakuotės atliekų kiekiai, atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu panaikintus Patvirtinimus. Nustatyta, kad Bendrovė 2013 m. (20 proc.), 2014 m. (20 proc.), 2015 m. (49 proc.) neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (54 proc.). Taip pat nustatyta, kad Bendrovė neįvykdė 2013 m. (30 proc.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1546 patvirtintos PET atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduoties (32 proc.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7 punkto reikalavimus patikrinimo metu apskaičiuota privaloma sumokėti mokesčio už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį suma – 3 633 Eur.

11. Atsakovo teigimu, pastabų dėl Patikrinimo akto teikimo metu Bendrovė nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis (54 proc.) bei būtų sutvarkytos PET pakuotės atliekos ir įvykdyta PET pakuotės atliekų sutvarkymo–perdirbimo užduotis (32 proc.) Todėl Patikrinimo aktas ir 3 633 Eur mokestinė prievolė už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius buvo patvirtinta ginčijamu Sprendimu. Patvirtinimai yra negaliojantys nuo atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais fakto. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Atsakovo teigimu, ginčijamu Sprendimu Bendrovei neskirta sankcija, nėra taikytas padidintas mokesčio tarifas ar paskaičiuoti delspinigiai, o nurodyta sumokėti mokestinę prievolę už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ pateiktame atsiliepime prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

13. VšĮ „Žaliasis taškas“ nurodė, kad yra organizacija, turinti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją ir kolektyviai organizuojanti gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą. Organizacija yra pelno nesiekiantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą aplinkos apsaugos srityje, organizuojant tvarkymą atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai verslo tikslais supakuotus gaminius. VšĮ „Žaliasis taškas“ su gamintojais ir importuotojais sudaro sutartis dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, kuriomis pastarieji paveda vykdyti jiems Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas pareigas. Atitinkama sutartis buvo sudaryta ir su pareiškėju. Pareiškėjas yra tinkamai įvykdęs pareigas apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas bei kitas teisės aktų numatytas pareigas sutarties su Organizacija pagrindu, t. y. pagal į rinką išleidžiamų pakuočių kiekį yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą. Pareiškėjui, tinkamai ir laiku vykdžiusiam visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, be kita ko, pareiga sumokėti mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu, o vėliau ginčijamu Sprendimu pareiškėjas yra įpareigojamas antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą, nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos kaltės. Organizacija įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB „Metrail“ daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Taigi Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ir ginčijamu Sprendimu pareiškėjui yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jo kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės, todėl vien šiuo pagrindu ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas.

14. VšĮ „Žaliasis taškas“ teigimu, pareiškėjui tinkamai įvykdžius savo pareigas, mokestinė lengvata jam buvo pritaikyta pagrįstai ir remiantis teisės aktų reikalavimais, todėl ji negali būti panaikinta remiantis Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu ir ginčijamu Sprendimu. Tiek pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – ir MAĮ), tiek pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatyme. Konkrečiu atveju nei Įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų.

15. VšĮ „Žaliasis taškas“ teigė, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma dėl tos priežasties, kad patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Ginčo teisinių santykių metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę Vilniaus RAAD ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti patvirtinimus ir gamintojų ir importuotojų teisę į mokestinę lengvatą. Ginčo teisinių santykių atsiradimo metu ne tik įstatyme, bet ir atsakovo teisiniu pagrindu nurodomame poįstatyminiame teisės akte buvo numatyta tik galimybė pripažinti neteisėtai išrašytais atliekų tvarkytojų išduotus įrodančius dokumentus, tačiau ne Organizacijos išduotus patvirtinimus. Organizacijai 2013–2015 m. išdavus patvirtinimus, o gamintojams ir importuotojams pasinaudojus patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų Organizacijai ir jos gamintojams ir importuotojams nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės atsakovui ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius.

16. VšĮ „Žaliasis taškas“ pažymėjo, kad RAAD nevykdė atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ kontrolės, neinformavo Organizacijos ir kitų suinteresuotų asmenų apie atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ padarytus pažeidimus. Organizacija veikė griežtai reguliuojamoje sferoje ir nebuvo laisva pasirinkti tvarkytojo, su kuriuo sudaro atliekų tvarkymo sutartį. Atliekų tvarkytojų veikla yra licencijuojama, o Organizacija tvarkytoją pasirenka iš licencijuotų Atliekų tvarkytojų sąrašo. Tvarkytojas parenkamas ne komerciniais pagrindais, bet pirkimo būdu pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką.

17. VšĮ „Žaliasis taškas“ tvirtino, kad Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarką ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Taip pat pastebėjo, kad Tvarkos aprašo 7 punkto redakcija, numatanti, kaip apskaičiuojamas mokėtinas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, kai panaikinami mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, įsigaliojo tik 2018 m. balandžio 13 d., tad tokio teisinio reglamentavimo nebuvo ne tik mokestiniais laikotarpiais, už kuriuos prašoma sumokėti mokestį, bet ir tuomet, kai buvo panaikinti Organizacijos išduoti Patvirtinimai.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.

19. Aplinkos ministerija nurodė, kad tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek ir Įstatymas (7 str. 5 d.) suteikia teisę gamintojams ir importuotojams pasirinkti, kokiu būdu organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą. Be kitų pareigų, organizacijos, įgyvendindamos Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 14 d.). Prievolė sumokėti mokestį už aplinkos teršimą atliekomis Bendrovei atsirado, kadangi buvo pripažinti negaliojančiais pareiškėjui išduoti Patvirtinimai, o šie buvo panaikinti tuo pagrindu, jog dokumentai, kurių pagrindu šie Patvirtinimai buvo išrašyti, buvo pripažinti negaliojančiais. Sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais Patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Patvirtinimo galiojimas (negaliojimas) yra nulemtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento, kuriuo remiantis jis išrašytas, galiojimu (negaliojimu). Todėl vadovaujantis principu „iš neteisės negali kilti teisė“, jei atliekų tvarkytojo išrašytas dokumentas pripažįstamas negaliojančiu, tokio dokumento pagrindu organizacijos išrašytas patvirtinimas taip pat laikytinas negaliojančiu.

20. Aplinkos ministerija, nesutikdama su Bendrovės skundo argumentu, jog ginčijamas Sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l335-575/2015, 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-319-662/2018) ir laikė, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, yra reglamentuoti Mokesčių administravimo įstatyme, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. Ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies ir 107 straipsnio nuostatų.

II.

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 19 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jurby Water Tech“ skundą tenkino. Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 299 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikino. Priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Departamento 30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

22. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į mokesčių lengvatą panaikinimo.

23. Nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio vedėja atliko pareiškėjo planinį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patikrinimą už 2013–2015 metus ir 2018 m. spalio 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. K-220, kuriame konstatavo, kad UAB „Jurby Water Tech“ iki patikrinimo, t. y. iki 2018 m. spalio 17 d., nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 metus, 2014 metus, 2015 metus ir tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio 9 dalimi, Tvarkos aprašo 7 punktu, Bendrovei apskaičiuotas 3 633 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. (I t., b. l. 6–8, 105–109).

24. Dėl Patikrinimo akto UAB „Jurby Water Tech“ 2018 m. lapkričio 13 d. Departamentui pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatyme ir Įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas. Nesutikdama su Patikrinimo akto išvadomis, Bendrovė taip pat nurodė, kad dėl to, jog Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Patvirtinimai, o anksčiau panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai Organizacijai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei UAB „Jurby Water Tech“, nei Organizacijos – įmonės sutarties kontrahento – neteisėtų veiksmų ar kaltės. Departamento siekis, kad UAB „Jurby Water Tech “ antrą kartą sumokėtų daug kartų didesnę sumą, nei sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, reiškia, kad UAB „Jurby Water Tech“ yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės. Be to, Bendrovė nurodė ir kitus nesutikimo su Patikrinimo aktu argumentus (I t., b. l. 111–115).

25. Departamentas, išnagrinėjęs Bendrovės pastabas, 2018 m. lapkričio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 299 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniu, nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą ir Bendrovei apskaičiuotą 3 633 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (I t., b. l. 9–11, 102–104).

26. Teismas vadovavosi MAĮ 132 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius nustatė, jog Bendrovė pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Mokestis už aplinkos teršimą administruojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (MAĮ 13 str. 8 p.). MAĮ 14 straipsnio 1 dalis nustato, kad MAĮ numatytų mokesčių administravimo procedūros vienodai taikomos visiems šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytiems mokesčiams ir jų mokėtojams, jeigu šis straipsnis, šis Įstatymas ar atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

27. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsniu, 4 straipsnio 3 dalimi, 5 straipsnio 6 dalimi, teismas pažymėjo, kad ginčo, jog Bendrovė už pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, nėra. Byloje pripažįstama ir aplinkybė, jog Bendrovė 2013–2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata. Byloje keliamas ginčas dėl to, jog Bendrovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

28. Teismas vadovavosi Įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. lapkričio 19 d. direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – ir Direktyva) 1, 13, 17 straipsniais, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu ir pažymėjo, kad byloje ginčo, jog Bendrovė pavedė Organizacijai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, nėra (II t., b. l. 2–26). Byloje neginčijama ir aplinkybė, jog Bendrovė apmokėjo Organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas (II t., b. l. 27–61). Taigi, šių aplinkybių visuma patvirtina, kad Bendrovė yra įvykdžiusi Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“.

29. Teismas akcentavo, kad Direktyva, Atliekų tvarkymo įstatymas ir Dokumentų išrašymo tvarkos aprašas patvirtina, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra dokumentai, reikšmingi visos atliekų tvarkymo sistemos organizavimui ir visų šios sistemos dalyvių (gamintojų ir importuotojų, licencijuotų organizacijų, atliekų tvarkytojų) teisėms ir pareigoms tiek apmokestinimo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo prasme, tiek ir atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimų įvykdymo prasme, taigi ir atliekų tvarkymo reguliavimo tikslų – išvengti atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, pasiekimo prasme.

30. Patvirtinimai, kuriuos Organizacija išrašė Bendrovei pasibaigus 2013 metų, 2014 metų ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, atitinka Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 7 priedo formą (I t., b. l. 28). Byloje ginčo dėl UAB „Jurby Water Tech“ 2013 metais, 2014 metais ir 2015 metais į Lietuvą įvežtų ir tiektų vidaus rinkai gaminių metalinėse ir PET pakuotėse kiekio, nėra (I t., b. l. 13, 14 ). Organizacija Patvirtinimus Bendrovei išrašė atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ 2013 metais, 2014 metais ir 2015 metais išrašytų dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, pagrindu (I t., b. l. 13, 14). Patikrinimo akte Nr. K-220 nurodyta, kad UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus ir Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-63 nurodytus Patvirtinimus pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto nuostatomis (I t., b. l. 35–39, 43–48).

31. Teismas pažymėjo, kad mokestiniam ginčui aktualiu laikotarpiu Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, kuriuo remiasi atsakovas dėl Patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, negaliojo. Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, numatantis, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai, įsigaliojo tik nuo 2017 m. vasario 15 d.

32. Vadovaudamasis Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašas), 11–16 punktais teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ patikrinimus už 2013–2015 metus atliko 2015 ir 2016 metais. Dėl atliktų patikrinimų sprendimus priėmė 2015 metais ir 2016 metais (I t. b. l. 50–53, 55–61, 62–72). Duomenų apie RAAD atliktus Organizacijos ir UAB „Metrail“ patikrinimus 2014 metais nėra. Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus RAAD VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą už 2013–2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui (I t., b. l. 35–39, 43–48).

33. Pasibaigus 2013 metų, 2014 metų ir 2015 metų mokestiniams laikotarpiams, VšĮ „Žaliasis taškas“ pažeidimai iki atitinkamai 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 1 d. ir 2016 metų liepos 1 d. nustatyti nebuvo. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo informuota apie Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr.VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. VR-17.5-63. VšĮ „Žaliasis taškas apie Vilniaus RAAD 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59 informuota tik 2016 m. rugsėjo 19 d. (I t., b. l. 49). Taigi teismas darė išvadą, kad Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui. Bendrovei mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos. Byloje jokių duomenų apie Bendrovės ar Organizacijos neteisėtus veiksmus, sudariusius galimybę Bendrovei pasinaudoti mokestine lengvata, nėra. Patikrinimo aktuose tokie pažeidimai nekonstatuoti, apsiribojant faktinių aplinkybių konstatavimu nevertinant nei Bendrovės, nei Organizacijos veiksmų. Šiame kontekste teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus RAAD 2018 m. kovo 28 d. rašte Nr. (38-17)-VR-1.7-2335 pripažino, kad patvirtinimai, išduoti gamintojams / importuotojams, pripažinti negaliojančiais dėl UAB „Metrail“ padarytų Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies pažeidimų, dėl ko, Vilniaus RAAD nuomone, yra pagrindas taikyti MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1–2 punktus ir gamintojus / importuotojus atleisti nuo delspinigių (I t., b. l. 40–41).

34. Teismas akcentavo, kas mokesčio lengvata – tai mokesčio mokėtojui įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos. Lengvata yra privilegija mokesčio mokėtojui. Valstybė, taikydama mokesčio už aplinkos teršimą lengvatą – atleidimą nuo šio mokesčio, siekė paskatinti tam tikrą ūkio subjektų elgseną aplinkos apsaugos srityje, tuo pačiu įsipareigodama atlikti tam tikras procedūras užtikrinančias licencijuojamos ūkinės veiklos aplinkos apsaugos srityje kontrolę.

35. Bylose prieš Lietuvą (pvz., 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07; 2013 m. lapkričio 26 d. sprendimas byloje B. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41248/06, ir kt.) Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuota, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti galimybės valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Vis dėlto, poreikis ištaisyti anksčiau padarytas klaidas neturėtų neproporcingai riboti naujos teisės, kurią asmuo įgijo gera valia, sąžiningai remdamasis valdžios institucijos veiksmų teisėtumu. Kitaip tariant, valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo. Valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir jos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita.

36. Teismo vertinimu, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas negali pateisinti institucijų, privalėjusių vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, neveikimo. Toks neveikimas visiškai nesuderinamas su Direktyvos tikslais ir valstybinės kontrolės našta negali būti perkeliama ūkio subjektams, sąžiningai įvykdžiusiems savo pareigas. Mokestinės lengvatos paneigimas po penkerių metų visiškai nesiderina su teisėtų lūkesčių principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas.

37. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ginčijamas Sprendimas panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

38. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas visiškai, todėl pareiškėjui priteista 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III.

39. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde atsakovas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

39.1. Nors pirmosios instancijos teismas teigia, kad ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo teisės į mokesčio lengvatą panaikinimo, skundžiamu Sprendimu Departamentas jokios mokesčio lengvatos nepanaikino, o tik nustatė, kokio dydžio mokestį už aplinkos teršimą turėtų sumokėti pareiškėjas. Ginčas dėl mokesčio lengvatos panaikinimo sprendžiamas kitose Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamose bylose.

39.2. Pareiškėjas neįvykdė principo „teršėjas moka“ reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės ir PET pakuotės atliekos sutvarkytos ir įvykdyta minėtų pakuočių sutvarkymo–perdirbimo užduotis. Mokestinė prievolė kyla mokesčių mokėtojui. Mokesčio lengvatą, įvykdžius Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį, suteikia ne Organizacijos išrašyti patvirtinimai, o dokumentai, įrodantys metalinės ir PET pakuotės atliekų sutvarkymą. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos, todėl gamintojai / importuotojai privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta tvarka. Pareiga būtent gamintojams / importuotojams sumokėti mokestį numatyta Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje. Taigi mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, tačiau tokių galiojančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.

39.3. Mokestinis patikrinimas atliktas laiku. Mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokesčių administratorius įgaliotas apskaičiuoti ar perskaičiuoti už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus (MAĮ 68 str. 1 d.). Taigi 2018 m. galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 m. ir už 5 praėjusius metus.

39.4. Mokėti mokestį už aplinkos teršimą gamintojams ir importuotojams, išleidusiems į vidaus rinką gaminiais užpildytą pakuotę, yra įstatyminė pareiga, teisė į mokesčio lengvatą prarasta ne dėl Departamento kaltės. Priešingai negu teigia teismas, atsakovas ir Aplinkos apsaugos agentūra savo pareigas atliko tinkamai. Išvada, jog atliekų sutvarkymą patvirtinantys dokumentai panaikinti dėl Vilniaus RAAD nepakankamos kontrolės, operatyvumo, nepagrįsta. Akivaizdu, kad jie panaikinti dėl UAB „Metrail“ padarytų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimų. Be to, kaltės ir pažeidimų nagrinėjimas šioje byloje yra teisiškai nereikšmingas, nes būtent mokesčių mokėtojas turi įvykdyti mokestinę prievolę. Patvirtinimai įstatyminiu lygmeniu išvis nėra aptariami, nes jie negalioja vien remiantis tuo faktu, kad yra išvestiniai iš panaikintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų. Sprendimo pagrindu nurodytas ne tik Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktas, bet ir Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktai, nustatantys atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų negaliojimo pagrindus. Nuo 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojusia Dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punkto redakcija nesukurta nauja taisyklė, šis reglamentavimas tik aiškiau apibrėžė, kad patvirtinimai laikomi išrašytais neteisėtai. Procedūra, kaip įforminamas patvirtinimų negaliojimas, niekada nebuvo reglamentuota atskirai.

39.5. Teismas nepagrįstai sprendime aptarė Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumą, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Prieš priimdamas sprendimą, turėjo sulaukti sprendimo prejudicinę reikšmę turinčioje byloje Nr. eI-182-764/2019, sustabdydamas bylos nagrinėjimą. Prašymus dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo yra pateikusios ir bylos šalys.

40. Pareiškėjas UAB „Jurby Water Tech“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

41. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo teiginys, jog ginčo Sprendimu nebuvo panaikinta mokesčio lengvata pareiškėjui, neatitinka tikrovės. Bendrovė nebuvo ir nėra pareiškusi jokių kitų skundų, prašymų dėl mokesčių lengvatų panaikinimo, išskyrus nagrinėjamą šioje byloje. Nors atsakovas mano, jog pareiškėjas neįvykdė principo „teršėjas moka“ reikalavimų, pareiškėjas pažymi, kad Vilnius RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas yra apskųstas teismui. Atsižvelgiant į MAĮ 110 straipsnio nuostatas, skundo padavimas sustabdė mokesčio už aplinkos teršimą priverstinį išieškojimą, kas reiškia, jog Bendrovei, kol nebus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-1570-789/2018, nekyla pareiga paskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013–2015 m. Jei teisme nebūtų tenkintas minėtas skundas, Sprendimas vis tiek sukeltų neadekvačias ir neproporcingas teisines pasekmes Bendrovei, nes ji turėtų sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 m. du kartus. Taigi atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas neįvykdė principo „teršėjas moka“ reikalavimų, yra neteisingi.

42. Pareiškėjas akcentuoja, kad Vilniaus RAAD, kaip aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucija, jau 2013 ir 2014 m. turėjo informaciją apie UAB „Metrail“ vykdomus neteisėtus vežimus ir apie šios bendrovės daromus teisės aktų pažeidimus žinojo arba privalėjo žinoti. Vilniaus RAAD, turėdamas pareigą kontroliuoti UAB „Metrail“, kaip atliekų tvarkytojo, išrašančio pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus, veiklą, jokių veiksmų šios bendrovės atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, nesiėmė. Jau 2004 m., iki rugsėjo 1 d., Vilniaus RAAD privalėjo atlikti UAB „Metrail“ patikrinimą, tačiau to nepadarė. Taigi Viliaus RAAD tinkamai ir laiku nevykdė savo funkcijų, o Departamentas, priimdamas Sprendimą, savo padarytų klaidų pasekmes perkėlė gamintojams ir importuotojams. Sprendimo priėmimo vienintelis faktinis pagrindas buvo Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, todėl teismas, vertindamas pastarojo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš esmės vertino būtent Sprendimo priėmimo pagrindą. Pareiškėjas pritaria atsakovo išreikštam prašymui sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti.

44. Aplinkos ministerija pažymi, kad tiek Atliekų tvarkymo įstatymas, tiek Įstatymas (7 str. 5 d.) suteikia teisę gamintojams ir importuotojams pasirinkti, kokiu būdu organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, tačiau, be kitų pareigų, organizacijos, įgyvendinančios Įstatymo 10 straipsnio nuostatas, privalo vykdyti atliekų tvarkytojų sutartinių įsipareigojimų vykdymo kontrolę (Atliekų tvarkymo įstatymo 34²² str. 14 d.). Teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti atliekų tvarkymą ir pareiškėjas finansavo atliekų tvarkymą, nepagrindžia, kad pareiškėjas yra įvykdęs Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytus „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principus. Teisė į mokestinę lengvatą prarasta ne dėl Departamento kaltės, o dėl pareiškėjui teisės aktuose nustatytų pareigų neįvykdymo. Sprendimų, kuriais pripažinti negaliojančiais atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, priėmimas sudaro pagrindą pripažinti negaliojančiais patvirtinimus, kurie išrašyti remiantis panaikintais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais. Patvirtinimų apie atliekų sutvarkymą neteisėtumas yra išvestinis iš dokumentų, įrodančių atliekų sutvarkymą, išrašymo proceso neteisėtumo. Pareiškėjui neįvykdžius teisės aktuose jam nustatytų pareigų, kiek tai susiję su Vyriausybės nustatytomis atliekų tvarkymo užduotimis, pareiškėjas turėjo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą.

45. Aplinkos ministerija akcentuoja, kad mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir išieškojimo klausimai, kurie nenustatyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme, reglamentuoti MAĮ, kurio nuostatos taikytinos pagal analogiją. MAĮ nustato, per kiek laiko galima apskaičiuoti / perskaičiuoti mokesčius. Įvertinus šias aplinkybes, matyti, kad mokestinis patikrinimas atliktas laiku. Teismas sprendime neturėjo teisės nagrinėti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumo klausimą, nes minėtas sprendimas ginčijamas teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, ši bylą stabdytina.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. VšĮ „Žaliasis taškas“ nurodo, kad įgyvendinant principą „teršėjas moka“ ir padidintos gamintojo atsakomybės principą įstatymų leidėjas apibrėžia pakuočių gamintojų ir importuotojų pareigas, kurios tiek, kiek tai susiję su pakuočių atliekų tvarkymu, apsiriboja pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti, naudojimo organizavimu ir (ar) dalyvavimu organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, nurodytų išlaidų apmokėjimu. Byloje esančiuose dokumentuose nėra konstatuota, kad pakuočių atliekos, kurioms įrodantys dokumentai buvo išrašyti, nebuvo realiai sutvarkytos. Taigi atsakovas mokestinę prievolę grindė tik prielaidomis ir formaliais pareiškimais, kad įrodančių dokumentų panaikinimas per se (savaime) reiškia atliekų nesutvarkymą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, „teršėjas moka“ principo aiškinimas nesuponuoja apelianto daromos išvados, kad valstybės institucijos sprendimas panaikinti įrodančius dokumentus, savaime reiškia, kad atliekos nesutvarkytos, o mokesčio lengvata prarasta, ypač atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijos pačios neužtikrino atliekų tvarkymo sistemos kontrolės, nes, priešingu atveju, gamintojo pareiga būtų beribė, apimanti ne tik atsakomybę už kitus atliekų tvarkymo sistemos dalyvius, bet ir už valstybės netinkamą veikimą ar neveikimą.

48. VšĮ „Žaliasis taškas“ mano, kad teismo sprendime pagrįstai akcentuota, jog atsakovui pažeidus teisės aktuose jam nustatytas pareigas tokiu būdu, kad praėjus 3–5 metams dėl atsakovo netinkamo veikimo pareiškėjas yra įpareigojamas mokėti mokestį, nors pagrįstai ir teisėtai pasinaudojo mokesčio lengvata, skundžiamas Sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir pateikė visus reikiamus mokesčio lengvatos taikymo įrodymus, todėl skundžiamu Sprendimu jam nepagrįstai nustatytas įpareigojimas sumokėti mokestį, kai jis, būdamas sąžiningas ir neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų, yra pasinaudojęs mokesčio lengvata, todėl teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad valstybinės kontrolės našta negali būti perkeliama ūkio subjektams, sąžiningai vykdžiusiems savo pareigas. Teismas, panaikindamas Sprendimą, nustatė aplinkybes ir surinko įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo pareigų įvykdymą ir aplinkos apsaugos institucijų netinkamą veikimą, taigi apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad bylą negalėjo būti išnagrinėta, nesulaukus sprendimo kitoje byloje, konkrečiu atveju nėra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

49. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 299 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas pareiškėjui apskaičiuotas 3 633 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

50. Byloje nustatyta, kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio 2018 m. spalio 17 d. patikrinimo akte Nr. K-220 konstatuota, jog pareiškėjas iki 2018 m. spalio 17 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013–2015 metus, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už į vidaus rinką išleistą metalinių pakuočių kiekį, nors VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą buvo panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu pareiškėjui apskaičiuotas 3 633 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metų mokestinį laikotarpį.

51. Atsakovas Departamentas ginčijamu Sprendimu patvirtino minėtą patikrinimo aktą, nes nustatė, jog pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai apskaičiuotas 3 633 Eur mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis dėl to, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį. Sprendimu nepripažinti pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad jis tinkamai ir laiku įvykdė Atliekų tvarkymo įstatyme ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, nes sutarties su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį pareiškėjas yra finansavęs pakuočių atliekų tvarkymą, sumokėjęs VšĮ „Žaliasis taškas“ už pakuočių atliekų sutvarkymą.

52. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėjas už Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytas pakuotes 2013–2015 metais privalėjo mokėti mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis, taip pat, kad pareiškėjas 2013–2015 metais pasinaudojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta lengvata, nes jis pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir apmokėjo šiai organizacijai atliekų tvarkymo išlaidas, o VšĮ „Žaliasis taškas“ išdavė pareiškėjui patvirtinimą Nr. 1314VI0208-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,866 t) atliekų sutvarkymą už 2013 metų mokestinį laikotarpį; patvirtinimą Nr. 1414VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,871 t) atliekų sutvarkymą už 2014 metų mokestinį laikotarpį; patvirtinimą Nr. 1514VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,096 t) atliekų sutvarkymą 2015 metų mokestiniu laikotarpiu ir patvirtinimą Nr. 1317VI0071-4687-8845 apie 0,001 PET pakuotės sutvarkymą už 2013 metų mokestinį laikotarpį.

53. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjui už 2013 metus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1314VI0208-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,866 t) atliekų sutvarkymą buvo išrašytas atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ dokumentų Nr. 1314VI002-4994-4687, Nr. 1314VI003-4994-4687, Nr. 1314VI004-4994-4687, Nr. 1314VI006-4994-4687, Nr. 1314VI007-4994-4687, Nr. 1314VI009-4994-4687, Nr. 1314VI0010-4994-4687, Nr. 1314VI0011-4994-4687, Nr. 1314VI0015-4994-4687, Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu; už 2014 metus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1414VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,871 t) atliekų sutvarkymą buvo išrašytas atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ dokumentų Nr. 1414VI001-4994-4687, Nr. 1414VI002-4994-4687, Nr. 1414VI003-4994-4687, Nr. 1414VI004-4994-4687, Nr. 1414VI005-4995-4687, Nr. 1414VI005-4994-4687, Nr. 1414VI007-4994-4687, Nr. 1414VI008-4994-4687, Nr. 1414VI009-4994-4687 pagrindu; už 2015 metus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1514VI0001-4687-8845 apie metalinės pakuotės (0,096 t) atliekų sutvarkymą buvo išrašytas atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1514VI0001-4994-4687 pagrindu; už 2013 metus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotas patvirtinimas Nr. 1317VI0071-4687-8845 apie 0,001 PET pakuotės sutvarkymą buvo išrašytas atliekų surinkėjo UAB „Metrail“ dokumento Nr. 1317VI0001-4994-4687 pagrindu.

54. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nusprendė VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus ir Vilniaus RAAD 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-63 nurodytus Patvirtinimus pripažinti negaliojančiais, tai, kad Vilniaus RAAD UAB „Metrail“ patikrinimus už 2013–2015 metus atliko 2015 metais ir 2016 metais, o dėl atliktų patikrinimų sprendimus priėmė 2015 metais ir 2016 metais, tai, kad nėra duomenų apie Vilniaus RAAD atliktus VšĮ „Žaliasis taškas“ ir UAB „Metrail“ patikrinimus 2014 metais, o Vilniaus RAAD VšĮ „Žaliasis taškas“ patikrinimą už 2013–2015 metus atliko tik 2017 m. lapkričio 21 d., t. y. pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 11 punkte nustatytam terminui, sprendė, kad mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas pareiškėjui pasinaudojus mokesčio lengvata ir pasibaigus Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje (byloje taikoma redakcija, galiojusi Sprendimo priėmimo metu) nustatytam mokestiniam laikotarpiui (mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo mokestinio laikotarpio pabaigos). Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjas yra įvykdęs Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnyje įtvirtintą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, o mokestis už aplinkos teršimą jam apskaičiuotas ne tik Bendrovei pasinaudojus šia mokesčio lengvata, bet ir pasibaigus įstatyme nustatytam mokestiniam laikotarpiui.

55. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teikdamas, kad pareiškėjas neįvykdė principo „teršėjas moka“ reikalavimų, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės ir PET pakuotės atliekos sutvarkytos ir įvykdyta minėtų pakuočių sutvarkymo–perdirbimo užduotis, nes panaikinus VšĮ „Žaliasis taškas“ išduotus Patvirtinimus Vyriausybės nustatytos užduotys tampa neįvykdytos. Atsakovas pažymi, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas laiku, mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokesčių administratorius įgaliotas apskaičiuoti ar perskaičiuoti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus (MAĮ 68 str. 1 d.), todėl 2018 metais galėjo būti apskaičiuojami mokesčiai už einamuosius 2018 metus ir už penkerius praėjusius metus.

56. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pažymi, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (įstatymo redakcija nuo 2018 m. liepos 12 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 68 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nagrinėjamu atveju mokestis už aplinkos teršimą pareiškėjui pradėtas skaičiuoti 2018 metais (2018 m. spalio 17 d. patikrinimo aktas Nr. K-220) ir mokestis apskaičiuotas už 2013–2015 mokestinius metus, t. y. ne daugiau kaip už penkis praėjusius metus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjui mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuotas nepažeidžiant MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytos mokesčio apskaičiavimo senaties, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl senaties termino praleidimo yra nepagrįstos.

57. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas įvykdė Vyriausybės nustatytą užduotį ir įgyvendino principą „teršėjas moka“, pažymi, kad ginčas dėl mokesčio lengvatos panaikinimo, t. y. Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kuriuo panaikinti VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti patvirtinimai apie pakuotės atliekų sutvarkymą (įskaitant ir pareiškėjui išduotus Patvirtinimus), buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, vėliau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, susiklostė tokia teisinė situacija, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, buvo panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Ši nutartis priimta remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nagrinėjant ginčą dėl kitos gamintojų ir (ar) importuotojų organizacijos išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti tais pačiais Vilniaus RAAD sprendimais dėl patikrinimo aktų tvirtinimo (Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59) neteisėtais pripažintų ir panaikintų UAB „Metrail“ išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 pažymėjo, kad Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-63 ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimas Nr. VR-17.5-59, kuriais buvo panaikinti UAB „Metrail“ išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai už 2013–2015 metus ir remiantis šiais sprendimais buvo priimtas nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo 2018 m. vasario 22 d. sprendimas, įsiteisėjo Lietuvos vyriausiam administraciniam teismui priėmus 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021, 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2127-502/2021 bei 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1724-520/2021 ir 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1239-502/2022.

58. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2855-624/2021 matyti, kad ja buvo iš dalies pakeistas Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. VR-17.5-35 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, paliekant galioti UAB „Metrail“ inter alia (be kita ko) pareiškėjui VšĮ „Žaliasis taškas“ už 2013 metus išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų (2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687; 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687; 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687; 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687; 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687; 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687; 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687; 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687) dalis už 3,1592 proc. juose nurodyto atliekų kiekio. Taigi šia dalimi (už 3,1592 proc. atliekų kiekio) nebuvo teisinio pagrindo Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 pripažinti neteisėtais ir panaikinti remiantis nurodytais įrodančiais dokumentais VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus patvirtinimus, kurių duomenys (tiek patvirtinimų, tiek įrodančių dokumentų, kurių pagrindu išduoti atitinkami patvirtinimai, numeriai, taip pat gamintojų ir (ar) importuotojų pavadinimai, kodai, atliekų kiekiai, už kurį išrašyti patvirtinimai) nurodyti šioje byloje ginčijame Sprendime ir Vilniaus RAAD pareiškėjui siųsto 2018 m. vasario 23 d. pranešimo „Dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą“ prieduose, dėl to atitinkamai keistina Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis.

59. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė pareiškėjui palankų sprendimą, t. y. panaikino Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 299 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. VR-19.3-2, nors tam nebuvo teisinio pagrindo, taip pat įvertinusi tai, kad ginčijamas Departamento 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas turi būti patikslintas, atsižvelgiant į pirmiau aptartose bylose nustatytas aplinkybes ir priimtus procesinius sprendimus bei šioje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

60. Akcentuotina, kad administracinę bylą nagrinėjant iš naujo proceso šalims turi būti sudaryta galimybė pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus), atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 pateiktus išaiškinimus.

61. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, proceso dalyvių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nenagrinėjami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai) 2019 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.