Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. S. S. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimo, kuriuo A.S. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² str. 3 d. ir nubaustas 1448 eurų bauda su 500 vnt. pakelių cigarečių „Fest“, 250 vnt. pakelių cigarečių „Minsk“ konfiskavimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. S. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimu patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² str. 3 d. už tai, kad 2014 m. balandžio 9 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas jam priklausančiu automobiliu Opel Frontera, v. n. (duomenys neskelbtini) jo salono viduje nepaslėptoje vietoje gabeno 500 vnt. pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 250 vnt. pakelių cigarečių ,,Minsk“, kurių vertė 1606,43 Eur (5667,5 Lt), (43 MGL), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 nustatytas fiziniams asmenims taikomas alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.

Motyvuojamoji dalis

A.S. S. skundas atmestinas.

Vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str., apygardos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje procesinio sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra ginčijamas A.S. S. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo aspektu, nurodant, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, todėl priimtas nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta. Su tokiais A.S. S. skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

ATPK 260 str. 1 d. yra numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Teismai, aiškindami ATPK 256 str. 3 d., 259 str. 1 d., 260 str., 284 str. 2 d., yra nurodę, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę, t. y. jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atveju, kuomet administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, nesilaikant šių įstatymo reikalavimų. Tokiu atveju, teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trukumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Tačiau teismų praktikoje taip pat yra pažymima, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Tokiu būdu, bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali. Pagal formuojamą teisminę praktiką administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, pripažįstami tokie atvejai, kai, teismui priėmus nutarimą, asmens veika būtų kvalifikuojama, nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad, A.S. S. atžvilgiu nutraukus ikiteisminį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. ir nusprendus surinktą medžiagą perduoti Vilniaus apsk. VPK Vilniaus r. PK spręsti klausimą dėl administracinės bylos teisenos pradėjimo, apeliantui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 3 d., t.y. dėl to, kad savo automobilyje jis neteisėtai gabeno 500 vnt. pakelių cigarečių ,,Fest“ ir 250 vnt. pakelių cigarečių ,,Minsk“, kurių vertė viršijo dešimt, bet neviršijo penkiasdešimt minimalių gyvenimo lygių (MGL). Perdavus administracinio teisės pažeidimo bylą teismui ir ją nagrinėjant apylinkės teisme, A.S. S. atstovas kėlė klausimą dėl surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo jam keliamiems reikalavimams. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta tiek pažeidimo padarymo laikas, vieta, asmuo, tiek pažeidimo esmė (administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), taip pat įvertinęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas A.S. S. atžvilgiu buvo surašytas po to, kai jo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą minėto straipsnio pagrindu bei tokiu atveju nėra privaloma surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, sprendė, jog kliūčių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti apylinkės teisme nėra. Taigi, bylą nagrinėjančiam teismui nagrinėjamo teisės pažeidimo esmė pagal administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teisės normos dispoziciją buvo visiškai aiški. Todėl teismas pagrįstai tęsė bylos nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, kad formuojamoje teismų praktikoje laikoma, jog bylą nagrinėjantis teismas prireikus pats turi būti aktyvus ir nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, tuo pačiu ir šalinti kilusias abejones, bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Be to, nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme dalyvavo pats apeliantas ir jis pasinaudojo teise turėti byloje atstovą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos, užtikrinant jo teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismui pateikti duomenys liudija, jog, nagrinėjant teisme administracinio teisės pažeidimo bylą, A.S. S. suprato administracinio teisės pažeidimo, suformuluoto jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, esmę, viso bylos proceso metu jis teikė paaiškinimus, jo atstovas reiškė įvarius prašymus dėl įrodymų byloje išreikalavimo, liudytojų apklausų. Aplinkybę, jog A.S. S. suprato jam pareikšto kaltinimo esmę, iš esmės patvirtina ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu jis jokių pastabų dėl protokolo ir jo turinio neturėjo, jame nurodė, kad dėl įvykio labai gailisi ir visus parodymus duos teisme.

Galimybė administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam teismui tikslinti byloje nustatytą pažeidimą numatyta ir administracinių teisės pažeidimų kodekse. ATPK 284 str. 2 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta, nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgus į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl protokolo trūkumo, nenurodžius teisės akto, kai teismas skundžiamame nutarime minėtą trūkumą įstatymo nuostatų pagrindu ištaisė, negali būti pripažintas pagrindu, šalinančiu administracinę A.S. S. atsakomybę, juo labiau - pagrindu naikinti skundžiamą teismo nutarimą ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog apelianto nurodyti jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nėra esminiai, trukdę bylą nagrinėti teisme, taip pat neribojo nei jo, nei jo atstovo teisės suprasti, kuo yra kaltinamas, pasiruošti bylos nagrinėjimui bei gintis nuo pateikto kaltinimo. Todėl naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą apelianto skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Tuo pačiu konstatuotina ir tai, kad teismas išanalizavo visus byloje surinktus įrodymus apie faktines pažeidimo padarymo aplinkybes ir kitas aplinkybes, turėjusias įtakos sprendžiant A.S. S. atsakomybės klausimą, ir visa tai įvertinęs pagrįstai konstatavo, jog apelianto veiksmais buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nenustatyta, jog apylinkės teismo nutarimas būtų neteisėtas ar nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.