- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-06
- Bylos Nr.
- eB2-1499-866/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00781-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Asta Pikelienė (pirm.)
- Atsakovas
- Arespa
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č., B. L., E. M., UAB "ADT apskaita"
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- MB "Valdymo ekspertai"
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „Arespa“ nemokumo administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“ pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. Č., B. L., E. M., UAB „ADT apskaita“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi BUAB „Arespa“ (arba toliau bendrovė), į. k. 303260974, iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 12 d. (civilinė byla Nr. eB2-1484-866/2020); bankroto bylos iškėlimą inicijavo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau VMI). Įmonės administratoriumi paskirtas MB „Valdymo ekspertai“. 2019 m. spalio 8 d. nutartimi bankroto byloje patvirtintas vieno antros eilės kreditoriaus VMI 41 070,60 Eur reikalavimas.
2. Nemokumo administratorius MB „Valdymo ekspertai“ prašo pripažinti BUAB „Arespa“ bankrotą tyčiniu. Teismui pateiktu pareiškimu, pateiktais dokumentais ir papildomais paaiškinimais pareiškėjas įrodinėja, jog bendrovės bankrotas atitinka iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų požymių.
3. Nurodoma, jog valdymo organai nevykdė arba netinkamai vykdė jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dokumentai ir turtas nebuvo perduoti administratoriui, informacija apie įmonės veiklą neteikiama. Finansinės ataskaitos už 2018 m. nebuvo sudarytos ir nepateiktos Juridinių asmenų registrui. Nėra galimybės nustatyti 2017 m. pabaigai deklaruoto turto 64 073 Eur sumai panaudojimo, realizavimo, ištirti įmonės sandorių, tiksliai nustatyti nemokumo momento.
4. Pareiškėjo nuomone, bendrovė buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 dienai, ir tokia išliko 2017 m. gruodžio 31 d. Šią išvadą padarė tuo pagrindu, jog suinteresuoto asmens A. Č. į bylą pateikta UAB „Imposta“ 2016 m. gegužės 12 d. išrašyta ir buvusi neapmokėta iki 2018 m. rugpjūčio mėnesio PVM sąskaita – faktūra IMPOS2306, 50 000 Eur (be PVM) sumai, už statybos darbus. Kadangi bendrovės balanse 2016 m. gruodžio 31 d. deklaruota turto už 66 380 Eur, o 2017 m. gruodžio 31 d. turto vertė nurodyta 64 073 Eur, taigi vien pradelstas įsiskolinimas UAB „Imposta“ viršijo pusę turto vertės.
5. Nuo paskutinio vadovo B. L. įregistravimo (vadovas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d., akcininku įregistruotas nuo 2018 m. spalio 2 d.) bendrovė veiklos nebevykdė, neteikė privalomų pranešimų (deklaracijų) valstybės institucijoms. Iki jo bendrovės vadovais ir akcininkais įregistruoti A. Č., E. M. (akcininkas nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2018 m. liepos 26 d.). Valdymo organai ir dalyviai buvo pakeisti fiktyviai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neturint tikslo tęsti įmonės veiklą. Skola VMI dėl neįvykdytos prievolės sumokėti PVM susiformavo už 2018 m. rugpjūčio mėnesio laikotarpį pagal PVM sąskaitą faktūrą ARE Nr. 004, iki valdymo perleidimo B. L. bendrovė mokesčio nesumokėjo, o vėliau ši skola tik didėjo. Pateikė argumentus dėl fiktyvaus bendrovės perleidimo B. L., A. Č. nesąžiningų veiksmų. Nurodo, jog pagal į bylą pateiktus priėmimo perdavimo aktus matyti, jog B. L. visi dokumentai net negalėjo būti perduoti.
6. Bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymį: 2018 m. rugpjūčio 21 d. gavus 65 000 Eur už parduotą nekilnojamąjį turtą, į pardavimo kainą įskaityto PVM bendrovė nesumokėjo. Tuometinis vadovas ar akcininkas A. Č., žinodamas apie pareigą sumokėti PVM iki 2018 m. rugsėjo 25 d., išsimokėjo įmonės gautas pajamas sau ir susijusiems asmenims, išvengiant prievolės sumokėti PVM įvykdymą. Jokių kitų bendrovės išrašytų sąskaitų faktūrų ir gautų veiklos pajamų 2017-2018 metais A. Č. vadovavimo laikotarpiu nenustatyta. Pareiškėjas išvardina 65 000 Eur gautų lėšų išmokėjimo operacijas: 2018 m. rugpjūčio 24 d. pervesta A. Č. vadovaujamai UAB „Imposta“ 48 000 Eur, 2019 m. rugsėjo 18 d. 12 700 Eur pervesta asmeniškai direktoriui, kaip atskaitingam asmeniui, operacijos pagrįstumo patikrinti negalima; 150 Eur be sąskaitos faktūros pervesta įmonės apskaitą vykdžiusiai UAB „ADT apskaita“ (vadovė sutuoktinė D. Č.).
7. Pareiškėjas išanalizavo ir pateikė savo išvadas dėl bendrovės gautų iš kitų subjektų sąskaitų faktūrų, akcentuodamas, jog tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, be įprastų sąskaitų nedidelėms sumoms už paslaugas (elektrą, vandenį, pan.), bendrovei sąskaitas išrašė kiti ūkio subjektai (UAB „Pamatai Šiauliuose“ 1387 Eur, UAB „Langana“ 14 520 Eur, sąskaitų faktūrų registrai pateikti teismui), tačiau nesant dokumentų nustatyti ir patikrinti sandorių nėra galimybių. Iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atlikti pavedimai šiems ūkio subjektams, visų duomenų nėra. Po A. Č. atliktų 65 000 Eur gautų lėšų išmokėjimo operacijų, 2018 m. rugsėjo 21 d. likutis sudarė 5,82 Eur, jokio kito turto nebuvo, sumokėti PVM pinigų nebeliko. Po to bendrovė buvo fiktyviai perleista B. L.. Tokiu būdu kreditoriaus galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo panaikintos, pati įmonė veiklos nebevykdė. Po 2018 m. rugsėjo 21 d. jokių operacijų sąskaitoje nebuvo.
8. B. L. jokių veiksmų kaip vadovas neatliko, VSDFV Šiaulių skyriaus priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas dėl jo socialinio draudimo pabaigos 2018 m. rugsėjo 24 d. (priėmimo į darbą dieną). Administratoriui su šiuo asmeniu susisiekti nepavyko.
9. Bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Apskaitos dokumentai ir turtas yra neperduoti, galimai paslėpti ar sunaikinti. Dėl įmonės valdymo organų ir dalyvių neteikiamos informacijos įmonės bankroto procese, nėra galimybės patikrinti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti, negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pati buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Po fiktyvaus įmonės perleidimo B. L. įmonė netvarkė buhalterijos, neteikė privalomų deklaracijų ir ataskaitų.
10. BUAB „Arespa“ valdymo organai ir/ar dalyviai kryptingai siekė įmonės bankroto bei sąmoningai prie jo privedė, atliko veiksmus siekdami apsunkinti kreditorių galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, siekė nuslėpti tikruosius asmenis, kurie galėtų atsakyti už žalingą įmonei ir jos kreditoriams, atliko formalių įmonės vadovo ir dalyvių pakeitimą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepimais prašo pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Jo nuomone, vien aplinkybė, kad esamas įmonės akcininkas ir direktorius neperdavė visų dokumentų administratoriui nesuteikia pagrindo teigti, jog įmonės valdymo sąmoningai lėmė įmonės veiklos esminį pablogėjimą. Apeliuodamas į teismų praktiką teigia, jog nesant byloje kitų įrodymų, grindžiančių siekį taip nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar žalą įmonės kreditoriams, šis faktas pats savaime negali būti pakankamas įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu.
12. Nepagrįsti teiginiai apie fiktyvų valdymo organų pakeitimą, 2018 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo B. L. sutartis (teismui pateikta) sudaryta notarine forma, už akcijas buvo apmokėta grynaisiais pinigais, kas patvirtinta sutartyje. Teismo reikalaujamo akcijų apmokėjimą patvirtinančio dokumento A. Č. nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti B. L. pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktą, nurodytas aktas pateiktas į bylą. Akcentuoja, jog perdavus dokumentus B. L. perėjo visas UAB „Arespa“ turtas ir lėšos, detaliau dėl likusio turto/lėšų perdavimo nepaaiškina.
14. Akcijos buvo parduotos, kai įmonė vykdė veiklą ir turėjo visas galimybes sumokėti PVM, ji galėjo vykdyti veiklą ateityje; nėra pagrindo teigti, jog įmonė net neketino tęsti veiklos. Įmonės akcijų pardavimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos įmonės mokumui, finansinės padėties pablogėjimui, nebuvo pagrindo vengti atsiskaitymo su kreditoriais. 2018 m. lapkričio 5 d. pakeistas bendrovės buveinės adresas, kas patvirtina, jog ūkinė veikla ir toliau buvo vykdoma.
15. Bendrovei vykdant veiklą buvo statomi gyvenamieji namai, taigi buvo kuriama vertė, kurią realizavus bus galimybė atsiskaityti. Įmonė 2016 m. turėjo 15 677 Eur pelno, 2017 m. patirtas 3006 Eur nuostolis neturėjo įtakos įmonės nemokumui. Pateikta 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM deklaracija patvirtina, jog įmonė vykdė gyvenamųjų pastatų statybą, iš jos matyti, kad sudarytas sandoris už 53 719 Eur ir 11 281 PVM; atskaičius grąžintiną PVM susidarė mokėtinas 7 896 Eur PVM. Prievolė mokėti PVM iš karto neatsirado, tik iki 2018 m. rugsėjo 25 d., o kitos skolos buvo įsisenėjusios, pareiškėjo nurodytas atsiskaitymas nesusijęs su sąmoningu privedimu prie įmonės nemokumo ir atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimu. Pardavus pastatą bendrovė atsiskaitė su statybos darbus pagal rangos sutartį vykdžiusią UAB „Imposta“, pagal pateiktą 2016 m. gegužės 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. IMPOS2306, 60 500 Eur sumai su PVM, taip pat atsiskaityta su juo kaip atskaitingu asmeniu, kadangi jis iš savo lėšų pirko statybines medžiagas, mokėjo už darbus, būtent tiek jam buvo skolinga bendrovė. Grindžiančių dokumentų nepateikė.
16. Nėra pagrindo pareiškėjo teiginiams apie sąmoningą ir įmonės padėties bloginimą, sąlygojusį įmonės nemokumą sandorių sudarymą, netinkamą bendrovės valdymą.
17. Suinteresuotas asmuo UAB „ADT apskaita“ pateikė 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „Arespa“ dokumentų perdavimo A. Č. aktą nurodydama, jog apskaita buvo vedama įmonės kompiuteryje, po perdavimo visi duomenys buvo sunaikinti. Ji neturi galimybių paaiškinti apie BUAB „Arespa“ veiklą, finansinę būklę ir pan., už buhalterines paslaugas su ja atsiskaityta.
Atsiliepimas
18. Suinteresuotas asmuo VMI nurodė, jog turimų duomenų pakanka prielaidai, jog BUAB „Arespa“ valdymo organai (būtent buvęs vadovas ir akcininkas A. Č.), žinodamas apie realią finansinę bendrovės būklę, kryptingais veiksmais siekė išvengti atsiskaityti su valstybės biudžetu, turėtas lėšas pervedė kitiems susijusiems asmenims, o nesant apyvartinių lėšų bendrovę fiktyviai perleido kitam vadovui ir akcininkui B. L..
19. Mokestinė nepriemoka susidarė pateiktos 2018 m. rugpjūčio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pagrindu (forma FR0600), kurią 2018 m. rugsėjo 24 d. per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą mokesčių administratoriui pateikė A. Č., nurodyta 7 896 Eur mokėtina į biudžetą PVM suma. Daro prielaida, kad UAB „Arespa“ vardu buvo priimti ekonomiškai nenaudingi sprendimai bendrovei, kai už nekilnojamojo turto pardavimą 2018 m. gautos piniginės lėšos galimai nepagrįstai, žinant apie prievolę sumokėti nekilnojamojo turto pardavimo PVM į biudžetą, buvo pervestos tuometiniam bendrovės vadovui – akcininkui ir su juo susijusiems asmenims.
20. Bendrovei nepateikus 2018 m. rugsėjo-gruodžio mėnesių laikotarpių deklaracijų, 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (17.26-40) RES-4572 UAB „Arespa“ išregistruota iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva. VMI pasinaudojo Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 104¹ straipsnyje įtvirtinta mokesčių administratoriaus teise savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę paskutinės pateiktos PVM deklaracijos pagrindu, ir 2018 m. rugsėjo – gruodžio mėn. prievoles po 7 896 Eur PVM apskaičiuotos taip pat 2018 m. rugpjūčio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pagrindu, bendra suma sudaro 41 070,60 Eur (39 204,94 Eur PVM, 1 865,66 delspinigių).
Žemesnės instancijos teismas
22. Vilniaus miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4030-961/2019 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarime, kuriuo B. L. skirta nuobauda už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Arespa“ iškėlimo nevykdymą, užfiksuoti duomenys pagrindžia argumentus dėl fiktyvaus valdymo organų pakeitimo. B. L. paaiškino, kad įmonę įsigijo kartu su kitu nenustatytu fiziniu asmeniu; apie UAB „Arespa“ skolas sužinojo vėliau jau būdamas vadovu ir akcininku; jis bendrovės veiklos nevykdė; bendrovės dokumentai jam perduoti nebuvo.
23. Pagal 2017 m. balanso duomenis įmonė buvo nemoki. Akcentuoja aplinkybę, jog deklaruotų viso turto ir įsipareigojimų santykis rodo galimą BUAB „Arespa“ nemokumą ir ankstesniu laikotarpiu, nes 2014-2016 m. finansinių metų nurodytų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertė sudaro daugiau kaip pusę viso turto vertės, ilgalaikio turto bendrovė 2014-2017 m. nedeklaravo.
Atsiliepimas
24. Suinteresuotas asmuo B. L. atsiliepime nurodė, jog jis nusprendė įsigyti statybine veikla užsiimančią UAB „Arespa“, kadangi ketino verstis statybos verslu. Įsigyjant įmonę ji buvo veikianti, skolų neturėjo, išskyrus apie 7000 Eur PVM, apie kurią jam buvo žinoma. Sumokėti norėjo iš vykdytos veiklos. Jis bandė užsiimti statyba, bei vykdė statybas, tačiau pajamų nebuvo gavęs dėl užsakovų apgaulės. Jam perduoti visi bendrovės dokumentai, pardavėjui pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo B. L. neįvykdė, nenurodė aplinkybių dėl jam perduoto turto ir lėšų, bendrovės vykdytos statybinės veiklos, neišvardino konkrečių įvykių bei sandorių ar atsiskaitymų jo vadovavimo laikotarpiu, jo priimtų sprendimų, nepateikė įrodymų apie akcijų apmokėjimą, nenurodė dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui priežasčių, kt. Į teismo užduotus klausimus iš esmės neatsakė, jokių dokumentų nepateikė.
26. Iki teismo posėdžio B. L. neįvykdė įpareigojimo nedelsiant perduoti įmonės administratoriui MB „Valdymo ekspertai“ visus perimtus bendrovės dokumentus pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmimo perdavimo aktą; taip pat visus dokumentus už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, likusį turtą bei lėšas. Nėra duomenų, jog B. L. būtų susisiekęs su nemokumo administratoriumi. Teismo procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai 2020 m. kovo 7 d. adresu (duomenys neskelbtini). Atsiliepime jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), siunčiami dokumentai neįteikti.
27. Suinteresuotas asmuo E. M. atsiliepimo ir informacijos nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados
28. Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, 2020 m. sausio 13 d. nutartyje teismas sprendė, jog nagrinėjant klausimą dėl BUAB „Arespa“ bankroto pripažinimo tyčiniu taikytinos bendrovės bankroto bylos iškėlimo metu galiojusio ĮBĮ nuostatos dėl tyčinio bankroto apibrėžimo, požymių, atsakingų už bendrovės veiklą asmenų veiksmų ir faktinių aplinkybių įvertinimo.
29. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Esant šiems požymiams teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis).
30. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje (2013 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XII-208 redakcija) nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, tarp jų: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
31. Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu turi būti vertinama nustatytų aplinkybių visuma; tai gali būti aplinkybės, susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, kt.). Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog bankrotą nulėmė tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, jog užtenka nustatyti bent vieną iš įstatyme įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
32. Nemokumo administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“ prašo pripažinti bendrovės bankroto tyčiniu, kadangi bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktų kriterijų.
33. Juridinių asmenų registre (toliau JAR) BUAB „Arespa“, į. k. 303260974, įregistruota 2014 m. kovo 12 d. Bendrovės vadovu nuo 2014 m. kovo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. įregistruotas A. Č., jo įgaliojimų pabaigos data 2018 m. rugsėjo 21 d. Šis asmuo vieninteliu akcininku įregistruotas nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. vasario 3 d. ir nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. spalio 2 d., VMI duomenimis nuo 2018 m. liepos 11 d. jis valdė 80 proc. bendrovės akcijų. Laikotarpyje nuo 2017 m. vasario 3 d. iki 2018 m. liepos 26 d. akcininku įregistruotas E. M.. Duomenų apie šio asmens faktinį dalyvavimą veikloje bei priimant sprendimus įmonės vardu nepateikta, atsiliepimo jis nepateikė, jo vaidmuo nenustatytas.
Žemesnės instancijos teismas
34. Nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. direktoriumi paskirtas B. L., įregistruotas nuo 2018 m. rugsėjo 26 d., jis gi 2018 m. spalio 2 d. įregistruotas vieninteliu akcininku.
Dėl BUAB „Arespa“ veiklos ir nemokumo
35. Bendrovės bankroto bylos Iškėlimo stadijoje (civilinė byla Nr. eB2-1484-866/2020) valdymo organai atsiliepimo ir dokumentų nepateikė, apdraustųjų asmenų bendrovėje nebuvo; teismas sprendė, jog veikla nevykdoma bei nebuvo vykdoma 2017 metais. Dokumentai neperduoti nemokumo administratoriui, buvę valdymo organai su juo nebendradarbiauja, teismo įpareigojimai dėl dokumentų pateikimo bei perdavimo neįvykdyti.
Žemesnės instancijos teismas
36. Bankroto bylos iškėlimą inicijavo VMI prie Finansų ministerijos, patvirtintas šio vienintelio antros eilės kreditoriaus 41 070,60 Eur reikalavimas. Įsiskolinimas susiformavo dėl 7 896 Eur PVM nepriemokos, 2018 m. rugsėjo 24 d. pateiktos 2018 m. rugpjūčio mėn. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pagrindu. Nustatyta, jog 2018 m. rugpjūčio 21 d. į sąskaitą gauta 65 000 Eur pajamų už parduotą nekilnojamąjį turtą; atskaičius grąžintiną PVM susidarė mokėtino iki 2018 m. rugsėjo 25 d. PVM prievolė, kuri nebuvo įvykdyta. Bendrovei nepateikus 2018 m. rugsėjo – gruodžio mėnesių deklaracijų, už kiekvieną mėnesį buvo nustatyta mokestinė prievolė paskutinės pateiktos deklaracijos pagrindu (MAĮ 104¹ straipsnio tvarka) - įsiskolinimas išaugo iki 41 070,60 Eur. 2019 m. sausio 8 d. sprendimu UAB „Arespa“ išregistruota iš PVM mokėtojų konstatavus, jog apmokestinamos veiklos ji nevykdo, į raginimus neatsiliepė, deklaracijų neteikia.
37. Šalių pateiktų ir kitų byloje esančių duomenų visuma suponuoja vienareikšmišką išvadą, jog B. L. tapus vadovu ir akcininku, jokia bendrovės veikla nebuvo vykdoma; banko sąskaitoje operacijų nebuvo, apdraustųjų asmenų nebuvo, kt. Taip pat spręstina, jog yra pagrindas sutikti su pareiškėjo ir VMI išvadomis, kad B. L. neketino vykdyti veiklos, atlikti realių susijusių su įmonės valdymu veiksmų ir jai atstovauti, dėl to išsamiau bus pasisakyta nustatant konkrečius tyčinio bankroto kriterijus.
38. Suinteresuotas asmuo A. Č. nurodė, jog jo laikotarpiu bendrovė vykdė gyvenamųjų namų statybinę veiklą, 2016 m. turėjo 15 677 Eur pelno. Buvo kuriama vertė, kurią realizavus bus galimybė atsiskaityti, tai patvirtina pateikta 2018 m. rugsėjo 24 d. PVM deklaracija: vykdė statybą, o pastačiusi pastatą pardavė už 53 719 Eur plius PVM. Tvirtina, kad 2018 m. rugsėjį, perleidžiant bendrovės valdymą, veikla buvo vykdoma bei buvo visos galimybės veiklą tęsti.
39. Teismui susipažinus su finansinės atskaitomybės dokumentais už 2014-2017 metus, Nekilnojamojo turto registro (toliau NTR) ir kitų registrų duomenimis, šalių pateiktais argumentais ir dokumentais darytina išvada, jog vienintelė BUAB „Arespa“ veikla buvo susijusi su konkrečiu nekilnojamu turtu. Būtent, 2014 m. įgytame ir padalintame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2016 metų buvo pastatyti ir bendrovės vardu nuosavybės teisėmis įregistruoti trys atskiri gyvenamieji namai, vieno buto pastatai, kurie vėliau parduoti. Būtent, 2 namai, (duomenys neskelbtini), buvo parduoti 2016 m. gegužės 11 ir 13 dienomis, iš karto po statybų užbaigimo (užbaigimo deklaracija 2016 m. kovo 30 d.); NTR nurodyta šių namų 2016 m. vidutinė rinkos vertė: 47 100 Eur ir 47 600 Eur. Pažymėtina, jog išimtinai tik 2016 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaruotos pardavimo (veiklos) pajamos 113 058 Eur; nei 2014-2015 m., nei 2017 m. bendrovė pajamų visai negeneravo, jokios apyvartos nebuvo. Visais metais deklaruojamos itin mažos sąnaudos, tik 2016 metais į sąnaudas nurašyta 93 370 Eur suma, jos sudėties nustatyti negalima. Pagal VMI pateiktus dokumentus, bendrovė 2017 m. balandžio 14 d. pateikė deklaracijas apie fizinių asmenų paskolas: už 2014 metus dėl gautų iš A. Č. ir A. B. po 52 050 Lt (iš viso 30 149 Eur) – ir panašaus dydžio įsipareigojimai deklaruoti 2014-2015 m. m. balansuose; bei už 2016 metus apie šiems asmenims grąžintą 30 150 Eur paskolą. Kaip panaudotos kitos 2016 m. gautos iš parduoto turto pajamos, duomenų nėra.
Žemesnės instancijos teismas
40. Nėra galimybių padaryti išvadas dėl vykdytos statybinės veiklos iki 2016 m. kovo mėn., atskaitomybėje ji iš esmės neatvaizduota. VMI duomenimis bendrovėje visą laiką buvo tik vienas apdraustasis asmuo – pats direktorius A. Č.; pastarasis nurodė, jog statybos darbus pagal rangos sutartį vykdė UAB „Imposta“, į bylą pateikė UAB „Imposta“ sąskaitą faktūrą 60 500 Eur sumai, išrašytą 2016 m. gegužės 12 d., t. y. po statybų užbaigimo ir pirmo namo pardavimo. Jokių sutarčių ir kitų susijusių dokumentų nėra, šių dviejų įmonių bendradarbiavimo santykiai byloje neatskleisti. UAB „Imposta“ vadovas ir akcininkas yra A. Č., NTR duomenimis ši įmonė 2016 m. atliko visus statinių ir sklypo/sklypų kadastrinius matavimus. Pareiškėjo duomenimis, BUAB „Arespa“ pradėjo deklaruoti gaunamas sąskaitas faktūras (FR0671 v.2 forma) tik nuo 2016 m. birželio mėnesio.
41. Trečias namas su žemės sklypo dalimi, adresu (duomenys neskelbtini), pabaigtas statyti taip pat 2016 m. kovo mėnesį, tačiau parduotas po 2 metų, būtent pagal 2018 m. rugpjūčio 16 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 3974/2016. NTR nurodyta vidutinė rinkos vertė prieš pardavimą 59 300 Eur, namas kaip jau minėta, parduotas už 65 000 Eur, su PVM. Būtent šio pardavimo pagrindu atsirado PVM skola. Jokios kitos veiklos 2016-2018 metais nenustatyta.
42. Pareiškėjo pateiktų sąskaitų faktūrų registro duomenimis 2017 m. išrašytų sąskaitų nėra, 2018 m. - tik viena 2018 m. rugpjūčio mėnesį; 2017 metais gauta sąskaitų 1283, 77 Eur sumai. 2018 m. rugpjūtį, pardavus turtą, be įprastų sąskaitų nedidelėms sumoms už paslaugas (elektrą, kt.), sąskaitas išrašė kiti ūkio subjektai (UAB „Pamatai Šiauliuose“ 1 387 Eur, UAB „Langana“ 14 520 Eur), kuriems iki 2018 m. rugsėjo 21 d. atlikti pavedimai. Suinteresuotas asmuo A. Č. nurodė, jog pajamomis iš namo pardavimo 2018 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais apmokėtos skolos buvo įsisenėjusios.
43. Spręstina, jog duomenų, įrodančių kokią nors kitą veiklą, pajamas, apyvartą, bei apskritai bendrovės egzistavimo paskirtį, išskyrus išvardintų trijų statinių nuosavybės įteisinimą bei pardavimą, nėra. Pardavus paskutinį namą ir paskirsčius gautas lėšas, bendrovė tapo tik formaliu ūkio vienetu.
44. Įmonės nemokumo momento atsiradimo nustatymas turi būti atskaitos taškas vertinti, ar vienais ar kitais įmonės valdymo organų veiksmais įmonė buvo privesta prie bankroto, ar tais veiksmais pabloginta jau nemokia tapusios įmonės padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
45. Pareiškėjas nemokumo administratoriaus MB „Valdymo ekspertai“ ir suinteresuotas asmuo VMI pateikė teismui savo argumentus dėl BUAB „Arespa“ nemokumo atsiradimo momento, sprendžiant pagal bendrovės balansuose deklaruoto turto vertės ir įsipareigojimų santykį. Administratorius įrodinėja, jog bendrovė buvo nemoki jau 2016 m. gruodžio 31 dienai, ir tokia išliko 2017 m. gruodžio 31 d., kadangi vien pradelstas įsiskolinimas UAB „Imposta“ viršijo pusę turto vertės. Analogiškos nuomonės laikosi ir VMI.
46. Su tokiu formaliu finansinės situacijos vertinimu nesutiktina. Atkreiptinas dėmesys, jog įmonės nemokumas reiškia tokią įmonės būseną, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka darbų ir kt.). Šiuo atveju nėra jokių duomenų ir dokumentų, patvirtinančių bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus anksčiau, nei atsirado prievolė sumokėti 7 896 Eur PVM, kuriai išieškoti nebeliko veiklos nevykdančios bendrovės turto/lėšų. Nustatyti ir patikrinti sandorių su ūkio subjektais bei tarpusavio atsiskaitymų negalima; juolab, tam būtų reikalingas priešpriešinis dokumentų patikrinimas. Konstatuotina, jog nagrinėjant klausimą dėl tyčinio bankroto tokio poreikio teismas neturi: kiti kreditoriai reikalavimų nereiškė, duomenų apie pradelstus ar didėjusius įsipareigojimus kitiems asmenims nėra. Atskaitomybės dokumentuose buvo deklaruojami panašaus dydžio turtas ir įsipareigojimai visais metais, bei yra žinoma, jog turtas buvo realus bei likvidus – trys pardavimui skirti nekilnojamojo turto objektai (prie ilgalaikio turto nepriskirti). Pažymėtina, kad UAB „Imposta“ 2016 m. gegužės 12 d. sąskaita faktūra išrašyta be atsiskaitymo termino, bei tai yra susijusi įmonė. Nustatytų aplinkybių visuma sąlygoja teismo išvadą, jog BUAB „Arespa“ nemokumas atsirado tuomet, kai gautos 65 000 Eur už parduotą turtą lėšos buvo panaudotos tokiu būdu, jog į pardavimo kainą įskaityto PVM sumokėti 2018 m. rugsėjo 21 d. pinigų nebeliko.
Dėl tyčinio bankroto požymių
47. Nurodoma, jog BUAB „Arespa“ valdymo organai ir/ar dalyviai kryptingai siekė įmonės bankroto bei sąmoningai prie jo privedė; atliko veiksmus siekdami apsunkinti kreditorių patenkinti savo kreditorinius reikalavimus; neperdavė įmonės dokumentų ir turto galimai juos paslėpus ar sunaikinus; neteikė valstybės institucijoms privalomos informacijos apie įmonę; siekė nuslėpti tikruosius asmenis, kurie galėtų atsakyti už žalą įmonei ir jos kreditoriams, valdymo organai ir dalyviai buvo pakeisti fiktyviai, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, neturint tikslo tęsti įmonės veiklą.
Šalies argumentai
48. Pareiškėjas nurodė, jog jis negali ištirti ar buvo sudaryti bendrovei nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kadangi administratoriui neperduoti bendrovės dokumentai, buvę valdymo organai jam informacijos neteikia.
49. Byloje esančių dokumentų ir duomenų sisteminė analizė leidžia vienareikšmiškai konstatuoti, jog bendrovės nemokumo situacija buvo sukurta dirbtinai bei sąmoningai, prie jos buvo tyčia privesta išvengiant prievolės sumokėti PVM: atlikus mokėjimo operacijas dėl 2018 m. rugpjūčio 21 d. gautų 65 000 Eur paskirstymo taip, jog 2018 m. rugsėjo 21 dienai sumokėti 7 896 Eur PVM pinigų nebeliko (likutis sąskaitoje sudarė 5,82 Eur, jokio kito turto nebuvo). Darytina išvada, jog tęsdamas nesąžiningus veiksmus, tuometinis vadovas ar akcininkas A. Č., žinodamas apie pareigą sumokėti PVM iki 2018 m. rugsėjo 25 d., eliminavo savo asmeninę atsakomybę už bendrovės prievolių įvykdymą, perkeliant ją kitam asmeniui: nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. vadovu įregistruotas B. L., 2018 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi jam perleistos 100 proc. bendrovės akcijų (JAR akcininku jis įregistruotas nuo 2018 m. spalio 2 d.). Kaip jau minėta, jokia reali ūkinė veikla tuo metu nebuvo vykdoma, labiau tikėtina, jog pardavus paskutinį namą nebeliko tikslo išsaugoti bendrovę. Sutiktina, jog yra pakankamai duomenų išvadai dėl fiktyvaus vadovo ir akcininko pakeitimo, tokiu būdu panaikinus galimybę kreditoriui gauti/išieškoti įsiskolinimą ateityje. Bendrovei nepateikus vėlesnio laikotarpio deklaracijų, mokesčio administratoriaus sprendimu mokestinis įsiskolinimas išaugo iki 41 070,60 Eur, taigi finansinė padėtis pablogėjo. Nuo paskutinio vadovo B. L. įregistravimo jokie veiksmai bendrovės vardu nebuvo atliekami, išskyrus buveinės registracijos adreso pakeitimo iš Šiaulių į Vilniaus miestą.
Šalies argumentai
50. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo VMI nurodė, jog A. Č. išsimokėjo įmonės gautas pajamas (turimas lėšas) sau ir susijusiems asmenims, taip pat kitiems ūkio subjektams pagal 2018 m. rugpjūtį pateiktas sąskaitas faktūras. Išvardintos operacijas sąskaitoje bei nurodoma, jog patikrinti sandorių nėra galimybių.
Motyvuojamoji dalis
51. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2018 m. rugpjūčio 24 d. susijusiai UAB „Imposta“ pervesta 48 000 Eur, paskirtis „pagal sąskaitą“. Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje (40 punkte) šių dviejų įmonių bendradarbiavimo santykiai byloje neatskleisti; A. Č. pateikti duomenys dėl 2016 m. gegužės 12 d. išrašytos sąskaitos faktūros yra prieštaringi (po statybų užbaigimo ir pirmo namo pardavimo), jokių patikimų duomenų apie BUAB „Arespa“ vykdytą statybinę veiklą byloje nėra, kaip ir nėra patikimų dokumentų apie įsiskolinimo UAB „Imposta“ susiformavimą ir apskaitymą. 2016 m. ir 2017 m. balanse panašaus dydžio įsipareigojimai yra deklaruoti (atitinkamai 49 930 Eur ir 50 629 Eur (ilgalaikiai 48 000 Eur)). Darytina išvada, jog, nors mokėjimas atliktas susijusiai įmonei, nepakanka duomenų pripažinti šį mokėjimą nepagrįstu, bei, teismo vertinimu, jo atlikimas galimybių sumokėti PVM sumą nepanaikino.
52. Pareiškėjas akcentavo, jog tik 2018 m. rugpjūčio mėnesį, be įprastų sąskaitų mažoms sumoms iš paslaugų tiekėjų (už elektrą, vandenį, pan.), bendrovei sąskaitas išrašė kiti ūkio subjektai, kuriems atlikti pavedimai iki 2018 m. rugsėjo 21 d., tačiau nesant dokumentų nustatyti kokios buvo pirktos prekės/paslaugos ir patikrinti sandorių negalima. Pagal pateiktą sąskaitų faktūrų registrą ir banko sąskaitos išrašą gautos ir apmokėtos sąskaitos: UAB „Apvalaus medžio gaminiai“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. 3 206,02 Eur, apmokėta 29-ą dieną pavedimu; UAB „Pamatai Šiauliuose“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. 1 387 Eur, apmokėta 30-ą dieną; UAB „Langana“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. 14 520 Eur, jai pervesta tik 1 900 Eur 2018 m. rugsėjo 21 d., o visiems trims bendrai pervesta 6 489,02 Eur.
53. Šioje nutartyje teismui padarius išvadas apie BUAB „Arespa“ veiklos esmę, turinį ir laiką, tuo pagrindu yra labiau tikėtina, jog 2018 m. rugpjūčio mėnesį ūkio subjektų sąskaitų faktūrų pateikimas apmokėti galimai susietas su įvykusiu sandoriu dėl namo pardavimo bei realių pajamų gavimu, jokios naujos prekės ar paslaugos tuo laikotarpiu nebuvo pirktos. Nors buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis numatyta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (12 straipsnis), vis dėlto, yra reali tikimybė, jog skolos buvo suformuotos ankstesniu laikotarpiu (net iki 2016 m. kovo 30 d.), ir turėjo būti apmokėtos tik pardavus namą. Nesant kitų duomenų ir dokumentų tikslių išvadų padaryti negalima. Pats A. Č. paaiškino dėl įsisenėjusių skolų apmokėjimo faktų. Duomenų pripažinti šiuos mokėjimus nepagrįstais nepakanka.
54. Formaliai prievolės sumokėti PVM atsiradimo pagrindas yra 2018 m. rugsėjo 24 d. pakeikta PVM deklaracija, nors apie prievolę sumokėti PVM buvo žinoma nuo nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Yra faktinis pagrindas konstatuoti, jog išvardinti mokėjimai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tačiau net ir atlikus šiuos mokėjimus, prievolė sumokėti PVM galėjo būti įvykdyta. Pažymėtina, jog nėra duomenų apie visišką atsiskaitymą su UAB „Langana“, tačiau šis asmuo reikalavimų nepareiškė.
55. 2018 m. rugsėjo 18 d. 150 Eur be sąskaitos faktūros pervesta įmonės apskaitą vykdžiusiai UAB „ADT apskaita“ (vadovė sutuoktinė D. Č.). Suinteresuotas asmuo UAB „ADT apskaita“ jokių konkrečių duomenų dėl šios sumos pagrįstumo nepateikė, apsiribojo pasakymu, jog už apskaitos tvarkymą visiškai atsiskaityta. Spręstina, jog šio atsiskaitymo pagrįstumas neįrodytas.
56. Išanalizavus lėšų apyvartą su suinteresuotu asmeniu A. Č., darytina išvada, jog atsakingas už bendrovės veiklą ir prievolių įvykdymą tuometinis vadovas ar akcininkas, žinodamas apie pareigą sumokėti PVM iki 2018 m. rugsėjo 25 d., išsimokėdamas pinigus sau, veikė išimtinai savo interesais, teikiant sau prioritetą prieš kitus kreditorius, jo atlikti veiksmai turi priežastinį ryšį su nemokumo situacijos dėl skolos VMI atsiradimu, įrodo vengimą įvykdyti mokestinę prievolę.
57. Būtent, 2019 m. rugsėjo 18 d. išmokėta 313, 47 Eur darbo užmokesčio, 12 700 Eur pervesta kaip atsiskaitymas su atskaitingu asmeniu. 2018 m. rugsėjo 20-21 d. dalis pinigų, 2 250 Eur, jo, kaip atskaitingo asmens, grąžinta į sąskaitą (buvo atliktas pavedimas UAB „Langana“ 1 900 Eur, VMI 39,59 Eur, VSDFV 106,6 Eur) ir tą pačią dieną A. Č. išmokėta dar 200,60 Eur darbo užmokesčio. Atsiskaitymų su atskaitingu asmeniu operacijų pagrįstumo dokumentų nepateikta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių A. Č. paaiškinimus, jog su juo kaip atskaitingu asmeniu atsiskaityta, kadangi jis iš savo lėšų pirko statybines medžiagas, mokėjo už darbus, būtent nurodytą sumą (nenurodė sumos) jam buvo skolinga bendrovė. Atskaičius grąžintą į sąskaitą sumą, iš viso iš paskutinių bendrovės lėšų asmeniškai A. Č. išmokėta 10 963,07 Eur suma, išmokėjimo pagrįstumas neįrodytas. Tokiu būdu buvo siekiama ir gauta asmeninės naudos bei išvengta mokėti pridėtinės vertės mokestį.
58. Visa veiksmų seka po turto pardavimo 2018 m. rugpjūtį patvirtina teismo išdavas, jog su bendrove susiję planai buvo realizuoti, jos išsaugojimas tapo nereikalingas. Todėl buvo intensyviai atliekami galutiniai veiksmai dėl visų gautų iš pardavimo pinigų paskirstymo tuometinio vadovo nuožiūra, po ko jo ryšis su įmone nutrauktas. Buvo pakeistas atsakingas asmuo (valdymo organai), taip siekiant eliminuoti asmeninę atsakomybę už prievolių įvykdymą, ją perkeliant kitam.
59. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo praktikoje yra išaiškinęs, kad akcijų pirkimo – pardavimo sutartis savaime nėra neteisėtas sandoris, tačiau jis turi būti vertinamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste, tai yra turi būti nustatyta, ne tik įmonės finansinė padėtis sudarant tokį sandorį, bet ir ar buvo būtinybę tokį sandorį sudaryti; ar buvo siekta išsaugoti ir (ar) plėtoti verslą, patenkinti daugumos kreditorių reikalavimus, užtikrinti įmonės ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, etc. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1877-241/2016, 2015 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-207-464/2015). Taip pat ne kartą yra išaiškinta, kad akcijų perleidimas nepatvirtina ūkinės komercinės, investicinės veiklos vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017).
60. Duomenų išvadai dėl fiktyvaus vadovo ir akcininko pakeitimo teismui pakanka, abejonių dėl to nėra. Akivaizdu, jog akcijų perleidimo metu neegzistavo joks suinteresuotumas tęsti BUAB „Arespa“ veiklą, bendrovė buvo perleista be darbuotojų, vykdytų sutarčių, nėra jokių duomenų, jog galėjo būti likęs koks nors realus turtas ir pan. B. L. akivaizdžiai neatliko ir neketino atlikti veiksmų bendrovės vadovo ir akcininko statuse. Nuo jo vadovavimo pradžios bendrovė neteikė jokių privalomų teikti duomenų, neatliko operacijų sąskaitoje, VSDFV Šiaulių skyriaus priimtas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas dėl jo socialinio draudimo pabaigos priėmimo į darbą 2018 m. rugsėjo 24 d.(draudėjas nesurandamas ir neteikia duomenų apie apdraustojo pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). Jis asmuo visiškai nesidomėjo bendrove nuo pat pradžių, nebuvo susipažinęs su Mano VMI portale UAB „Arespa“ skirta informacija, paskelbtais nurodymais ir sprendimais, nepateikė jokių paaiškinimų ir kt. – tuo pagrindu buvo ženkliai padidinta mokestinės nepriemokos suma, taigi nemokios įmonės padėtis pabloginta.
61. Teismo neįtikino B. L. atsiliepimo paaiškinimai dėl jo ketinimų verstis statybine veikla nurodė, jog įsigyjant įmonę ji buvo veikianti, skolų neturėjo, išskyrus apie 7000 Eur PVM, apie kurią jam buvo žinoma ir kurią jis planavo sumokėti norėjo iš vykdytos veiklos, bei vykdė statybas, tačiau pajamų nebuvo gavęs dėl užsakovų apgaulės. Jokių patvirtinančių dokumentų nepateikta, teismo įpareigojimų dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo neįvykdė.
62. VMI inicijuotoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-4030-961/2019 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarime, kuriuo B. L. skirta 1400 Eur bauda už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „Arespa“ iškėlimo nevykdymą, užfiksuoti kiti šio asmenis paaiškinimai: kad įmonę įsigijo nežinodamas, jog yra skolų, apie tai sužinojo vėliau; jis bendrovės veiklos nevykdė ir nežino, kiek laiko buvo jos vadovu; bendrovės dokumentai jam perduoti nebuvo ir kt.
63. Teismo nutartimis nustatytų įpareigojimų dėl dokumentų ir paaiškinimų pateikimo B. L. neįvykdė. Pažymėtina, kad atsiliepime neteisingai nurodė savo adresą: (duomenys neskelbtini). Teismo dokumentai jam tinkamai įteikti kitu adresu, (duomenys neskelbtini).
64. Fiktyvų vadovo pasikeitimą patvirtina aplinkybė, jog PVM deklaracija, kurios pagrindu susidarė mokestinė nepriemoka, pateikta 2018 m. rugsėjo 24 d. per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą, ją pateikė A. Č., nors JAR duomenimis jo įgaliojimų pabaigos data yra 2018 m. rugsėjo 21 d., kai direktoriumi paskirtas B. L..
65. Juridinių asmenų registre nuo 2018 m. lapkričio 13 d. buveinės registracijos adresas iš Vasario 16-osios g. 33-6, Šiauliai, pakeistas į Girulių g. 10-201, Vilnius: NTR šiuo adresu įregistruota 2,98 kv. m ploto negyvenamoji patalpa, sandėliukas; korespondencija neįsiteikdavo. Šis faktas nepatvirtina veiklos vykdymo arba ketinimų ją atnaujinti, tik poreikį pakeisti miestą. Nėra duomenų, jog pats B. L. būtų gyvenęs Vilniuje. JAR pateiktame prašyme dėl buveinės adreso pakeitimo nurodyti išviešinti UAB „Imposta“ kontaktiniai duomenys: el. pašto adresas ir telefono numeris.
66. Teismo neįtikino paaiškinimai, jog notarine forma sudaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo-pardavimo B. L. sutartis savaime patvirtina, jog už akcijas jis sumokėjo 2 896 Eur, kaip nurodoma, grynais pinigais. Jokių mokėjimo dokumentų nepateikta. Notaras, tvirtindamas sutartyje išreikštą šalių valią ir pareiškimus, pinigų perdavimo fakto nepatvirtina. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, B. L. atžvilgiu nuo 2006 m. buvo ir tebėra vykdomi išieškojimai dešimtyse vykdomųjų bylų, daugumą jų dėl administracinės teisės pažeidimų, bei taip pat buvo paskirtos kriminalinės baudos, vyksta skolų išieškojimai; pradedant nuo 2009 metų iki dabar yra neišieškotos net kelių eurų sumos. Šios aplinkybės, leidžia teismui pagrįstai abejoti, kad 2 896 Eur už akcijas buvo realiai sumokėti.
67. Teismo vertinimu, valdymo organų pasikeitimas buvo naudingas tik A. Č., taip siekta išvengti mokestinės prievolės įvykdymo ir asmeninės atsakomybės, bei, tikėtina, surastas „paprastas būdas“ atsikratyti nebereikalingos bendrovės. Fiktyviu vadovo ir akcininko pakeitimu panaikinta galimybė kreditoriui gauti/išieškoti įsiskolinimą ateityje, finansinė padėtis pabloginta.
68. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijai: įmonės valdymo organai nevykdė bei netinkamai vykdė susijusias su įmonės valdymu pareigas; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos.
69. Teismo vertinimu, akcijų perleidimo sandorio sudarymas patvirtina aplinkybę, jog egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus: buvo priimti ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai, sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai.
70. Pareiškėjas prašo pripažinti bankrotą tyčiniu dėl atitikimo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymio, kadangi po bankroto bylos iškėlimo bankroto BUAB „Arespa“ apskaitos dokumentai administratoriui neperduoti, galimai jie buvo paslėpti ar sunaikinti. Todėl nėra galimybės patikrinti įmonės sandorių ir esant pagrindui juos ginčyti, negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, pati buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Po įmonės perleidimo B. L. įmonė netvarkė buhalterijos, neteikė privalomų deklaracijų ir ataskaitų.
71. Vedama buhalterinė apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Dėl to apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas įstatyme išskirtas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis. Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-407/2017, kt.).
72. Tikėtina, jog A. Č. vadovavimo laikotarpiu apskaita nebuvo tvarkoma tinkamai, o atskaitomybėje įtraukti duomenys faktinių aplinkybių neatitiko. Tačiau nesant dokumentų to konstatuoti įrodymų nepakanka. Klausimo nagrinėjimo eigoje A. Č. nurodė, jog visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti B. L. pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmimo-perdavimo aktą. Suinteresuoti asmenys UAB „ADT apskaita“ ir A. Č. pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. priėmimo perdavimo aktus „Dėl UAB „Arespa“ buhalterinių dokumentų perdavimo“. Šių dokumentų turinys identiškas, jais įrodinėjama, jog UAB „ADT apskaita“ perdavė A. Č., o šis kitą dieną perdavė B. L. apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. B. L. atsiliepime perdavimą patvirtino, nors administracinio nusižengimo byloje teigė priešingai, teismo įpareigojimo dokumentus skubiai perduoti administratoriui neįvykdė, daugiau neatsiliepė.
73. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytų aktų turinį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti A. Č. ir B. L. pasirašyto 2018 m. rugsėjo 21 d. perdavimo akto objektyviai pagrįstu įrodymu, jog visi BUAB „Arespa“ dokumentai faktiškai buvo perduoti B. L.. Sutiktina su pareiškėju, jog pagal į bylą pateiktus priėmimo perdavimo aktus matyti, jog B. L. visi dokumentai net negalėjo būti perduoti. Neįtraukti jokie dokumentai už 2018 m. rugsėjį, visos sutartys; neįrašyti perduodami valdymo apskaitos dokumentai (neturėtų būti pas buhalterius), nėra duomenų jog būtų perduoti akcininkų dokumentai ir sprendimai, įsakymai, nenurodyti net perduodami bendrovės įstatai, antspaudas, reg. pažymėjimas, banko kortelės ir generatoriai, nenurodyti dokumentų kiekiai, jų apibūdinimas (elektroninės laikmenos, segtuvai), kt. Perdavimo aktai papildomai įrodo fiktyvų vadovo pakeitimą. Atkreiptinas dėmesys, jog buhalterinių dokumentų perdavimo aktuose jokie dokumentai, susiję su statybų veikla apskritai neįrašyti (kaip projektinė dokumentacija, grafikai, darbų aktai, statybų leidimai, pan.).
74. Akivaizdu, jog nuo B. L. paskyrimo vadovu apskritai jokios vadovo pareigos nebuvo vykdomos. Tačiau nevykdant sandorių, atsiskaitymų, bei visiškai nesidomint bendrove, B. L. suinteresuotumas vengiant pateikti ankstesnio laikotarpio dokumentų abejotinas. Teismo vertinimu, jo procesinis elgesys patvirtina, jog jis dokumentais nedisponuoja. Taigi, tikėtina, kad dokumentai iki 2018 m. rugsėjo 21 d. yra paslėpti ar sunaikinti, vėliau buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma.
75. Dėl nurodytų aplinkybių bendrovės bankrotas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto požymį; konstatuotina, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir netinkamai, ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais
nutaria:
pripažinti bankrutavusios BUAB „Arespa“, į. k. 303260974, bankrotą tyčiniu.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Vilniaus apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.