Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Eglės Venckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, P. A. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. A. paskirta galutinė subendrinta 8 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas P. A. taikytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. spalio 6 d. 15.30 val. iki 2022 m. spalio 7 d. 13.54 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti V. B. (V. B.), V. N. (V. N.) ir A. B. (A. B.), tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai paduoti nebuvo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiamas nuosprendis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi jame nėra nurodyta: 1) kuo pasireiškė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, objektyvioji pusė; 2) kuo pasireiškė nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, objektyvioji pusė; 3) ar 26,685 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 11,853 narkotinės medžiagos – kokaino, apeliantas laikė su tikslu jas parduoti; 4) ar 14,467 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) apeliantas laikė su tikslu parduoti ar kitaip platinti. Byloje įrodyta tik tai, kad apeliantas neteisėtai įgijo ir laikė skundžiamame nuosprendyje nurodytas narkotines medžiagas, kurios buvo surastos garaže ir apelianto bute, kurios buvo laikomos jo asmeninėms reikmėms. Šią aplinkybę iš esmės pagrindžia tai, kad nuteistasis yra priklausomas nuo narkotikų.

2.4. Nors formaliai apelianto veiksmai dėl kanapių neatlygintino atidavimo A. B. yra atitinkantys BK 260 straipsnio 1 dalį, manytina, kad šiuo atveju jam turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vadovaudamasis baudžiamuoju įstatymu ir Lietuvos Respublikos Konstitucija bei teismų praktika, apeliantas teigia, jog teismas turėtų įvertinti tai, kad narkotines medžiagas jis laikė be tikslo jas platinti, įvykio metu buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, šiuo metu jų nevartoja, dirba, yra jaunas bei charakterizuojamas teigiamai. Pirmiau nurodytos aplinkybes bei tai, kad apeliantas gailisi dėl padarytų veikų įrodo, kad net ir minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis P. A. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir prašo jo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taip pat nurodo, jog jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktų jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, kadangi šiuo atveju nebuvo nustatyta kuo pasireiškė nusikaltimų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje bei 260 straipsnio 2 dalyje, objektyviosios pusės. Be to, nenustatyta ar konkretūs narkotinių medžiagų kiekiai laikyti turint tikslą juos platinti. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, kad dalis nuteistojo motyvų yra pagrįsti.

6. BK 259 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

7. BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nurodyto straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

8. Pažymėtina, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veika yra kvalifikuojama kaip BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-495/2019). Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste aktualu ir tai, kad vien tik ta aplinkybė, jog asmuo pats vartoja įstatymo uždraustas medžiagas, savaime nereiškia, jog jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. Taigi narkotinių medžiagų vartojimas asmeniniais tikslais negali būti suabsoliutinimas.

9. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje betarpiškai ištirti įrodymai patikimai patvirtina tai, kad P. A. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti arba kitaip platinti, laikė dalį narkotinių medžiagų – kanapes (antžemines dalis) ir kokainą, kurios buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų. Teismų praktikoje laikymu yra pripažįstamas bet kokios tyčinės veikos, susijusios su faktiniu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimu kaltininko žinioje pažeidžiant teisės aktais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-94-658/2022). Taigi laikymu gali būti pripažįstamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jų su savimi, jeigu tai nesusiję su gabenimu ir kt. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu veikos kvalifikavimu.

9.1. Iš 2022 m. spalio 6 d. kratos protokolo (1 t., b. l. 76–80) yra matyti, kad atlikus kratą garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta 5 vnt. paketų su galimai augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis. 2022 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje (1 t., b. l. 159–162) nurodyta, kad tyrimui pateiktose žalios spalvos augalinės kilmės medžiagose nustatyti kanapėms (antžeminėms dalims) būdingi požymiai. Augalinės kilmės medžiagų sudėtyje yra kanabinoido – delta-9-tetrahidrokanabinolio. Taigi nustatyta, kad tirti pateikta žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys). 2022 m. rugsėjo 15 d. garažo patalpų nuomos sutartyje (2 t., b. l.78–79) užfiksuota, kad S. B. 2022 m. rugsėjo 15 d. P. A. išnuomojo aptariamą garažą.

9.2. 2022 m. spalio 6 d. kratos protokole (3 t., b. l. 126–129) užfiksuota, kad atlikus kratą bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), juodos spalvos kuprinėje rastas polietileninis maistinės plėvelės „rutulys“ su viduje esančiu polietileninius maišeliu, kurio viduje buvo rasti šviesios spalvos milteliai. Taip pat kuprinėje rasti 3 vnt. užspaudžiamų permatomų maišelių su viduje galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga ir 43 vnt. tuščių užspaudžiamų bei permatomų maišelių. Kitame kuprinės skyriuje buvo rasti 2 vnt. juodos spalvos maišelių su užrašu „Skunk Sack“, 1 vnt. maišelis tuščias, kitame rasti 5 vnt. ritinėlių su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga. Iš 2022 m. spalio 28 d. specialisto išvados (4 t., b. l. 63–69) yra matyti, kad žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys), o baltos spalvos medžiagos sudėtyje nustatytas kokainas ir lidokainas. Nors lidokainas nėra įtrauktas į narkotinių (psichotropinių) medžiagų sąrašus, tyrimo metu nustatyta, jog baltos spalvos medžiagos sudėtyje esantis kokaino kiekis yra 11,853 g (46,3%).

9.3. Iš 2022 m. spalio 6 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo (4 t., b. l. 151–154) matyti, jog policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo P. A., o kartu su juo automobilyje buvo keleivis A. B., pas kurį kuprinėje buvo rasta plastikinė kolba su biria augalinės kilmės medžiaga. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina tai, kad P. A. 2 vnt. permatomų plastikinių suktinukų su augalinės kilmės medžiaga pardavė A. B., o 2 vnt. polietileninių maišelių su juose esančia augalinės kilmės medžiaga ir 1 vnt. plastikinių suktinukų su augalinės kilmės medžiaga laikė iki kol 2022 m. spalio 6 d. 15.30 val. policijos pareigūnai sustabdė P. A. bei, atlikę dalinę automobilio ir asmens apžiūrą, nurodytus objektus paėmė.

9.4. Pažymėtina, kad aplinkybes, jog jis buvo įgijęs ir laikė narkotines medžiagas patvirtino ir pats P. A.. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų jo parodymų matyti, kad nuteistasis paaiškino, kad jis turi priklausomybę marihuanai, taigi visos pas jį rastos narkotinės medžiagos buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, jų nepardavinėdavo. Taip pat nurodė, kad narkotine medžiaga jis pasidalino su A. B. dėl to, kadangi šis neturėjo pinigų (4 t., b. l. 162–163, 171–173, 178–180; 6 t., b. l. 8–9). Tai, kad nuteistasis bylai reikšmingu laikotarpiu vartojo narkotines medžiagas patvirtina ir 2022 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. T-N 2153/2022(01) (5 t., b. l. 34), kurioje nurodyta, kad P. A. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karbosirūgšties. Taigi nuteistojo parodymai, kad jis yra narkotines medžiagas vartojantis asmuo ir minėtas medžiagas laikė asmeninėms reikmėms, yra patvirtinti objektyvių bylos medžiagoje esančių duomenų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodyti duomenys pagrindžia P. A. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei neabejotinai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius. Be to, kaip yra matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistasis neginčija fakto, jog surastas narkotines medžiagas jis įgijo asmeninėms reikmėms ir laikė nuomojamame garaže ir savo bute. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog skundžiamame nuosprendyje neįrodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai, kadangi, kaip matyti iš pirmiau aptartų įrodymų, nagrinėjamu atveju nekvestionuotinai nustatyta, jog P. A. savo žinioje laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kokainą, dėl to argumentai, jog jo nuteisimas šioje dalyje yra nepagrįstas, laikytini deklaratyvaus pobūdžio.

11. Skundžiamu nuosprendžiu P. A. taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) ir kokainą, kurios buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų kratų bei asmens laikino sulaikymo metu. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pas P. A. rastų narkotinių medžiagų kiekis, skirtingos rūšys, jų laikymo aplinkybės, nuteistojo bute rastos svarstyklės, paruošti maišeliai ir ritinėliai su draudžiamomis medžiagomis įrodo tai, kad P. A. akivaizdžiai turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad dalis nuteistojo parodymų yra paneigti byloje surinktų įrodymų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais.

12. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai arba neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, jis yra nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-167-303/2022, 2K-187-976/2023).

12.1. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad P. A. žinioje buvo rastos dviejų rūšių narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) ir kokainas, kadangi ši aplinkybė yra patvirtinta 2022 m. spalio 28 d. specialisto išvadoje (4 t., b. l. 63–69). Taip pat pažymėtina, jog nuteistasis iš viso disponavo 929,349 g narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) ir 11,853 g narkotinės medžiagos – kokaino. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g, dideliu kiekiu yra laikytinas kiekis, kuris viršija 500 g, o narkotinės medžiagos – kokaino nedideliu kiekiu yra laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,2 g, dideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris viršija 20 g. Taigi sutiktina su išvadomis, kad P. A. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu kanapių (antžeminių dalių) ir nedidelį kiekį viršijančiu kokaino kiekiu.

12.2. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skirtingų rūšių narkotinės medžiagos buvo rastos keliose vietose – P. A. nuomojamame garaže, jo gyvenamojoje vietoje bei vairuojamame automobilyje, ką patvirtina bylos medžiagoje esantys kratų protokolai (1 t., b. l. 76–80; 3 t., b. l. 126–129) bei įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (4 t., b. l. 151–154). Be to, kratų metu nuteistojo bute buvo rastos ir priemonės, dažniausiai naudojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimui – elektroninės svarstyklės, ant kurių rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų (2 t., b. l. 19–23), polietileniniai paketai ir užspaudžiami maišeliai, ant kurių buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (2 t., b. l. 5–8). Pažymėtina ir tai, kad P. A. sulaikymo metu kartu su juo buvo rasti du polietileniniai maišeliai su galimai narkotine augalinės kilmės medžiaga ir vienas permatomas plastikinis suktinukas su galimai narkotine augalinės kilmės medžiaga (4 t., b. l. 155–156). Nors nuteistasis teigė, kad neturėjo tikslo rastas medžiagas platinti ir jas laikė išimtinai asmeniniam naudojimui, šie P. A. parodymai vertintini kritiškai, kadangi rastos narkotinės medžiagos ir jų laikymo specifikacija iš esmės prieštarauja šiems nuteistojo paaiškinimams dėl narkotinių medžiagų asmeninio vartojimo.

12.3. Nors nuteistasis teisiamajame posėdyje teigė, kad prieš savaitę iki jo sulaikymo jis vartojo kokainą (6 t., b. l. 9), objektyvūs bylos duomenys paneigia šiuos jo teiginius. Kaip matyti iš 2022 m. spalio 10 d. specialisto išvados Nr. T-N 2153/2022(01) (5 t., b. l. 34), nuteistojo šlapime nebuvo rasta kokaino pėdsakų. Byloje nėra jokių kitų duomenų, galinčių patvirtinti P. A. pateiktą versiją, kad tiek kanapės (antžeminės dalys), tiek kokainas buvo skirti tik nuteistojo asmeninėms reikmėms. Vis dėlto šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo P. A. teiginiai, jog jis yra priklausomas nuo marihuanos, yra patvirtinti objektyvių bylos duomenų, kadangi jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karbosirūgšties (5 t., b. l. 34).

12.4. Taip pat akcentuotina aplinkybė, jog dalį turėtų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – P. A. išplatino A. B. Šią aplinkybę pripažino tiek pats nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje (4 t., b. l. 162–163, 171–173, 178–180; 6 t., b. l. 8), nurodydamas, kad narkotinėmis medžiagomis pasidalino su A. B. dėl to, kad šis neturėjo pinigų, tiek ir nuteistasis A. B., kuris paaiškino, kad kai P. A. pasakė, kad neturi pinigų, šis pasiūlė jį pavaišinti kanapėmis ir tada automobilyje P. A. jam atplėšė dalį kanapių (6 t., b. l. 10). Pažymėtina, kad šią aplinkybę A. B. nurodė ir jo sulaikymo metu (4 t., b. l. 151–154).

13. Dėl pirmiau išvardintų aplinkybių sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aptariamu atveju P. A. veiksmai atitinka kitokio narkotinės medžiagos platinimo sąvoką, o minėtas požymis patenka į BK 260 straipsnyje nustatytų nusikalstamų veikų sudėčių turinį bei eliminuoja galimybę nuteistojo veiksmus kvalifikuoti išimtinai pagal BK 259 straipsnį. Nors nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. A. turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo P. A. atliktų veiksmų atitiktį BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėčiai, klaidingai nustatė aplinkybę, jog nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį narkotinių medžiagų pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

14. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog P. A. turėjo tikslą platinti didelį turėtų narkotinių medžiagų kiekį. Nors neginčijamai užfiksuota, kad jo turėtas narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis daugiau kaip 1,85 karto viršija kiekį, kuris laikomas dideliu, baudžiamosios bylos medžiagoje iš esmės nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad visą šį kiekį nuteistasis laikė išimtinai platinimo tikslais. Taip pat nenustatyta, kokį konkretų kiekį narkotinės medžiagos – kokaino – nuteistasis laikė su tikslu išplatinti; vien tik aplinkybė, jog P. A. teiginiai dėl to, kad jis vartoja kokainą, buvo paneigti, savaime nepatvirtina versijos, kad minėta narkotinė medžiaga buvo skirta išimtinai platinimui. Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra išaiškinta, kad nenustačius platinti skirtos narkotinių medžiagų dalies, kaltininkui negalima inkriminuoti BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – didelio narkotinių arba psichotropinių medžiagų kiekio (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-261-449/2019, 1A-142-870/2020).

15. Taigi, įvertinus aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir kokaino – P. A. laikė su tikslu platinti, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo atliktas nuteistojo veikos kvalifikavimas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį yra neteisingas. P. A. veiksmai perkvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

16. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi įpareigojimą nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

17. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo motyvus skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintų reikalavimų nepažeidė ir nuteistajam P. A. paskyrė teisingą bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Paskirdamas P. A. 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

19. Nagrinėjamu atveju P. A. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir yra susijusi su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Vertintina ir tai, jog P. A. nepripažino aplinkybės, jog draudžiamas medžiagas laikė platinimo tikslais, be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, jo pozicija dėl padarytų nusikalstamų veikų keitėsi, kam padarė įtaką ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų išsamumas. Dėl to sutiktina su pozicija, kad nuteistasis tik iš dalies pripažino savo kaltę. Vertinant P. A. asmenybę nustatyta, jog jis praeityje buvo teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus, kurie susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (6 t., b. l. 105–107), teistumas išnykęs. Per paskutinius penkerius metus nuteistasis penkis kartus baustas administracine tvarka, daugiausia iš jų už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkių, paskirtos baudos yra sumokėtos (6 t., b. l. 121–124). P. A. šiuo metu dirba bei yra charakterizuojamas teigiamai (6 t., b. l. 34).

20. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. A. paskiriant realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant artimą BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam bausmės minimumui – 3 (tris) metus terminuoto laisvės atėmimo.

21. Perkvalifikavus P. A. veiksmus iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskyrus jam naują bausmę, ši bausmė turi būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme (3 metams terminuoto laisvės atėmimo) apimant švelnesnę bausmę (100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą) ir P. A. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

22. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį bei P. A. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais šioje dalyje bei sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės paskirti nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą švelnesnę bausmę. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis ne pirmą kartą teisiamas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą ir nors šiuo metu teistumas yra išnykęs, ši aplinkybė yra neigiamai charakterizuojanti nuteistąjį. Tai patvirtina, jog ankstesnės bausmės nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos ir jo atžvilgiu vėl nagrinėjama baudžiamoji byla dėl disponavimo įstatymų uždraustomis medžiagomis. Nors nuteistasis dirba, šiuo metu nevartoja draudžiamų medžiagų, vien tik šios aplinkybės nėra pakankamos skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta minimali, ar švelnesnę bausmės rūšį. Nagrinėjamu atveju konkuruoja paties nuteistojo interesai patirti kuo mažiau suvaržymų dėl jo padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės švelninimas ją padarytų per švelnia ir ji nebūtų pakankamai efektyvi siekiant paveikti apeliantą ir kitus asmenis laikytis įstatymų normų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 4 d. nuosprendį pakeisti.

P. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausme subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir P. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.