- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-1486-656/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- UAB „Skolų išieškojimo biuras“
- Atsakovas
- T. K., UAB „Skolų išieškojimo biuras“, V. O.
- Trečiasis asmuo
- V. O., V. K., Kolegija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės (apeliantės) T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ ieškinį atsakovei T. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės T. K. priešieškinį atsakovams UAB „Skolų išieškojimo biuras“ ir V. O. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys V. O., V. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 19810 Lt skolos, 1278, 15 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2007-12-17 su V. O. sudarė Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį Nr. SIB 07/12/17-1, kuria V. O. perleido savo reikalavimo teises, kilusias iš 2006-03-02 paskolos sutarties, sudarytos tarp V. O. ir T. K., ieškovui UAB „Skolų išieškojimo biuras“. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 19810 Lt skolą, 1278,15 Lt palūkanas, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės priešieškinį prašė atmesti, nurodė, jo atsakovė siekia išvengti atsakomybės savaip interpretuodama paskolos sutarties turinį. Atsakovė neįrodė, jog ji pagal paskolos sutartį pinigų negavo, neįrodė, jog ši paskolos sutartis yra sudaryta dėl apgaulės.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2006-03-02 sytartį, sudarytą tarp V. O. ir T. K. dėl 7810 Lt paskolos. Ieškovė nurodė, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės, vadovaujantis CK 1.91 str. 1, 5 dalimis, negalioja. Atsakovė nurodė, jog 2003 metų balandžio mėnesio 10 d. sudegė namas, buvęs adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė gyveno. Atsakovas, jos buvęs sutuoktinis V. O., žinodamas jos bėdą, 2006 m. pavasarį, pasisiūlė padėti suruošti dokumentus dėl sudegusio namo bei prie jo buvusių žemių nuosavybės teisių atkūrimo, bei paruošti pareiškimą teismui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto, tuo tikslu atsakovė T. K. išdavė V. O. notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti ją įvairiose valstybinėse institucijose. Tą pačią dieną po įgaliojimo išdavimo, atsakovas pareikalavo 7810 Lt atlygio, bet sutiko gauti prašomo atlygio sumą po to, kai dokumentai bus pateikti teismui ir teismas pripažins juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau atsakovas pareikalavo sudaryti sutartį, kurioje turėjo būti nurodyta atlygio suma. Ji nurodė, jog nemoka lietuvių kalbos ir nesuprato, jog pasirašo paskolos sutartį. Atsakovė nurodė, jog ji yra apgauta, prašo pripažinti 2006-03-02 sutartį, sudarytą tarp V. O. ir T. K., negaliojančia, nes ji buvo suklaidinta, sudaryta apgaulės įtakoje, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II.Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies, priteisė iš atsakovės 7810 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2007-12-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 234,3 Lt žyminio mokesčio, ir 500 Lt už advokato paslaugas ieškovo naudai, o priešieškinį atmetė.
Teismas Ieškovas pateikė į bylą 2006-03-02 paskolos sutartį, kuri susideda iš trijų dalių: pirmojoje sutarties dalyje nurodyta, jog T. K. pasiskolino iš V. O. 7810 litų, kuriuos įsipareigojo paskolos davėjui gražinti per šešis mėnesius nuo paskolos sutarties sudarymo momento. Iš šios sutarties dalies turinio darytina išvada, jog atsakovė T. K. gavo skolon 7810 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti paskolos davėjui per 6 mėnesius nuo paskolos sudarymo momento, t.y. nuo 2006-03-02, ši sutarties dalis atitinka CK 6.870 str., 6.871 str. nuosatas, paskolos gavėjas privalo sutartyje nustatytu laikotarpiu grąžinti skolą paskolos davėjui, kaip tai numatyta CK 6.873 str.1d., laiku negražinus paskolos, paskolos gavėjas turi mokėti CK 6.210 str. nustatytas palūkanas pagal CK 6.874 str. nuostatas. Atsakovė ginčija paskolos sutartį, nurodydama, jog ji minėtų pinigų negavo, tačiau, jos pareiga įrodyti šią aplinkybę, kaip tai nurodyta CK 6.875. CK 6.875 str. 2 d. nurodyta, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė pagal CK 6.871 str. reikalavimus, paskolos sutartį ginčyti remiantis liudytojų parodymais, negalima, išskyrus CK 1.93 str. pagrindą, taip pat, kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant, arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Atsakovė neįrodė nei vienos įstatyme nustatytos aplinkybės, dėl kurių reiktų pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, liudytojas K. O. pinigų perdavimo fakto nematė, T. K. sutuoktinis V. K. išsakė savo nuomonę, jog jo žmona pinigų nesiskolino, ir, kad ji buvo apgauta, tačiau nežino aplinkybių, kaip atsakovė pasirašė paskolos sutartį. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktu nustatyta, jog 2006-03-02 sutartyje tarp V. O. ir T. K. rankraštinis tekstas 1-os sutarties dalyje „perdaviau pinigus“ ir „pinigus priėmiau“ rankraštinis tekstas yra padaryti vienarūšiais dažikliais , ši nustatyta aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog pinigus atsakovė gavo, nes pasirašė ties žodžiais“pinigus priėmiau“, taip pat eksperto nustatyta, jog sutarties pirmąją dalį ir antrąją dalį pasirašė atsakovė T. K. . Atsakovė neįrodė, jog ji pasirašė įsipareigojimą buvusiam sutuoktiniui sumokėti pinigus ateityje už jo atliktas tam tikras paslaugas tvarkant nuosavybės atstatymo klausimus pagal jam suteiktą įgaliojimą. Šis įgaliojimas veikė nuo 2006-03-02 iki 2006-03-21, t.y. apie 20 dienų. Iš byloje esančio pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rašyto teismui 2007-06-29, kuriuo pareiškėjas B. O. prašė nustatyti juridinį faktą, jog jis nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), turinio, matyti, jog T. K. šiame name gyveno kaip pareiškėjo marti, šioje byloje ji buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, šio pareiškimo turinys nepatvirtina atsakovės nurodytų aplinkybių, jog ji, buvusio sutuoktinio reikalavimu už teikiamas paslaugas, tvarkant nuosavybės klausimus dėl sudegusio namo (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, pasirašė šią paskolos sutartį. Nėra pagrindo naikinti paskolos sutarties, atsakovės nurodytų argumentų pagrindu, t.y.ji neįrodė CK 1.91 str. nurodytų pagrindų, dėl kurių reiktų sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovo UAB „Skolų išieškojimo biuras“ reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SIB 07/12/17-1 pagrindu ( CK 6.101 str.) tenkintinas reikalavimas priteisti iš atsakovės 7810 Lt skolos pagal 2006-03-02 paskolos sutartį, sudarytą tarp V. O. ir T. K. ( CK 6.38 str.), bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.210 str). Likusoje dalyje ieškovas ieškinio reikalavimo neįrodė, nes paskolos sutarties antrojoje dalyje, kurioje nurodyta, jog „V. O. kitą sumą iki dvylikos tūkstančių litų bus sumokėta pusės metų laikotarpyje T. K. prašant“, turinio negalima daryti išvados, jog šiuos pinigus paskolos davėjas perdavė paskolos gavėjui, pagal šios sutarties dalies turinį galima daryti išvadą, jog pinigus paskolos davėjas perduos tada, kai jų paprašys paskolos gavėjas, aplinkybių, kad pinigus V. O. perdavė atsakovei, neįrodė nei ieškovas nei pats paskolos davėjas, todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas atmestinas ( CK 6.870str). Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl paskolos sutarties trečiosios dalies, dėl 643 Lt perdavimo atsakovei T. K., todėl šioje dalyje paskolos sutartis nenagrinėtina.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai.
Atsakovė (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
V. O. pasisiūlė padėti atsakovei sutvarkyti namo nuosavybės dokumentus. Atsakovė pavedė V. O. tvarkyti dokumentus, išdavė notariškai patvirtintą įgaliojimą. Šalys susitarė, kad atsakovė V. O. sumokės 7810 Lt atlygį, tačiau pareiga mokėti atlygį buvo įforminta kaip atsakovės gauta paskola, nes V. O. nenorėjo pasirašyti atlygintinų paslaugų teikimo sutarties. Atsakovė nemoka lietuvių kalbos. V. O. paaiškino, kad sutartyje nurodyta, kad paskolos pinigai bus perduoti ateityje padarant apie tai atskirą įrašą ir reikės atskiro atsakovės parašo, patvirtinančio pinigų gavimą, t.y. neapsirūpino tteisingu išvertimu. Ginčijama sutartis neišreiškė tikrosios atsakovės valios. Liudytojai K. O. ir V. K. parpdė, kad jie žino jog atsakovė faktiškai pinigų negavo.V. O. ir atsakovė pasirašydami 2006-03-02 paskolos sutartį iš tikrųjų kalbėjo apie V. O. atlyginimą kaip atstovo, veikiančio pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. Įvykių seka ir V. O. patvirtina ketinimą sudaryti apsimestinį sandorį (CK 1.87 str.), kuris negalioja.Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, V. O. ir atsakovė yra buvę sutuoktiniai ir juos praeityje siejo artimas bendravimas, todėl atsakovė atlikdama formalius veiksmus nebuvo reikli sandorio įforminimui.Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas iš V. O. reikalavimo teisę įsigijo tik už 50 Lt, nors perimta reikalavimo teisė į žymią sumą – 7810 Lt. Toks elgesys prieštarauja sažiningumui bei protingumui ir sudaro pagrindą mqanyti, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta apgaule.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė sundą atmesti, atsiliepimą grindė šiais argumentais:
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis. Pati apeliantė veikė neapdairiai, nepasirūpindama sutarties vertimu į jai suprantamą kalbą, todėl apeliantės ir trečiojo asmens V. O. sudaryta sutartis negali būti vertinama kaip sudaryta esant apeliantės suklydimui ir tuo pagrindu pripažinta negaliojančia.Remiantis LR CK 6.875 str. 1 d. paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Pagal LR CK 6.875 str. 2 d. tuo atveju, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, tačiau apeliantė neįrodė nei vienos iš šių aplinkybių, dėl kurių sutartį reikėtų pripažinti negaliojančia. Nebuvo įrodyta, kad apeliantė pinigų negavo – 2006-03-02 sutartyje nurodyta, kad T. K. pasiskolino iš V. O. 7810 Lt sumą, kurią turėjo grąžinti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo – teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties tekste esantis žodis „pasiskolino“ įrodo, kad pinigai buvo perduoti prieš pasirašant sutartį. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Remiantis LR CK 6.875 str. 1 d. paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Pagal LR CK 6.875 str. 2 d. tuo atveju, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, pagal šio straipsnio 1 dalį ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus CK 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi pinigų perdavimo fakto įrodymas. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atsakovė turėjo įrodyti, kad paskolos sutartis ir įrašai apie pinigų perdavimą buvo pasirašyti dėl apgaulės, kuri pasireiškia neteisingu lietuviško sutarties teksto išvertimu lietuvių kalbos nemokančiai atsakovei. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo įrodyta jog apeliantė pinigų negavo – 2006-03-02 sutartyje nurodyta, kad T. K. pasiskolino iš V. O. 7810 Lt sumą, kurią turėjo grąžinti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sutarties tekste esantys žodžiai „perdaviau pinigus“ ir „pinigus priėmiau“ įrodo, kad pinigai buvo perduoti prieš pasirašant sutartį. Atsakovė pinigų negavimo faktą įrodinėja tik savo paaiškinimais. Liudytojų atsakovės sūnaus K. O. ir sutuoktinio V. K. parodymai nepaneigia rašytine paskolos sutartimi grindžiamos prezumpcijos, nes šie liudytojai tiesiogiai nedalyvavo darant įrašus dėl pinigų perdavimo fakto.
Atsakovė neneigia aplinkybės, kad ji buvo pavedusi V. O. atstovauti atsakovę tvarkant nuosavybės klausimus. Šią aplinkybę patvirtina notariškai patvirtinto įgaliojimo išdavimas. Sudegus atsakovės gyvenamajam namui bei atsakovei siekiant sutvarkyti savo nekilnojamojo turto dokumentus, objektyviai pateisinama tai, kad atsakovei reikėjo skolintis pinigų. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Todėl teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Šalies elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiškomis aplinkybėmis ir atidus žmogus būtų sudaręs sandorį tokiomis pat sąlygomis (Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2002-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1519/2002). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-11-03 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-1125/2003 yra konstatavęs, kad „vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo rūpintis savo teisėmis ir interesais. Protingumo principas suponuoja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą pasikonsultuotų su teisininku arba apskritai susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo“. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pati apeliantė veikė neapdairiai, nepasirūpindama sutarties vertimu į jai suprantamą kalbą, todėl 2006-03-02 paskolos sutartis negali būti vertinama kaip sudaryta esant apeliantės suklydimui dėl apgaulės ir tuo pagrindu pripažinta negaliojančia. Atsakovės teiginys, kad įrašai apie faktinį pinigų perdavimą ir gavimą įrašyti į tekstą vėliau negu visas sutarties tekstas, nepatvirtintas jokiais kitais objektyviais įrodymais. 2010-08-17 ekspertizės aktas yra objektyvus didesnio patikimumo įrodymas. Ekspertizės metu nustatyta, kad įrašai ir visas sutarties tekstas surašytas vienarūšiais dažikliais, todėl ši aplinkybė minimizuoja tikimybę, kad teksto dalys surašytos skirtingu metu. Atsakovės argumentai prieštaringi, nes ji nurodo, kad nesuprato sutarties teksto, bet tuo pačiu, ji nurodo, kad įrašų apie faktinį pinigų perdavimą sutarties pasirašymo metu nebuvo ir jie atsirado vėliau. Šis atsakovės aiškinimas paneigia atsakovės poziciją, kad ji nesuprato sutarties teksto. Kainos, už kurią ieškovas iš V. O. įsigijo reikalavimo teisę reikalauti skolos grąžinimo, dydis įtakos paskolos sutarties galiojimui neturi.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.