Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-09-15 · Civilinė byla Nr. e2-864-790/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-15
Bylos Nr.
e2-864-790/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00907-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Marius Bajoras (pirm.)
Ieškovas
S. C.
Atsakovas
"Swedbank"
Kategorijos
Civilinių bylų Nr. e2-864-790/2022Nr. e2-865-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00907-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.1.17; 3.1.7.1.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovo S. C. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, ir 2022 m. liepos 22 d. nutarties, kuria nebuvo patenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarčių atkūrimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė S. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. C. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu ieškovo 2018 m. sausio 4 d. prašymą atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl įmokų įskaitymo eilės pakeitimo; 2) patvirtinti šalių įsipareigojimų balansus 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. pagal ieškovo pateiktą lentelę; 3) pripažinti negaliojančiu 2019 m. lapkričio 27 d. atliktą sutarčių nutraukimą ir nuo 2019 m. lapkričio 15 d. atkurti 2005 m. spalio 20 d., 2006 m. sausio 20 d., 2006 m. rugsėjo 4 d. ir 2007 m. spalio 1 d. kredito sutarčių galiojimą; 4) pripažinti negaliojančiais notarės S. B. 2020 m. vasario 3 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 705, ir 2020 m. vasario 17 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 1057; 5) priteisti ieškovui iš atsakovės 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad jis tinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovei pagal kredito sutartis ir net yra atlikęs permoką, todėl atsakovė nepagrįstai jas nutraukė.

2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės B. P. vykdomosiose bylose Nr. 0171/20/00524 ir Nr. 0171/20/02511. Ieškovas nurodė, kad jo prievolių vykdymas pagal nutrauktas kredito sutartis buvo užtikrintas hipoteka. Atsakovė, nutraukusi sutartis, kreipėsi į notarą ir jai buvo išduoti vykdomieji įrašai. Tačiau ieškovo turtas negali būti realizuojamas, nes kredito sutartys buvo nutrauktos neteisėtai. Tuo atveju, jeigu vykdomosiose bylose būtų atliktas išieškojimas ir turtas būtų parduotas, ieškovui kiltų neigiamų padarinių, nes jis prarastų savo turtą. Varžytynėse realizuojamas ieškovo turtas yra įkeistas hipoteka, kuria užtikrintas ieškovo prievolių pagal nutrauktas kredito sutartis vykdymas. Teismo sprendimas atkurti kredito sutartis negalėtų būti vykdomas, jeigu ieškovui nepriklausytų turtas, kuriuo užtikrintas šių sutarčių vykdymas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus.

4. Teismas vertino, kad patenkinus ieškovo reikalavimą patvirtinti šalių įsipareigojimų balansus 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2021 m. gruodžio 15 d. pagal ieškovo pateiktą lentelę ieškovui nekiltų jokių materialinių teisinių padarinių. Ieškovo nurodomi įsipareigojimų balansai gali būti naudojami kaip įrodinėjimo priemonė siekiant, kad būtų patenkinti kiti ieškinio reikalavimai, bet tai nėra savarankiškas ieškinio reikalavimas. Jokių materialinių teisinių padarinių ieškovui nekiltų ir teismui patenkinus reikalavimą pripažinti negaliojančiu paties ieškovo 2018 m. sausio 4 d. prašymą atsakovei dėl įmokų įskaitymo eilės pakeitimo. Šis prašymas pats savaime nedaro įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms.

5. Teismas nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti sutarčių nutraukimą negaliojančiu ir nuo 2019 m. lapkričio 15 d. atkurti 2005 m. spalio 20 d., 2006 m. sausio 20 d., 2006 m. rugsėjo 4 d. ir 2007 m. spalio 1 d. kredito sutarčių galiojimą. Ieškinyje ieškovas pateikė duomenis apie pagal kredito sutartis sumokėtas sumas iki 2021 m. gruodžio 15 d. Tačiau ieškinys yra pareikštas 2022 m. liepos 14 d., o byla bus išnagrinėta dar vėliau. Ieškinyje nėra paaiškinta, kaip ieškovas supranta sutarčių atkūrimą ir jų vykdymą, tuo atveju, jei teismas tenkintų reikalavimus pripažinti ieškovo nurodytų kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu. Ieškovas, reikšdamas šiuos reikalavimus, nenurodė jų pagrindo (faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia materialųjį teisinį reikalavimą).

6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Teismas nurodė, kad šiuo metu ieškinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų ir pagal jį negalės būti iškelta civilinė byla. Todėl negalima vertinti, kad jis yra tikėtinai pagrįstas.

8. Teismas pažymėjo, kad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai, prasidėjus vykdymo procesui, skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, taip pat kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo. Tačiau ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančiais vykdomuosius įrašus, neginčija jų teisėtumo, bet nurodo, kad, teismui patenkinus pagrindinį reikalavimą pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu, turi būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas pripažinti negaliojančiais notaro išduotus vykdomuosius įrašus. Ieškovo prašyme nurodytos aplinkybės, kad sutartys nutrauktos nepaisant to, jog jos nebuvo pažeistos ir ieškovas įvykdė daugiau įsipareigojimų, nei privalėjo, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, todėl, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali būti vertinamos kaip įrodytos ar pagrindžiančios atsakovės nesąžiningumą.

III. Atskirųjų skundų argumentai

9. Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti ieškinį priimtu jo pateikimo teismui dieną, t. y. 2022 m. liepos 14 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi tik nustatyti, ar ieškovas yra suformulavęs reikalavimus, tačiau jis neturi vertinti jų pagrįstumo. Reikalavimai turi būti vertinami tik sprendimo priėmimo stadijoje, po to, kai byla išnagrinėta iš esmės ir įvertinti joje pateikti įrodymai. Teismas neturi teisės nurodyti ieškovui, kokius reikalavimus jis turėtų reikšti. Teismas turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir juos patenkinti arba atmesti.

9.2. Šalių įsipareigojimų balanso įvertinimas ir patvirtinimas – tai reikalavimo pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu pagrindas ir sudėtinė dalis. Tik konstatavęs ieškovo pateikto šalių įsipareigojimų balanso teisingumą teismas gali priimti sprendimą pripažinti sutarčių nutraukimą neteisėtu. Šalių įsipareigojimų balansas sudaro esminį pagrindą teisinių pasekmių atsiradimui, todėl priešingas teismo teiginys yra klaidingas. Ieškovui yra svarbu, kad šalių įsipareigojimų balansai būtų patvirtinti teismo sprendimo rezoliucine dalimi, nes tik ši teismo sprendimo dalis atsispindi vykdomajame rašte. Įrašius balansus į vykdomąjį raštą bus sudarytos sąlygos sklandžiam vykdymo procesui, kuris bus susijęs su kreditų įmokų sumų apskaičiavimu. Nesant vykdomajame rašte skaičių, sprendimo vykdymo stadijoje nebus įmanoma atlikti kredito įmokų skaičiavimo, o tai sudarys atsakovei sąlygas nevykdyti teismo sprendimo.

9.3. Ginčijamas ieškovo 2018 m. sausio 4 d. prašymas sukelia teisines pasekmes. Ieškovo mokėtinų sumų skirtumas (teisinės pasekmės), taikant ir netaikant šį prašymą, sudaro 1 056,45 Eur.

9.4. Teismas nurodė ieškovui pagrįsti ieškinį aplinkybėmis, kurios dar tik gali įvykti ateityje, kai bus vykdomas sprendimas. Tačiau aplinkybės, kurios galbūt tik įvyks ateityje, negali būti ieškinio pagrindu. Kredito sutartys neteisėtai buvo nutrauktos 2019 m. lapkričio 27 d. ir šio veiksmo neteisėtumo negali pagrįsti aplinkybės, įvyksiančios ateityje vykdant teismo sprendimą. Jį gali pagrįsti tik aplinkybės, įvykusios 90 dienų iki sutarčių nutraukimo (šalių įsipareigojimų balansas šiuo laikotarpiu). Ieškinio pagrindas yra išsamiai išdėstytas ieškinyje, o teismo nustatytas trūkumas, susijęs su ieškinio pagrindo nenurodymu, objektyviai negali būti pašalintas.

10. Ieškovas atskirajame skunde ir patikslintame atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutartį ir netaikyti ieškovo prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes jų objektas pasibaigė. Atskirasis skundas ir patikslintas atskirasis skundas grindžiami šiais argumentais:

10.1. Teismo teiginiai, kad ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti vykdomuosius įrašus negaliojančiais ir kad ieškovas neginčija vykdomųjų įrašų teisėtumo, yra prieštaringi. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą pripažinti vykdomuosius įrašus negaliojančiais, todėl priešingi teiginiai yra klaidingi.

10.2. Teismas nurodė, kad atsakovės apgaulė dar nėra įrodyta, nes byla nėra išnagrinėta, todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Tačiau ieškinio priėmimo stadijoje atsakovo kaltė niekada nebūna įrodyta, todėl, vadovaujantis tokiais teismo argumentais, laikinosios apsaugos priemonės negalėtų būti taikomos jokioje byloje. Pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sudaro ne įrodyta kaltė, o tikimybė, kad ji bus įrodyta.

10.3. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas, siekdamas neprarasti savo būsto, turėjo įvykdyti atsakovės neteisėtus reikalavimus. Antstolės 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkyme nurodyta, kad ieškovas sumokėjo 183 729,69 Eur. Bendra ieškovo nesumokėta kreditų suma sudarė 134 387,17 Eur. Šių sumų skirtumas sudaro 49 342,52 Eur; tokias pasekmes ieškovui sukėlė ginčijama nutartis. Ieškovui visiškai įvykdžius neteisėtus atsakovės reikalavimus, antstolis užbaigė vykdomąsias bylas, todėl laikinosios apsaugos priemonės jau negali būti taikomos. Nepaisant to, atskirasis skundas turi būti nagrinėjamas, nes turi būti įvertinti teismo veiksmai, sukėlę ieškovui nepagrįstas išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamose bylose yra sprendžiami klausimai, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas nustatė ieškovui terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir netenkino jo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėtos ir pagrįstos. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamų teismo nutarčių negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirųjų skundų ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutarties

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Iš tokio teisinio reglamentavimo matyti, kad CPK 5 straipsnyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Asmens, kuris neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčo baigties, reikalavimai negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, tokį reikalavimą gali būti atsisakoma nagrinėti (atsisakoma priimti ieškinį, byla nutraukiama) arba šis reikalavimas gali būti atmestas kaip pareikštas asmens, kuris neturi teisinio intereso dėl ginčo dalyko.

14. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką šiuo aspektu, 2020 m. gruodžio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, išaiškino, kad CPK 5 straipsnyje nustatyta teisė į teisminę gynybą yra sietina tiek su materialinio teisinio, tiek su procesinio teisinio pobūdžio aplinkybėmis (procesine teise pareikšti ieškinį ir teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, priklausančia nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų), o teismo procesiniai veiksmai nustačius, kad ieškovas negali būti laikomas suinteresuotu asmeniu pagal CPK 5 straipsnį, priklauso nuo to, su kokiomis aplinkybėmis (materialinio teisinio ar procesinio teisinio pobūdžio) konkrečiu atveju sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad CPK 293 straipsnyje išvardyti bylos nutraukimo pagrindai reiškia procesinio pobūdžio kliūtis tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės. Tačiau atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų įstatyme yra draudžiama. Šie motyvai yra svarbūs teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Todėl kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais, t. y. ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo, teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti.

15. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad kitokia situacija susiklosto, jei egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, pavyzdžiui, nustatoma, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas pagal savo pobūdį negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Teismas nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, teismui priėmus ir išnagrinėjus jo reikalavimą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

16. Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas turėjo įsiskolinimą atsakovei pagal kelias kredito sutartis ir tarp šalių kilo nesutarimų dėl šių sutarčių vykdymo. Atsakovė vertino, kad ieškovas netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus jos atžvilgiu, yra pradelsęs sumokėti dalį įsiskolinimų, todėl ji nutraukė šias sutartis ir pareikalavo sumokėti visas įsiskolinimų sumas. Savo ruožtu ieškovas laikosi pozicijos, kad jis neturi įsiskolinimų atsakovei, priešingai, ieškovo vertinimu, jis yra atlikęs permoką, todėl atsakovė nepagrįstai nutraukė su juo sudarytas sutartis ir pareikalavo grąžinti visas kredito sumas. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų matyti, jog inicijuodamas šią bylą ieškovas siekia, kad būtų atkurta padėtis, buvusi iki, jo vertinimu, neteisėto sutarčių nutraukimo, todėl jis pareiškė teismui reikalavimus pripažinti negaliojančiais atsakovės sprendimus nutraukti sutartis ir atkurti jų galiojimą, taip pat pripažinti negaliojančiais notarės S. B. išduotus vykdomuosius įrašus dėl priverstinio išieškojimo iš turto, kuriuo buvo užtikrintas prievolių įvykdymas.

17. Be pirmiau nurodytų reikalavimų, ieškovas taip pat suformulavo ieškinyje ir reikalavimą patvirtinti šalių įsipareigojimų balansus 2019 m. lapkričio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 15 d. pagal ieškovo pateiktą lentelę. Įvertinus ieškovo pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, matyti, kad toks ieškovo reikalavimas iš esmės buvo nulemtas aplinkybių, kad ieškovas ir atsakovė skirtingai skaičiuoja ieškovo įsiskolinimo likutį ir ieškovas siekia, kad įsiskolinimas būtų skaičiuojamas jo nurodyta tvarka. Atskirajame skunde ieškovas nurodo, kad reikalavimas patvirtinti šalių įsipareigojimo balansą – tai reikalavimo pripažinti kredito sutarčių nutraukimą neteisėtu pagrindas; tik konstatavęs, kad ieškovo pateiktas šalių įsipareigojimų balansas yra teisingas, teismas gali priimti sprendimą pripažinti neteisėtu kredito sutarčių nutraukimą. Ieškovas taip pat nurodė, kad šis reikalavimas yra svarbus praktiniu aspektu, nes teismui jį patenkinus, konkrečios sumos bus įrašytos į vykdomąjį raštą, o tai, anot ieškovo, palengvins teismo sprendimo vykdymą. Tokios ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad reikšdamas šį reikalavimą ieškovas siekia vien tik procesinių tikslų – naudoti balansą kaip įrodymą ginčijant kredito sutarčių nutraukimo teisėtumą, palengvinti vykdymo procesą. Šio reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukurs ieškovui jokių savarankiškų materialinių teisinių padarinių (nemodifikuos jo subjektinių teisių ir pareigų) ir, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą pašalinti šį ieškinio trūkumą.

18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kitas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu jo paties 2018 m. sausio 4 d. prašymą taip pat nėra susijęs su ieškovo galimai pažeistų teisių apgynimu, todėl ieškinys turėtų būti tikslintinas ir šiuo aspektu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamu 2018 m. sausio 4 d. raštu ieškovas prašė atsakovės pakeisti jo sudarytų kredito sutarčių sąlygas, pakeičiant sumokėtų sumų įskaitymo tvarką. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad pakeista įmokų įskaitymo tvarka pablogino jo, kaip skolininko, padėtį ir kad ginčijamą prašymą jis pateikė suklaidintas atsakovės, savo ruožtu atskirajame skunde jis detalizavo, kad, įskaitant įmokas jo ginčijamame prašyme nurodyta tvarka, jo pagal kredito sutartis mokėtina suma padidėja. Vis dėlto šiuo atveju yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo nurodytam argumentui, kad ieškovo prašymas pakeisti sutarties sąlygas nėra sprendžiamojo pobūdžio dokumentas ir pats savaime nedaro tiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl šis ieškovo reikalavimas vertintinas kaip turintis trūkumų. Tuo atveju, jeigu ieškovo prašymo pagrindu buvo sudarytas susitarimas (žodinis, rašytinis ar sudarytas konkliudentiniais šalių veiksmais) pakeisti sutarčių sąlygas ir toks susitarimas, ieškovo vertinimu, buvo sudarytas neteisėtai ar pažeidžia jo teises, teisme galėtų būti keliamas klausimas dėl jo teisėtumo.

19. Priešingai nei nurodo ieškovas atskirajame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovui terminą pašalinti pirmiau aptartus ieškinio trūkumus ir patikslinti ieškinio dalyką, nepagrįstai apribojo jo teisę į teisminę gynybą. Nors ieškovas iš esmės teisingai nurodo, kad, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nevertina jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo, pagal CPK išdėstytą reglamentavimą šioje proceso stadijoje teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar ieškovas aiškiai ir tinkamai suformulavo savo pateikto ieškinio reikalavimą (dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad pareikštas reikalavimas nesukelia materialinių teisinių padarinių, jis turi imtis įstatyme nustatytų procesinių priemonių (viena iš kurių yra termino ieškinio trūkumams pašalinti nustatymas) šiai situacijai išspręsti, nes materialinių teisinių padarinių nesukeliančių reikalavimų išnagrinėjimas nėra vertinamas kaip teisės į teisminę gynybą realizavimas (žr. šios nutarties 15 punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos išvados dėl ieškinio dalyko trūkumų atitinka kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus ir neapriboja ieškovo teisių.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje ne tik pagrįstai nurodė, kad ieškovas turi pašalinti minėtus ieškinio dalyko trūkumus, tačiau taip pat pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti reikalavimo atkurti kredito sutarčių galiojimą pagrindą. Įvertintus ieškovo pateikto ieškinio turinį, matyti, kad ieškovas išdėstė jame argumentus ir paaiškinimus, kodėl, jo vertinimu, atsakovė netinkamai skaičiavo jo mokėtinas sumas ir neteisėtai nutraukė su juo sudarytas kredito sutartis. Tačiau nei ieškinyje, nei atskirajame skunde ieškovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl to, kaip, jo vertinimu, turėtų būti atkurtas sutarčių galiojimas ir kaip jos turėtų būti vykdomos tuo atveju, jeigu teismas patenkins šį jo reikalavimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, pirma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pateikė ieškinyje duomenis apie pagal kredito sutartis sumokėtas sumas tik iki 2021 m. gruodžio 15 d., nors ieškinys buvo pateiktas žymiai vėliau, 2022 m. liepos 14 d.; antra, iš paties ieškovo byloje pateiktų duomenų (patikslinto atskirojo skundo dėl teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, antstolės B. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymų dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo) matyti, kad šiuo metu ieškovas yra visiškai atsiskaitęs su atsakove pagal jos nutrauktas kredito sutartis. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas, susijęs su kredito sutarčių galiojimo atkūrimu, turi būti patikslintas ir pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovui detalizuoti šio reikalavimo pagrindą.

21. Ieškovas, atskirajame skunde kvestionuodamas pirmiau nurodytą teismo įpareigojimą, teigia, kad jis yra objektyviai neįgyvendindamas. Ieškovo vertinimu, teismas pareikalavo iš jo nurodyti aplinkybes, kurios dar tik gali įvykti ateityje, ir jomis grįsti savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu kredito sutarčių nutraukimą, nors tokios ateityje įvyksiančios aplinkybės negali pagrįsti sutarčių nutraukimo neteisėtumo; sprendžiant šį klausimą yra aktuali situacija, buvusi 90 dienų prieš jų nutraukimą. Tačiau tokie ieškovo samprotavimai neatitinka ginčijamos teismo nutarties turinio. Pirmosios instancijos teismas šioje nutartyje ne įpareigojo ieškovą pagrįsti jo reikalavimą pripažinti sutarčių nutraukimą negaliojančiu ateityje įvyksiančiomis aplinkybėmis, tačiau nurodė paaiškinti, kaip, tuo atveju, jeigu sutarčių nutraukimas bus pripažintas negaliojančiu ir jų vykdymas bus atkurtas, turėtų būti tęsiamas jų vykdymas. Ieškovas atskirajame skunde netinkamai interpretuoja ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

22. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas pašalinti jo pateikto ieškinio trūkumus, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šią nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus pasibaigė, šia nutartimi ieškovui nustatomas naujas terminas jiems pašalinti.

Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties

23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį, šios nuostatos taip pat yra taikomos nagrinėjant ir atskiruosius skundus.

24. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas, teikdamas teismui ieškinį, kartu su juo pateikė prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą jo nurodytose antstolės B. P. pradėtose vykdomosiose bylose. Iš ieškovo išdėstytų aplinkybių matyti, kad šiose vykdomosiose bylose yra realizuojamas hipoteka įkeistas turtas, kuriuo buvo užtikrintas ieškovo įsipareigojimų, kylančių iš, jo vertinimu, neteisėtai nutrauktų kredito sutarčių, įvykdymas. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas siekė užtikrinti, kad vykdymo procese nebūtų realizuotas jo turtas. Šio tikslo ieškovas siekė ir teikdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino šio jo prašymo – pradiniame dėl šios teismo nutarties pateiktame atskirajame skunde ieškovas prašė panaikinti nutartį ir patenkinti jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, vėliau faktinė situacija pakito.

25. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovas pateikė teismui patikslintą atskirąjį skundą, taip pat antstolės B. P. 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo bei 2022 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymus dėl vykdomųjų bylų užbaigimo ir vykdomųjų dokumentų grąžinimo, iš kurių matyti, kad, pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškovo prašymo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nesustabdžius išieškojimo jo nurodytose vykdomosiose bylose, ieškovas sumokėjo turėtas įsiskolinimo sumas ir jo atžvilgiu pradėtos vykdomosios bylos buvo užbaigtos. Antstolei užbaigus ieškovo atžvilgiu vykdytas vykdomąsias bylas, nebeliko ieškovo atskirojo skundo dėl išieškojimo šiose vykdomosiose bylose sustabdymo dalyko; apeliacinis procesas pagal ieškovo pateiktą atskirąjį skundą nesukels jam jokių teisinių pasekmių, todėl skundžiama teismo nutartis nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu. Dėl šios priežasties apeliacinis procesas, pradėtas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria nebuvo patenkintas jo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nutraukiamas.

26. Pažymėtina, kad pats ieškovas patikslintame atskirajame skunde pripažino aplinkybę, jog laikinosios apsaugos priemonės, dėl kurių netaikymo jis inicijavo apeliacinį procesą pateikdamas atskirąjį skundą, jau nebegali būti taikomos ir patikslintame atskirajame skunde pakeitė savo reikalavimus, prašydamas jų netaikyti. Nepaisant to, pateikęs patikslintą atskirąjį skundą ieškovas prašė apeliacinės instancijos teismo šį skundą nagrinėti, įvertinti teismo veiksmus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Tačiau toks ieškovo prašymas nėra pagrįstas. Tiek civilinis procesas, tiek ir apeliacinis procesas, kaip sudėtinė jo dalis, nėra savitiksliai; šių procesų tikslas yra apginti galimai pažeistas suinteresuotų asmenų teises. Teismo nutartis, kuri nesukuria jokių teisių ir pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims, negali būti apeliacinio proceso objektu.

27. Nutraukus apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties, ieškovui grąžinamas už šį atskirąjį skundą sumokėtas 47 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui S. C. terminą iki 2022 m. rugsėjo 29 d. (įskaitytinai) pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus.

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo S. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 22 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Grąžinti ieškovui S. C. už atskirąjį skundą sumokėtą 47 Eur (keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį (mokėjimo data 2022 m. liepos 27 d., mokėtojas A. K.).

Teisėjas Marius Bajoras