Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovams D. S. (D. S.) ir T. F. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.

11. Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2023 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas padovanojo atsakovei T. F. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti atsakovui nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

12. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti T. F. asmeninės nuosavybės teise registruotą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti nekilnojamąjį turtą; uždrausti T. F. panaikinti L. S. gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini), ir iškeldinti L. S. iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti T. F. patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymui užtikrinti jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Teismas areštavo ginčo turtą, uždraudė atsakovei T. F. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą.

14. Apeliantė šios teismo nutarties dalies neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių konkrečių taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepasisako. Ieškovė, pateikusi atskirąjį skundą, nesutinka su ta nutarties dalimi, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti T. F. panaikinti L. S. gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei iškeldinti L. S. iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti T. F. patekti į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini).

15. Atskirajame skunde pažymima, kad dovanojimo sutartimi perleistas turtas nėra tik nekilnojamasis turtas (sienos ir kitos namo konstrukcijos), padovanotame šeimos būste yra daugybė šeimos santuokos metu įgytų kilnojamųjų daiktų, kurie yra vertingi. Ieškovės teigimu, atsakovai tikslingai siekia pažeisti ieškovės turtinius interesus ir visais įmanomais būdais sumažinti santuokos nutraukimo byloje tarp sutuoktinių dalintino turto vertę. Teismui neuždraudus atsakovei patekti į šeimos būstą, sudaromos sąlygos atsakovei, kaip turto savininkei, patekus į gyvenamąjį namą, kuriame yra daugybė ieškovės L. S. ir Atsakovo D. S. santuokos metu įgytų vertingų kilnojamųjų daiktų, šiais daiktais naudotis, disponuoti, juos parduoti, paslėpti ar kitais būdais sumažinti turto vertę.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas – draudimas atsakovei patekti į ginčo gyvenamąjį namą neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, nepagrįstai suvaržytų asmens teisę įgyvendinti nuosavybės teisės turinį sudarančias teises (išskyrus disponavimą), kol neįrodyta, jog atsakovė tokios teisės neturi (CK 4.37 straipsnis).

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.). Taigi, turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė, patekusi į ginčo namą, gali ten esančiais daiktais naudotis, disponuoti, juos parduoti, paslėpti ar kitais būdais sumažinti turto vertę, yra deklaratyvios, byloje nėra nustatyta atsakovės siekio patekti į ginčo namą ir pakenkti ieškovei, bandant pabloginti ginčo name esančio kilnojamojo turto būklę ir jo vertę. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad absoliutus draudimas atsakovei patekti į šiuo metu jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą yra neproporcingas ir per daug varžantis atsakovės nuosavybės teisę.

19. Apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti T. F. panaikinti L. S. gyvenamosios vietos deklaraciją adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovei iškeldinti L. S. iš jos gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra perteklinis ir per daug nutolęs nuo ieškiniu reiškiamo reikalavimo. Pažymėtina, kad taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji „gali būti „išmesta“ iš savo namų“, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, jokių konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus iškeldinti ieškovę teismui nėra pateikta, be to, nenurodyta, kaip šių laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo ir ieškinio tenkinimo atveju kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo iš gyvenamųjų patalpų iškeldinamas teismo tvarka, išskyrus tam tikras išimtis (pvz., CK 6.610, 6.612 straipsniai). Prašymas dėl minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės neatitinka ieškinyje nurodomų pažeidimų bei ieškinio reikalavimų.

20. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, o tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokias ir tiek, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo prieš kitą šalį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei T. F. nuosavybes teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), arešto, uždraudžiant atsakovei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti jai priklausantį areštuotą turtą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – pritaikymas šiuo atveju labiausiai atitiks proporcingumo principą, nevaržys atsakovės teisių daugiau, negu to reikia teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tokios laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo laikotarpiu pritaikymas užtikrins padėties tarp šalių stabilumą (status quo), iki bus išnagrinėta byla.

22. Apeliantė nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovė T. F. paskirta areštuoto turto saugotoja, apribojant teisę disponuoti nurodytu turtu, tačiau neuždraudžiant areštuoto turto valdyti ir naudotis juo. Kaip jau minėta nutartyje, draudimas atsakovei areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis pernelyg neproporcingai apribotų atsakovės nuosavybės teisę. Byloje nėra duomenų, kad, perdavus areštuotą turtą saugoti atsakovei, kyla reali grėsmė, kad tas turtas bus sugadintas ar dings, kad atsakovė yra ypač nepatikima turto saugotoja. Be to, atsakovei T. F. yra išaiškinta, kad ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas paskirti ją areštuoto turto saugotoja atmestinas kaip visiškai nepagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrinant išdėstytus teiginius, nusprendžiama, jog ieškovė nepagrindė papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne) taikymo. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.