- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-1143-803/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12785-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Rosita Patackienė, Rūta Petkuvienė (pran.)
- Ieškovas
- S. Ž.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltas alksnis“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Rositos Patackienės ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) S. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltas alksnis“.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojos ir darbdavio tarpusavio tinkamo pareigų vykdymo ir atsiskaitymo su atleista darbuotoja.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad 2014-05-15 pradėjo dirbti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltas Alksnis“ administravimo vadovės pareigose. 2014-05-20 UAB „Baltas Alksnis“ vienintelio akcininko sprendimu ieškovė buvo paskirta laikinai eiti UAB „Baltas Alksnis“ direktoriaus pareigas. UAB „Baltas Alksnis“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2014-10-08 sprendimu (protokolo Nr. VASP-0002) ieškovė buvo atšaukta iš UAB „Baltas Alksnis“ l. e. p. direktoriaus pareigų, tačiau liko dirbti UAB „Baltas Alksnis“ administravimo vadove. Ieškovės 2014-10-08 prašymu jai suteiktos kasmetinės atostogos nuo 2014-10-09 iki 2014-10-17. Ieškovė 2014-10-17 pateikė prašymą UAB „Baltas Alksnis“, kuriuo išreiškė valią būti atleista iš darbo savo noru pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį.
3. Ieškovė įrodinėja, kad reikalaujant UAB „Baltas Alksnis“ vadovui 2014-10-17 parašė sutikimą, jog galutinis atsiskaitymas, t.y. darbo užmokestis už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn., atitinkamai ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, būtų išmokėti 2014-11-17. Ieškovė, nesulaukusi galutinio atsiskaitymo iš UAB „Baltas Alksnis“, kreipėsi žodžiu ragindama sumokėti skolą. Susitarti nepavykus, ieškovė kreipėsi į Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisiją. DGK 2015-03-31 sprendimu Nr. DGKS-1452 darbo byloje Nr. APS-36-4134 atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, nes reikalavimas nepriskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai.
Šalies argumentai
4. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 868,86 eurų neišmokėto darbo užmokesčio už 2014 m. rugsėjo mėn., 226,66 eurų darbo užmokesčio už 2014 m. spalio mėn., 240,60 eurų išmokos už kasmetines atostogas 2014 m. spalio mėn., taip pat 109,21 eurų kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 110,55 eurų ieškovės asmeninių lėšų, kurias ji panaudojo atsakovo naudai, ir kurios jai nėra grąžintos, 40,10 eurų dydžio vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokestį nuo 2014-11-18 iki visiško atsiskaitymo už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog darbdavio naudai kartais pirkdavo medžiagas, įrankius ir t. t., tam naudojo darbdavio skirtas ūkio išlaidoms bei savo asmenines lėšas.
Atsiliepimas
7. Atsakovas UAB „Baltas Alksnis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei įpareigoti ieškovę, kaip buvusią bendrovės direktorę, perduoti visus jos žinioje esančius UAB „Baltas alksnis“ dokumentus ir turtą, atsakyti į bendrovės pateiktas pretenzijas.
8. Atsakovas paaiškino, jog ieškovė bendrovei vadovavo nuo 2014-05-21 iki jos atšaukimo iš direktorės pareigų, t.y. faktiškai iki atleidimo momento (2015-10-17). Bendrovė buvusiai direktorei nieko neskolinga, kadangi su ja visiškai atsiskaityta įskaitymu.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, jog 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akto, pateikto atsakovo, ieškovė nėra pasirašiusi. Teismui pasiūlius skirti ekspertizę, ieškovė nesutiko apmokėti ekspertizės išlaidų, atsisakė ekspertizės.
Atsiliepimas
10. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktas ir kiti atsakovo pateikti dokumentai yra rasti bendrovėje ir atsakovo atstovė jų (ne)tikrumo patvirtinti negali. Teismui pateikti visi 2015-08-31 nutartyje nurodyti dokumentai, išskyrus banko sąskaitų išrašus (peržiūrėjus buhalterinius dokumentus, banko pavedimai, kuriais pervestas ieškovei darbo užmokestis už ginčijamą laikotarpį, nerasti) bei darbo tvarkos taisyklės (nerastos). Atsakovo atstovė pažymėjo, jog 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktas patvirtina, kad ieškovei atsakovas išmokėjo daugiau nei priklauso.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 23 d. sprendime konstatavo, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti.
12. Teismas nurodė, kad darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo faktas gali būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, kuriais yra pagrįstos buhalterinės operacijos.
13. Teismas įvertinęs, jog atsakovas į bylą pateikė 2014-07-17 rangos sutartį gaminiams bei montavimo darbams Nr. 14/07/17-1, 2014-07-22 pinigų priėmimo kvitą bei 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktą, iš kurių matyti, kad pagal 2014-07-17 rangos sutartį gaminiams bei montavimo darbams Nr. 14/07/17-1 G. T. išmokėjo 2896,20 eurų avansą, kurį priėmė ieškovė, ir tai yra užfiksuota 2014-07-22 pinigų priėmimo kvite, bei jog 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovės gautas 2896,20 eurų avansas be pinigų pervedimo yra įskaitomas kaip atlyginimas už rugsėjo ir spalio mėn., sprendė, jog su ieškove yra visiškai atsikaityta. Teismas siūlė skirti ekspertizę 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akte esančio parašo autentiškumo nustatymui, tačiau ieškovė ekspertizės atsisakė. Tokiu atveju teismas, palyginęs ant kitų bylos dokumentų esančius ieškovės parašus, kurių tikrumo ieškovė neginčija, su parašu, esančiu ant 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akto, ir nustačius, kad parašai yra aukšto panašumo lygmens, įvertinęs į bylą pateiktus duomenis bei šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog parašas, esantis ant 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akto, priklauso ieškovei ir yra autentiškas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darė išvadą, kad faktas, jog 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akte yra išreikšta tikroji ieškovės ir atsakovo valia, susitariant, jog ieškovės gautas 2896,20 eurų avansas be pinigų pervedimo yra įskaitomas kaip atlyginimas už rugsėjo ir spalio mėn., yra įrodytas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantė (ieškovė) pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinį vadovaudamasis vieninteliu įrodymu – 2014 m. spalio 17 d. sprendimo/įskaitymo aktu, kurį ieškovė ginčijo remdamasi parašo netikrumo aplinkybe, ir neatsižvelgdamas į kitų byloje surinktų įrodymų visetą, jų tarpusavio santykį bei logiškumą. Mano, kad atsakovo byloje pateiktas dokumentas, neva patvirtinantis ieškovės gauto 10000 Lt avanso įskaitymą kaip darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesius, ieškovei nežinomas ir neegzistavęs atsakovo buhalterijoje. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino ir ieškovės 2014 m. spalio 17 d. sutikimo išmokėti jai priklausantį darbo užmokestį už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėnesius iki 2014 m. lapkričio mėn. 17 d., bei 2014 m. spalio 17 d. sprendimo/įskaitymo akto turinio prieštaringumo bei jų nelogiškumo, kas patvirtina aplinkybę, jog minėtas aktas nebuvo pasirašytas 2014 m. spalio 17 d., o jame esantis parašas nepriklauso ieškovei. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateikti ranka rašyti 2014 spalio 13 d. prašymas dėl atleidimo ir 2014 m. spalio 17 d. sutikimas dėl atsiskaitymo, kurių ji neginčija, akivaizdžiai savo forma skiriasi nuo byloje esančio spausdinto 2014 m. spalio 17 d. suderinimo/įskaitymo akto, bei prieštarauja iki tol tarp šalių susiklosčiusiai praktikai bei dokumentų formai;
14.2. teismas tinkamai neįvertino ieškovei buhalterijos išduotos 2014 m. lapkričio 28 d. pažymos, patvirtinančios atsakovo neatsiskaitymo su ieškove jos atleidimo iš darbo dieną aplinkybę;
14.3. 2014 m. spalio 17 d. sprendimo/įskaitymo akte esantis parašas akivaizdžiai skiriasi nuo jos parašo atitinkamų elementų kituose dokumentuose, todėl teismas turėjo suabejoti jos parašo autentiškumu. Mano, kad aplinkybė, jog ji dėl finansinių lėšų stokos atsisakė atlikti parašo ekspertizę, nesuponuoja išvados, kad parašas yra apeliantės. Ieškovės teigimu, ji kreipėsi į Vilniaus apylinkės prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pateikto akto suklastojimo, o teismas, ieškovei atsisakius ekspertizės dėl lėšų trūkumo, būdamas aktyvus bei siekdamas įsitikinti abejonių sukėlusiu įrodymu, apie suklastoto dokumento faktą turėjo informuoti prokurorą;
14.4. visus iš klientų gautus pinigus perdavė atsakovui į kasą, tačiau teismas, kuriam įstatyme įtvirtintas aktyvus vaidmuo darbo bylose, nepagrįstai neužtikrino ieškovės kaip silpnesnės šalies tinkamo teisių gynimo ir neįpareigojo atsakovo pateikti į bylą buhalterinės apskaitos duomenų, iš kurių būtų galima būtų nustatyti apeliantės visų avansu gautų iš klientų pinigų perdavimo į atsakovo kasą faktą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. apeliantė nepagrįstai atsakovą kaltina dėl neva suklastotų dokumentų pateikimo. Ieškovė, būdama bendrovės direktore ir atleista iš pareigų, nevykdė pareigos perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal apyrašą naujai paskirtam direktoriui J. U.. Dėl nurodytos aplinkybės atsakovas galėjo pateikti teismui tik tokius dokumentus, kuriuos rado bendrovėje, adresu Pašilių k., Vilniaus r., ir inventorizuoti;
15.2. ieškovė, nevykdžiusi įstatyminės pareigos perduoti bendrovės turtą ir dokumentus, negali tuo pagrindu ginčyti 2014 m. spalio 17 d. suderinimo/įskaitymo akto nebuvimo ar galimo jo suklastojimo. Mano, kad vien tai, jog minėtas aktas prieštarauja ieškovės pateiktiems dokumentams, dar nesudaro pagrindo konstatuoti jo suklastojimo ar nebuvimo bendrovėje faktų;
15.3. atsakovas 2015-03-26 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą ieškovei darbo užmokestį bei kitas išmokas sudarė pagal turimus duomenis, o atsakovo pozicija dėl atsiskaitymo fakto buvo nuosekli visą bylos nagrinėjimo laiką. Nurodo, kad 2014 m. spalio 17 d. suderinimo/įskaitymo akto sudarymas yra logiškas, kadangi sudarytas nustačius aplinkybę, jog ieškovė yra negrąžinusi bendrovei gautų iš kliento lėšų, o ieškovė galėjo tokį dokumentą sudaryti siekdama išvengti reikalavimų dėl padarytų nuostolių atlyginimo;
15.4. abejodama parašo tikrumu 2014 m. spalio 17 d. suderinimo/įskaitymo akte galėjo teismo prašyti skirti ekspertizę, juolab, kad teismas jai išaiškino tokią teisę bei pasiūlė tai padaryti, tačiau ieškovė atsisakė motyvuodama tuo, jog gali neatgauti pinigų iš atsakovo už ekspertizę;
15.5. ieškovės pateikti dokumentai yra abejotino turinio, kadangi ieškovė 2014-10-17 sutikimą gauti darbo užmokestį iki 2014-11-17 įteikė buhalterei J. L., ant jo nėra direktoriaus vizos. Tiek ieškovė, tiek buhalterė yra įmonės UAB „Laiptų fabrikas“, kuriai perduotas faktinis atsakovo valdymas, lojalios darbuotojos bei patikėtinės. Atsakovo teigimu, buhalterės pasirašytų atsakovo vardu dokumentų atsakovas nepripažįsta, kadangi buhalterė, būdama suinteresuota, jų negalėjo ir neturėjo pasirašyti;
15.6. kilęs ginčas negali būti traktuotinas kaip darbo ginčas tarp darbuotojo ir darbdavio, o teismo vaidmuo nagrinėjamu atveju yra aktyvus, kadangi tokį pobūdį paneigia tiek Darbo ginčų komisijos 2015-03-31 sprendimas byloje Nr. APS-36-4131, tiek teisės aktai bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl bendrovės administracijos vadovo ir bendrovės santykių pobūdžio;
15.7. dėl ieškovės veiksmų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27080-15, kuriame ieškovė yra įtariamoji, be to, pagal įrodinėjimo naštos paskirstymą ieškovei, kaip buvusiai atsakovo direktorei ir naudojusiai bei disponavusiai bendrovės lėšomis, tenka pareiga įrodyti avanso grąžinimo atsakovui faktą;
15.8. ieškovė kasos pajamų orderio kvitų kopijas pateikė pažeisdama proceso įstatymo taisykles, kadangi visus įrodymus šalys privalo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, tokius dokumentus apeliantė galėjo pateikti dar pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti ieškovės pateikiamų dokumentų bei jų nevertinti. Be to, mano, kad kasos pajamų orderiai neatitinka proceso įstatyme keliamų įrodymų patiekimo formos reikalavimų, o ieškovė minėtais kasos pajamų orderio kvitais grąžino iš bendrovės ūkinėms išlaidoms gautas ir nepanaudotas pinigines lėšas, o ne gautus iš klientų avansus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Ieškovė 2014-05-15 pradėjo dirbti UAB „Baltas Alksnis“ administravimo vadovės pareigose pagal 2014-05-14 darbo sutartį Nr. 272, darbo sutartimi sulygtas ieškovei priklausantis darbo užmokestis – 868,86 eurų/mėn. (b. l. 93-96).
17. UAB „Baltas Alksnis“ vienintelio akcininko 2014-05-20 sprendimu ieškovė buvo paskirta laikinai į direktorės pareigas (b. l. 8). UAB „Baltas Alksnis“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (protokolo Nr. VASP-0002) ieškovė 2014-10-08 buvo atšaukta iš UAB „Baltas Alksnis“ laikinai einančios direktorės pareigų (b. l. 9), o nuo 2014-10-09 iki 2014-10-16 (imtinai, 8 kalendorines dienas) ieškovei buvo suteiktos kasmetinės atostogos (b. l. 97-98).
18. Šalių darbo santykiai baigėsi 2014-10-17 pagal DK 127 straipsnio 1 dalį (b. l. 99-100).
19. Ginčas tarp šalių kilo dėl 868,86 eurų darbo užmokesčio už 2014 m. rugsėjo mėn., 226,66 eurų darbo užmokesčio už 2014 m. spalio mėn., 240,60 eurų išmokos už kasmetines atostogas 2014 m. spalio mėn., 109,21 eurų kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 110,55 eurų ieškovės asmeninių lėšų, kurias ji panaudojo atsakovo naudai, išmokėjimo ieškovei fakto.
Dėl visiško atsiskaitymo su atleidžiama darbuotoja
20. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį.
21. Byloje apeliantė įrodinėja, kad darbdavys nevisiškai atsiskaitė su ja jos atleidimo dieną. Šią aplinkybę grindžia ant savo 2014-10-13 prašymo dėl darbo santykių pabaigos išreikštu sutikimu, kad darbo užmokestis už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. jai būtų išmokėtas iki 2014-11-17 (b. l.99), atskirai parašytu 2014-10-17 sutikimu, jog darbo užmokestis už 2014 m. rugsėjo ir spalio mėn. jai būtų išmokėtas iki 2014-11-17 (b. l. 11), 2014-11-28 darbo užmokesčio išmokėjimo pažyma, kurioje nurodyta 3847,01 Lt skola (b.l.18), sąskaitų išrašais.
22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei viename iš aukščiau nurodytų dokumentų nėra bendrovės valdymo organo parašo ar kitokio įrašo, galinčio patvirtinti šalių valios suderinimą dėl darbo užmokesčio išmokėjimo iki 2014-11-17. Ant ieškovės parengto 2014-10-17 sutikimo yra tik žyma „gauta“, padaryta buhalterės J. L.. 2014-11-28 darbo užmokesčio išmokėjimo pažyma, kurioje nurodyta 3847,01 Lt skola, parengta buhalterės J. L.. Atsakovas nurodė, jog tiek ieškovė, tiek buhalterė yra įmonės UAB „Laiptų fabrikas“, kuriai perduotas faktinis atsakovo valdymas, lojalios darbuotojos bei patikėtinės.
23. Atsakovas visiško atsiskaitymo su apeliante faktą įrodinėja 2014-10-17 suderinimo / įskaitymo aktu, kuriuo ieškovė ir atsakovas susitarė, kad ieškovės gautas 2896,20 eurų avansas be pinigų pervedimo yra įskaitomas kaip atlyginimas už rugsėjo ir spalio mėn. (b. l. 102). 2014-07-22 pinigų priėmimo kvite užfiksuota, kad ieškovė priėmė 2896,20 eurų avansą iš G. T. (b. l. 112), sumokėtą pagal 2014-07-17 rangos sutartį gaminiams bei montavimo darbams Nr. 14/07/17-1 (b. l. 108).
24. Parengtame UAB „Baltas Alksnis“ direktorius J. U. 2014-11-17 įsakyme dėl S. Ž. atleidimo iš darbo nėra jokių žymų apie vėlesnį atsiskaitymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliantė yra asmuo, kuris užėmė vadovaujančias bendrovės vidaus administravimo pareigas, t.y. buvo priimta kaip administravimo vadovė, o didžiąją darbo santykių su atsakovo laikotarpiu buvo vadovė. Tai reiškia, kad turėjo reikiamą kompetenciją suvokimui, jog šiame dokumente yra fiksuojama visa atleidimo iš darbo tvarka, tame tarpe, nurodoma ir atsiskaitymo nuostata. Ginčo dėl minėto įsakymo nėra, jokių prierašų apeliantė jame nėra padariusi.
25. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, apeliacinis teismas konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta apeliantės nurodyta aplinkybė dėl darbdavio valios su ja atsiskaityti iki 2014-11-17 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
26. Kaip minėta, įstatymas numato, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Atsakovas pateikė į bylą susitarimą / įskaitymą, kuriuo 10 000 Lt (2896.20 eurų) suma yra sutarta kaip atlyginimas už rugsėjo ir spalio mėnesius. Ši suma apima ir ieškovės įrodinėjamą sumą, mokėtiną kaip kompensaciją už atostogas.
27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, esant nenuginčytam 2014-10-17 suderinimo / įskaitymo aktui, nėra pagrindo padaryti išvados dėl DK 141 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Esant šiai aplinkybei konstatuojama, jog atsakovas įrodė visiško su atleidžiama darbuotoja atsiskaitymo faktą jos atleidimo iš darbo dieną (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Dėl įrodymų vertinimo
28. Apeliantė mano, kad teismas privalėjo kreiptis dėl dokumento – 2014-10-17 suderinimo / įskaitymo akto suklastojimo į prokurorą, apeliantei atsisakius atlikti ekspertizę dėl lėšų trūkumo. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą ir nurodo, jog kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008).
29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad palyginus ant kitų bylos dokumentų esančius ieškovės parašus, kurių tikrumo ieškovė neginčija, su parašu, esančiu ant 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akto, parašai yra aukšto panašumo lygmens.
30. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog minėta teisės normos dispozicija suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti dėl būtinybes priimti nutartį dėl kreipimosi į prokurorą.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, pasisakant dėl 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo akto įrodomosios reikmės yra pakankamai argumentuota. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė užėmė vadovaujančias pareigas ir dėl to turi lygiavertę galimybę su darbdaviu įrodinėti civiliame procese. Kitoks įrodinėjamos naštos paskirstymas reikštų DK 2 straipsnio 4 pažeidimą. Be to, toks teismo procesinis sprendimas visiškai atitinka įstatymo reikalavimą dėl pareigos išnagrinėti bylą per protingą terminą (CPK 413 straipsnis).
32. Aplinkybė, jog po sprendimo priėmimo apeliantė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 151, 152, 160) neveikia apeliacinės bylos nagrinėjimo objekto (CPK 314 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė pasinaudojo DK 208 straipsnio 1 dalimi, numatančia darbuotojo reikalavimu darbdavio pareigą išduoti pažymą apie darbą toje darbovietėje, nurodydamas darbuotojo pareigas, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydį ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų dydį, atleidimo iš darbo priežastį. Ieškovė nepagrindė aplinkybės, jog aiškinosi įrodinėjamos skolos atsisakymo sumokėti priežastį prieš kreipimąsi į teismą. Byloje yra įrodymai, kad apeliantė pateikė reikalavimą Darbo ginčų komisijai, o, šiai nurodžius, jog ji nėra kompetentinga institucija nagrinėti bylą, kreipėsi į teismą. Tokiu atveju konstatuojama, jog ieškovė neišnaudojo galimybės tinkamai pasiruošti procesui, o kartu veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pažymėtina, kad bendro gyvenimo taisyklių pagarba (DK 35 straipsnio 1 dalis) įpareigoja bendradarbiauti, veikti protingai, taip išvengiant žalos padarymo, pradedant procesą, tinkamai nepasiruošus bylai.
33. Kaip matyti iš apeliantės argumento dėl atsisakymo skirti ekspertizę, ji nuogąstavo, jog nebus atlygintos ekspertizės išlaidos. Tačiau tokie pat praradimai gali atsirasti darbdaviui dėl ieškovės nepasirengimo teisminiam ginčui. Teismui nusprendus taikyti CPK 300 straipsnio 1 dalį jau nagrinėjant bylą teisme pagal civilinio proceso normas, procesas užsitęstų ilgai, o tai reikštų bylos pralaimėjimo atveju darbdaviui didelės sankcijos taikymą pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, o vėliau galimą atsakomybės ir valstybei taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Deichmann avalynė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-354/2014).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu atveju, kai byloje nėra įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į darbdavį prieš pradėdama teisminį procesą ir negalėjo gauti duomenų apie 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesikreipė į prokurorą. Kita vertus, gavus teigiamą išvadą jai nėra jokių kliūčių pradėti naują teisminį procesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
35. Byloje nėra įrodymų dėl apeliantės sunkios turtinės padėties. Ieškovė pirmosios instancijos teismui nenurodė įrodymų, kad jai turėtų būti pasiūlyta kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, taip užtikrinant jos procesines teises (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas 19 straipsnis). Tokiu atveju taip pat nėra pagrindo konstatuoti teismo pareigos pažeidimo įrodinėjimo procese nagrinėjant darbo bylą.
36. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi pagal įstatymą teismas negali konstatuoti vietoj eksperto apeliantės įrodinėjamą parašo netikrumo aplinkybę, todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi 2014-10-17 suderinimo/įskaitymo aktu, atmetamas (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 212 straipsnio 1 dalis).
37. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas dėl įmonės vadovo pareigų ir atsakomybės pagal CK 2.87 straipsnio taikymo nevertinamas, nes jis nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant byloje kilusį ginčą dėl visiško atsiskaitymo su atleistu darbuotoju. Jis būtų vertinamas, jei bylos objektu būtų materialinės atsakomybės klausimai.
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenų visuma ir teismo skundžiamame procesiniame sprendime išdėstyti motyvai bei jų pagrindu padarytos išvados teikia pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikšmingas ginčo išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
39. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
40. Konstatuojama, jog kasos kvitų: BALK 14-014, išrašyto 2014-08-06, BALK 140019, išrašyto 2014-08-18, BALK 140019, išrašyto 2014-08-20 (b.l. 156-158), nėra pagrindo priimti, nes nėra tinkamai pagrįstas šių įrodymų sąsajumas su nagrinėjamoje byloje faktinėmis aplinkybėmis. Atsiskaitymo su apeliante faktas įrodinėjamas G. T. sumokėtu 2896,20 eurų avansu, pagal 2014-07-22 išrašytą pinigų priėmimo kvitą, kurį priėmė ieškovė (b.l.130). Taigi piniginių operacijų datos visiškai nesutampa.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos remiantis pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas.
42. Atsakovas neprašo teismo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidų, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.