Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovui A. V. (A. V.) dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. V. atstovė advokatė Virginija Vainorienė palaikė ieškinį. Papildomai nurodė, kad ieškovė sodo žemės sklypą įsigijo iš asmeninių lėšų. Ieškovė 1994 m. pradėjo statyti sodo pastatą, o 2019 m. pabaigė statybas. Ieškovė ir atsakovas išsituokė taikiai. 2004 m. santuokos nutraukimo byloje nebuvo padalintas visas turtas. Pažymėjo, jog ieškovės ir atsakovo žodinis sutarimas buvo toks, kad atsakovas išvyksta į užsienį ir ieškovei palieka visą turtą, tai patvirtina ir teismo sprendimas. Atsakovas nemėgo dirbti ir sodo žemės sklype nedirbo, todėl su ieškove buvo susitarę: „jeigu ieškovė nori kapstytis žemėje, tai dirba“. Todėl ieškovė iš asmeninio atlyginimo dalies susitaupė ir nusipirko sodo žemės sklypą. Ieškovė sodo žemės sklypą pirko asmeninės nuosavybės teise, o atsakovas tam neprieštaravo. Šiuo metu ieškovė ketina parduoti sodą, todėl tik pasikreipusį į notarą sužinojo, jog turtas yra nepadalintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-08-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008-03-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004-10-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės N. V. ir atsakovo A. V. santuoka, kuri buvo sudaryta Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), nutraukta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 10 d. sprendimo pagrindu. Tačiau nutraukiant ieškovės ir atsakovo santuoką nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra sodo namelis, šiltnamis ir žemės sklypas, kurį ieškovė nupirko 1993 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme.

Teismo posėdžio metu ieškovės N. V. (N. V.) atstovė advokatė Virginija Vainorienė nurodė, kad ieškovė buvo susitarusi su atsakovu, kad ieškovė sodo žemės sklypą nusipirks sau asmeninės nuosavybės teise, nes atsakovas nepageidavo ir nedirbo sodo žemės sklype. Ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl sodo žemės sklypo priklausymo bendrajai jungtinei sutuoktinų nuosavybei, o priešingai, tai yra deklaravo išvykimą į Ispaniją ir nebegrįžo, nesirūpino sodo žemės sklypu ir statiniais. Tikėtina buvus žodinį susitarimą, kad ieškovė sodo žemės sklypą perka asmeninės nuosavybės teise.

Visapusiškai ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės bei priteisti ieškovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tai yra sodo namelį, šiltnamį ir žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise.

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 117,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš atsakovo ieškovės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Padalinti ieškovės N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą turtą ir nustatyti, kad ieškovei N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tai yra pastatas – sodo namelis, kurio unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovės N. V. (N. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo A. V. (A. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.