Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, kuriuo G. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209¹ straipsnio 2 dalį nubaustas vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. Z. nubaustas pagal ATPK 209¹ straipsnio 2 dalį už tai, kad patikrinus, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikosi leidime taikyti laikinąjį įvežimą perdirbti Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-11-12) nustatytų sąlygų, buvo nustatyta, jog lengvasis automobilis „Toyota Camry“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-22) nėra reeksportuotas ar pateiktas naujiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti per muitinės nustatytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūros užbaigimo laikotarpį (iki 2015-07-22) ir nepateiktas prašymas pratęsti minėtoje importo deklaracijoje nustatytą reeksporto terminą. Vadovaujantis 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87 straipsnio, 118 straipsnio nuostatomis, leidimo turėtojas privalo laikytis leidime nustatytų sąlygų bei pranešti muitinei apie visus po leidimo gavimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam naudojimuisi leidimu arba jo turiniu, per muitinės nustatytą laikotarpį kompensacinius produktus eksportuoti, reeksportuoti, pateikti naujiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti ar pateikti prašymą pratęsti laikinojo įvežimo perdirbti procedūros terminą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkas G. Z., būdamas atsakingas už įmonės laikinai įvežtoms perdirbti prekėms taikomų muitinės procedūrų savalaikį vykdymą ir tinkamą nustatytų reikalavimų laikymąsi pagal Klaipėdos teritorinės muitinės išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-11-12), neužtikrino, kad per muitinės nustatytą laikotarpį anksčiau nurodyta transporto priemonė būtų eksportuota, reeksportuota ar pateikta naujiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, ir laiku nepateikė prašymo pratęsti laikinojo įvežimo procedūros terminą. Tuo G. Z. pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 87, 118 straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. Z. skirta minimali – vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų – bauda. Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad aplinkybės, dėl kurių apeliantui skirta minimali bauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Nors G. Z. nurodo, jog dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir gailisi bei bendradarbiavo su pareigūnais, tačiau ši aplinkybė nėra išskirtinė ir šiuo atveju yra reikšminga tik skiriant nuobaudą neperžengiant sankcijos ribų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtą, vien pažyma apie gaunamas pajamas neįrodo itin sunkios G. Z. materialinės padėties. Be to, net ir įvertinus apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo padarymo aplinkybėmis, G. Z. padarytas pažeidimas, numatytas ATPK 209¹ straipsnio 2 dalyje, negali būti pripažintas mažareikšmiu. Todėl šiuo atveju aplinkybės, dėl kurių skirta minimali bauda turėtų būti laikoma aiškiai neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nepakanka apeliaciniam skundui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos švelninimo galimybę.

Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį. G. Z. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir jau būdamas praeityje baustas už analogišką administracinį teisės pažeidimą, žinojo, kokio dydžio baudos skiriamos už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimus, tačiau tai jo nesulaikė pakartotinai nusižengti. Jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam tinkamai atlikti savo pareigas, apeliantas nenurodė. Priešingai, teikdamas paaiškinimą Institucijai, kuri atliko patikrinimą, G. Z. paaiškino, jog laiku nepateikė prašymo, nes buvo įsivėlusi klaida tvarkant apskaitą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu G. Z. savo poziciją pakeitė ir paaiškino, kad pažeidimas padarytas netyčia, esant problemų šeimoje, nes vaikui kelias dienas buvo pakilusi aukšta temperatūra. Atkreiptinas dėmesys, kad muitinė buvo nustačiusi laikinojo įvežimo perdirbti procedūros užbaigimo laikotarpį – 2015-07-22, o pažeidimas buvo nustatytas tik atlikus patikrinimą – 2016-03-09, t. y. praėjus beveik aštuoniems mėnėsiams. Toks pažeidėjo nenuoseklumas negali būti vertinimas kaip nuoširdus prisipažinimas dėl padaryto teisės pažeidimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad G. Z. skirta minimalaus dydžio administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. Z. apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.