Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Č., pareiškėjo atstovei advokatei Eglei Jagelienei, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei O. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Č. 2017-08-11 teismui elektroninių ryšių priemonėmis per EPP pateikė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017-07-11 sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-5310 ir grąžinti mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo klausimą VMI svarstyti iš naujo.

Paaiškino, kad sprendimas neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus esminių tokio pobūdžio sprendimams svarbių aplinkybių. Pažymėjo, kad 2014-11-18 pareiškėjo ūkyje kilo gaisras, gaisro metu buvo visiškai sunaikintos kiaulidės ir juose auginti gyvuliai, sudegė žemės ūkio technika ir kiti įrenginiai. Dėl kilusio gaisro pareiškėjas patyrė 3 294 078 Eur tiesioginių nuostolių. Taip pat pareiškėjas patyrė ir netiesioginių nuostolių – ūkis neteko iš gyvulininkystės planuotų uždirbti pajamų. Kadangi gaisro metu buvo sunaikintas KB „Panevėžio kredito unija“ (toliau – ir PKU) už suteiktą paskolą įkeistas turtas, kilo teisiniai ginčai su PKU, buvo areštuotas visas ūkininko turimas turtas, inicijuotas priverstinis paskolų išieškojimas iš likusio įkeisto turto. Dėl šių aplinkybių komplikavosi pareiškėjo finansinė padėtis, sutriko atsiskaitymus su kreditoriais – tarp jų ir Valstybine mokesčių inspekcija ir tai lėmė mokestinės nepriemokos susidarymą.

Akcentavo, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas esant dviem sąlygoms: 1) kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus; 2) nustačius, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Pareiškėjo įsipareigojimų tiekėjams bendra suma šiuo metu sudaro apie 0,6 mln. Eur, tačiau 282 176 Eur mokėjimų terminai nėra suėję. Kreditoriams pareiškėjas savo įsipareigojimus dengia dalimis, tačiau visos skolų sumos iškart padengti negali. Jeigu pareiškėjas visą skolą sumokėtų tik VMI, jo veikla komplikuotųsi, tokiu atveju pareiškėjas nebetektų galimybės vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams ir netgi vykdyti veiklą.

Atkreipė dėmesį, kad VMI nevertino pareiškėjo galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką tuo atveju, jeigu jos mokėjimas bus atidėtas/išdėstytas. Nors su prašymu atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką pareiškėjas VMI pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, tačiau VMI sprendime nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti mokestinės nepriemokos. VMI rėmėsi tik praeities rodiklių ir skolų apžvalga, neanalizavo esamos pareiškėjo finansinės būklės, jo veiklos perspektyvų, prognozuojamų finansinių rodiklių, finansinių galimybių. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, kad atidėjus/išdėsčius mokestinės nepriemokos grąžinimą, pareiškėjas įgytų realią galimybę atsiskaityti su VMI.

Pareiškėjo teigimu, skundžiamas VMI sprendimas neatitinka ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Nei skundžiamame sprendime, nei išvadoje, kuria jis buvo grindžiamas, VMI nepateikė argumentų dėl nei vienos iš MAĮ 88 str. taikymo sąlygų egzistavimo/neegzistavimo. VMI nevertino pareiškėjo galimybės iškart sumokėti mokestinę nepriemoką taip pat jo galimybės sumokėti mokestinę nepriemoką tuo atveju, jeigu jos grąžinimo terminas būtų atidėtas/išdėstytas, taigi VMI nemotyvavo ginčijamo sprendimo. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis išvada, kurioje nurodyta eilė klaidingų faktų. Aplinkybė, kad Sprendimas priimtas remiantis klaidingus faktinius duomenis atspindinčia išvada, taip pat patvirtina jo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Sprendimo trūkumai yra esminiai, nes pareiškėjas neturi galimybės suprasti ir įvertinti jo priėmimo motyvų, faktinio pagrindo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VMI priėmė 2017-07-11 sprendimą, kuriuo nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo 459 735,26 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo, nes nenustatė MAĮ 88 str. 2 d. sąlygų ir konstatavo, kad Mokesčių mokėtojas nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio „Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatų reikalavimų. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą, tačiau šiuo atveju mokesčių administratoriui suteikta diskrecija nėra neribojama. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo tikslus, atsižvelgti į teisės aktų, reguliuojančių mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą ar išdėstymą, reikalavimus, bendruosius teisės ir mokesčių administravimo principus. Pareiškėjas skunde pripažįsta, kad jis stabilizavo savo finansinę padėtį, todėl VMI nuomone, paties pareiškėjo pripažinimas, kad yra stabilizuota finansinė padėtis patvirtina, kad pareiškėjas turi visas realias galimybes sumokėti visą mokestinės nepriemokos skolą ir nėra MAĮ 88 str. 2 d. numatyto pagrindo. VMI teigimu, pareiškėjui nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką neatsiskaitant su PKU, jo finansinė būklė netaptų kritine.

VMI, priimdama sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo termino, vertino mokesčių mokėtojo prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, pateiktus dokumentus bei paties mokesčių administratoriaus surinktą papildomą informaciją. Pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo galimybę dėl turėjimo realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį, yra būtina įvertinti ne tik esamą finansinę situaciją, bet ir pareiškėjo veiklą. Atkreipė dėmesį, kad skunde nurodytas argumentas, jog pareiškėjo finansinė padėtis pablogėjo nuo 2014-11-18 kilusio gaisro ūkyje, kurio metu sudegė kiaulidė su kiaulių auginimo įranga bei 3 700 kiaulių, nėra tikroji mokestinės nepriemokos skolos susidarymo priežastis bei momentas – pareiškėjas jau 2015-12-31 taikos sutartyje su PKU sutarė sumokėti 1 100 000 Eur iki 2016-11-01, tačiau jau 2017-03-17 papildomo susitarimo metu sutarė, kad 988 000 Eur bus išmokėta iki 2018-12-15, t. y. pareiškėjas per 1 metus neįvykdė savo įsipareigojimo PKU ir iš sutartų 1 100 000 Eur sumokėjo tik 112 000 Eur.

VMI teigimu, ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 str. numatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Sprendimas yra administracinis aktas su priedu, t. y. akte yra nukreipiančioji nuoroda į išvadą. Išvada yra motyvuota, joje aiškiai suformuluotos neišdėstymo ir neatidėjimo mokestinės nepriemokos mokėjimo motyvai bei teisiniai pagrindai. Sprendimas yra pasirašytas įgalioto asmens. Išvada pareiškėjui buvo išsiųsta, jam nesutikimo motyvai buvo žinomi.

Teismo posėdyje atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas tenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. 2017-05-18 pateikė prašymą VMI, prašydamas atidėti/išdėstyti 530 771 Eur mokestinės nepriemokos skolos sumokėjimą laikotarpiui iki 2020 m. lapkričio mėnesio pagal nurodytą grafiką.

VMI 2017-05-19 raštu informavo pareiškėją, kad prašymui išnagrinėti yra reikalingi papildomi duomenys, pasiūlė juos pateikti, nurodė, jog prašymas bus laikomas gauti ir nagrinėjimas, atitinkamai bus stabdomi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai tik tada, kai bus gauta paskutinė tinkamai patikslinta informacija.

Pareiškėjas, 2017-06-16 raštu atsakydamas į VMI 2017-05-19 raštą, pateikė papildomus dokumentus, t. y. pažymą apie įsiskolinimą Sodrai, patikslintą fizinių asmenų anketą su priedais, sutartį su ūkyje užaugintos produkcijos pirkėjais, banko sąskaitų išrašus, kasos knygos kopiją, antstolių pažymas.

VMI 2017-07-11 išvadoje Nr. (23.31-08)-326-4671 dėl ūkininko A. Č. prašymo atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą siūloma pareiškėjo prašymo netenkinti it neatidėti bei neišdėstyti A. Č. 459 735,26 Eur PVM bei GPM mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų.

Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, įvertinus su prašymu pateiktą medžiagą ir surinktą papildomą informaciją, VMI viršininkas 2017-07-11 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5310 nusprendė neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo 459 735,26 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo.

A. Č. 2017-07-11 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-22512 informuotas apie išvadą dėl pareiškėjo prašymo atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemoką ir išvados pagrindu priimtą VMI 2017-07-11 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5310 dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017-07-11 sprendimu Nr. (23.24-08)-327-5310 prašo jį panaikinti ir įpareigoti VMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos sumos išdėstymo.

Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo, kuriuo nuspręsta neatidėti ir neišdėstyti pareiškėjo mokestinės nepriemokos sumokėjimą, teisėtumo bei pagrįstumo.

Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą arba išdėstymą reglamentuoja MAĮ 88 straipsnis (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01; toliau – ir MAĮ), o prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą pateikimą ir nagrinėjimą, sprendimo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimą priėmimą ir vykdymą – Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (redakcija, galiojanti nuo 2017-01-01; toliau – ir Taisyklės).

Pagal MAĮ 88 straipsnio 1 dalį bei Taisyklių 16 punktą mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą mokesčių mokėtojas teikia mokesčių administratoriui. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

Vadovaujantis MAĮ 88 straipsnio 2 dalimi, sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą ar jį išdėstyti gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritine arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir Taisyklių, detalizuojančių MAĮ 88 straipsnio taikymą, 7 punkte.

Sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą gali būti priimtas tik tuomet, jeigu mokesčių mokėtojas kartu suprašymu pateikia dokumentus, įrodančius, kad turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo arba išdėstymo laikotarpį. Be to, pagal Taisyklių 14 punktą mokesčių mokėtojas prie prašymo turi pridėti dokumentus (atsižvelgiant į konkretaus mokesčių mokėtojo veiklos apimtis ir pobūdį, prašomos atidėti mokestinės nepriemokos dydį – rašytinius laisvos formos paaiškinimus ar mokesčių mokėtojo įsipareigojimus sumokėti mokestinę nepriemoką ateityje, sutartis, ketinimo protokolus, verslo planą ir (arba) kita), kuriais įrodoma, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu jo mokestinės nepriemokos sumokėjimas būtų atidėtas arba išdėstytas.

Teismas pažymi, kad sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem sąlygoms, t. y. kai nustatoma, jog nedelsiant sumokėjus mokesčio nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų itin sunki arba jis turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, taip pat kai nustatoma, jog mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks mokesčių mokėtojui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. LVAT savo praktikoje yra nurodęs, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinė padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra ir antra sąlyga, įpareigojanti mokesčių mokėtoją įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį (pvz., žr. į 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2001; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011).

Vien mokesčių mokėtojo prašymas išdėstyti ar atidėti mokestinės nepriemokos sumokėjimą besąlygiškai nelemia tokio prašymo tenkinimo. Įstatymų leidėjas minėta teisės norma mokesčių administratoriui suteikė tam tikrą diskreciją išdėstyti arba atsisakyti išdėstyti/atidėti mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos sumokėjimą. Tačiau, kaip ne kartą savo praktikoje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) (žr. pvz., 2004-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A1 - 362/2004, 2006-12-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A6 - 2202/2006, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2010 ir kt.), įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, mokesčių administratorius turi įvertinti mokesčių surinkimo ir mokestinės nepriemokos išdėstymo/atidėjimo tikslus, atsižvelgti į aktualius sprendžiamu klausimu teisės aktuose nustatytus reikalavimus (pvz., MAĮ 88 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 18-22 punktus), bendruosius teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, kt.) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, kt.), apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo (mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir visuotinio privalomumo, kt.) principus.

Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamu atveju VMI vertino 459 735,26 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo / atidėjimo galimybę. Kaip matyti iš VMI Nepriemokų administravimo departamento išvados, vertinant pareiškėjo finansinę padėtį, buvo atsižvelgta į pareiškėjo nuosavybės teise turimą turtą, santaupas, gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus. Įvertinęs šiuos duomenis mokesčių administratorius nustatė, kad mokesčių mokėtojas pirmiausia stengiasi atsiskaityti tik su Panevėžio kredito unija, jai yra įkeistas visas ūkininko turtas; nustatė, kad mokesčių mokėtojas geranoriškai mokesčių į valstybės biudžetą nemoka, o šie mokesčiai išieškomi priverstine tvarka iš mokesčių mokėtojo banko sąskaitų, bei pagal vykdomuosius dokumentus; padarė išvadą, kad nutraukus priverstinį nepriemokos išieškojimą, į biudžetą gali būti neišieškomi ne tik Mokesčio mokėtojo nesumokėti mokesčiai, bet ir nesumokami einamieji mokesčiai.

Teismas pažymi, kad pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Pareiškėjui ginčijant atsakovo 2017-07-11 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5310 jam tenka pareiga pagrįsti aplinkybes, jog mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas suteiktų pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas minėtas sąlygas siekia pagrįsti prognozuojamais veiklos rezultatais, patvirtinančiais, kad ūkininkas A. Č. yra pajėgus vykdyti veiklą, gali generuoti pakankamas pajamas ir sumokėti įsiskolinimus VMI, tačiau ne visus iš karto, o palaipsniui. Pareiškėjas nurodo, kad viso finansinio įsiskolinimo VMI sumokėti nepajėgtų, tai užkirstų kelią įsipareigojimų didžiausiam kreditoriui – Panevėžio kredito unijai, vykdymą, todėl tokiu atveju tolimesnė ūkininko veikla taptų nebeįmanoma.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pareiškėjo pateiktus duomenis įvertino nevisapusiškai. VMI, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos atidėjimo ir išdėstymo, nenustatė, ar prašymo tenkinimui egzistuoja aukščiau nurodytos būtinosios sąlygos. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius nevertino aplinkybės, ar nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką pareiškėjo finansinė padėtis gali tapti kritine. Pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog nedelsiant sumokėjus visą mokestinę nepriemoką VMI, netektų galios su Panevėžio kredito unija sudaryta taikos sutartis, įskaitant ir jos sąlygą dėl skolos sumažinimo. Tokiu atveju pareiškėjas Panevėžio kredito unijai turėtų iš karto sumokėti visą 4 570 413,74 Eur sumą, kas sąlygotų pareiškėjo ūkio bankrotą. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI šiuo atveju neanalizavo taikos sutarties su Panevėžio kredito unija nutraukimo pasekmių atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo bei atidėjimo. Mokesčių administratorius taip pat nenustatė ar pareiškėjas apskritai iš karto galėtų sumokėti visą mokestinę nepriemoką ir kokio turto pagrindu tai įgyvendintų. Be to, VMI argumentas, jog pareiškėjas šiuo metu stabilizavo finansinę būklę, todėl yra pajėgus iš karto sumokėti visą mokestinę nepriemoką, laikytinas nepagrįstu, nes vien dabartinė stabili finansinė būklė nereiškia, jog įpareigojant sumokėti visą mokestinę nepriemoką būklė nepakis, ar ji netaps kritinė.

Mokesčių administratorius taip pat tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktų prognozių dėl planuojamų veiklos rezultatų. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog atidėjus ir išdėsčius mokestinės nepriemokos sumokėjimą VMI, pareiškėjas turėtų galimybę toliau vykdyti veiklą bei atsiskaitinėti su kreditoriaus, taip palaipsniui atsiskaitant tiek su VMI, tiek su kitais kreditoriais. Atkreiptinas dėmesys, kad VMI 2017-07-11 išvadoje Nr. (23.31-08)-326-4671 nustatė, jog ūkininkas A. Č. 2017-2021 m. laikotarpiu planuoja gauti 8 613 391 Eur pajamų, išlaidų – 8 372 192 Eur, o tarpinė likusi suma yra 241 199 Eur. Taigi nors VMI nustatė, kad pareiškėjas 2017-2021 m. laikotarpiu yra pajėgus generuoti pajamas, tačiau neargumentavo, kodėl tokios prognozės yra nepatikimos ar abejotinos ir nepagrįstai jomis nesirėmė nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir atidėjimo.

Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas apskritai yra pajėgus toliau išlaikyti savo ūkį, plėsti veiklą, ir palaipsniui dalimis mokėti mokestinę nepriemoką. Aplinkybė, kad pareiškėjas yra sudaręs taikos sutartį su Panevėžio kredito unija, leidžia jam stabilizuoti savo finansinę padėtį šiuo metu ir toliau vykdyti veiklą. Nutraukus nurodytą taikos sutartį ir įpareigojus pareiškėją iš karto sumokėti VMI mokestinę nepriemoką pareiškėjo, kaip ūkininko veikla, galimai būtų nutraukta, nes dėl nedelsiant vykdytinų finansinių įsipareigojimų atsirastų reali bankroto grėsmė. Teismas šiuo atveju vertina, kad pareiškėjo prašymas išdėstyti ir atidėti mokestinę nepriemoką buvo tinkamai pagrįstas pridėtais duomenimis bei įrodymais, tačiau mokesčių administratorius, spręsdamas pareiškėjo prašymą, netinkamai ir nevisapusiškai juos įvertino. Nagrinėjamos bylos atveju matyti, jog pareiškėjas yra pajėgus toliau vykdyti savo veiklą ir gauti iš to pelną, taip pamažu atsiskaitant su VMI, o visos mokestinės nepriemokos išieškojimas kritiškai paveiktų pareiškėjo finansinę padėtį. Todėl pareiškėjui pagrindus aplinkybes, jog mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas suteiktų pareiškėjui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti mokestinę nepriemoką vėliau, mokesčių administratoriui teko pareiga paneigti šias aplinkybes, tačiau ginčijamame sprendime to padaryta nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, priimdama ginčijamą 2017-07-11 sprendimą Nr. (23.24-08)-327-5310 atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą, netinkamai taikė bylai aktualias teisės aktų nuostatas taip pat nevisapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl VMI 2017-07-11 sprendimas Nr. (23.24-08)-327-5310 naikintinas kaip nepagrįstas, o VMI įpareigojama pareiškėjo A. Č. mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo klausimą išnagrinėti iš naujo, atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 41 str. 1 d., dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikė ne visus dokumentus, pagrindžiančius patirtų išlaidų sumokėjimą advokatei, pareiškėjas turi teisę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą kartu su išlaidų pagrindimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-07-11 sprendimą atidėti/išdėstyti mokestinės nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą Nr. (23.24-08)-327-5310 ir grąžinti A. Č. mokestinės nepriemokos atidėjimo/išdėstymo klausimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos svarstyti iš naujo.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.