Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑151‑907/2015 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, R. V. dėl be pagrindo įgyto turto sugrąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, iškelta pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, trečiajam asmeniui R. V. dėl neteisėtai įgyto turto priteisimo. Trečiasis asmuo R. V. 2015‑05-22, 2015-06-01 ir 2015-06-03 pateikė pareiškimus dėl teisėjos A. Č. nušalinimo. Visi pareiškimai išnagrinėti ir dėl jų 2015-05-26, 2015-06-02 ir 2015-06-03 priimtos motyvuotos nutartys, kuriomis nuspręsta pareiškimų dėl teisėjos nušalinimo netenkinti, o 2015‑06-03 nutartimi R. V. paskirta 200,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

R. V. pateikė Šiaulių apylinkės teismui prašymą dėl 2015-06-03 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo. Nurodė, kad nušalinimas nėra prašymas, tai yra nuomonės pareiškimas, ir toks procesinis veiksmas netrukdo nagrinėti bylą, teigė, kad baudos paskyrimas yra persekiojimas už pareikštą nuomonę. Taip pat nurodė, kad ji yra neįgali, ji bylos neveda per advokatą, todėl dalyvauja procese kaip pati sugeba.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-06-18 nutartimi trečiojo asmens R. V. prašymo dėl 2015-06-03 nutartimi paskirtos 200,00 Eur baudos panaikinimo netenkino. Teismas nurodė, kad gavus pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo, bylos nagrinėjimas yra stabdomas, byloje neatliekami jokie procesiniai veiksmai, kol nėra išspręstas klausimas dėl nušalinimo. Nors pareiškime dėl teisėjo nušalinimo iš esmės yra išreiškiama asmens pozicija (nuomonė) dėl teisėjo šališkumo, tačiau teismas nurodė, kad šis pareiškimas sukelia atitinkamas procesines pasekmes, todėl nustačius, kad byloje dalyvaujantis asmuo šia teise piktnaudžiauja, yra pagrindas jam skirti baudą (CPK 95 str.). Nors pareiškėja teigė, kad ji yra neįgali ir dėl to dalyvauja byloje kaip pati sugeba, neįgalumą pagrindžiančių įrodymų teismui prie prašymo nepridėjo, nenurodė ligos ir / ar negalios pobūdžio, kuris leistų spręsti, kad trečiasis asmuo nesugeba savarankiškai dalyvauti byloje ir kad jam būtina paskirti ir / ar pasiūlyti pasirinkti byloje ją atstovausiantį advokatą ar advokato padėjėją, be to, teismas pažymėjo, kad pati pareiškėja prašymo dėl atstovo byloje nepareiškė. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2015-06-02 nutartyje pareiškėjai buvo išaiškintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, o duomenų, kad pareiškėja jų nesuprato ar netinkamai suprato, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiajam asmeniui R. V. bauda paskirta pagrįstai, nutartis, kuria skirta bauda, yra motyvuota ir išsami, o pareiškėja nenurodė papildomų argumentų, dėl kurių kvestionuotinas baudos paskyrimo teisėtumas ar pagrįstumas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Trečiasis asmuo R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl 2015-06-18 nutarties, prašydama šią nutartį ir paskirtą 200 Eur baudą panaikinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad apeliantė reiškė nušalinimą teisėjai dėl to, jog ši yra nuteisusi R. V. vaikų tėvą A. P., kurį atsakovas laiko ieškovės ir trečiojo asmens šeimos nariu, nors galėjo atleisti jį pagal laidavimą, tačiau tyčia to nedarė. Taip pat nurodo, kad byloje apeliantės niekas neatstovauja, nors ji yra invalidė, dėl to apeliantė teigia pagal savo supratimą dalyvaujanti procese, todėl atmeta teiginius, jog piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Apeliantė nurodo leidusi teismui susikoncentruoti ties ginčo nagrinėjimu, teismas galėjo bylą išnagrinėti jau anksčiau, nebeatidėti teismo posėdžio. Mano, kad nušalinimas nėra joks prašymas, o yra nuomonės pareiškimas, už kurį negali būti persekiojama. Apeliantė taip pat nurodo, kad asmuo, paskyręs baudą, nebeturėtų kvestionuoti savo sprendimo, todėl vien dėl to pirmosios instancijos teismo nutarties objektyvumas, pasak apeliantės, kvestionuotinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl baudos, skirtos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reiškiant teismui nušalinimus, panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Apeliantės manymu, savo procesinėmis teisėmis ji nepiktnaudžiavo, tik pareiškė nuomonę dėl teisėjos nušalinimo. Apeliantė taip pat mano, kad turėjo būti atsižvelgta į tai, jog ji yra neįgali ir neturi advokato, be to, teigia, kad teisėja yra šališka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad teisingumą vykdo tik teismai, vadovaudamiesi įstatymų reikalavimais, o ne asmenų pageidavimais (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumas nebus įvykdytas, jeigu bylą išnagrinės teisėjas, suinteresuotas bylos baigtimi. Todėl proceso teisės normos įpareigoja bylą nagrinėjantį teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o jam nenusišalinus, suteikia dalyvaujantiems byloje asmenims teisę reikšti nušalinimą, jeigu egzistuoja bent vienas CPK 65, 66 ar 71 straipsniuose numatytas objektyvusis ar subjektyvusis teisėjo nušalinimo pagrindas. Konkretų pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimą turi įrodyti asmuo, kuris teisėjui reiškia nušalinimą. Tačiau šaliai, kuri piktnaudžiauja proceso teisėmis ir sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, teismas gali paskirti baudą (CPK 95 str. 2 d., 106 str. 1 d.). Pagal formuojamą teismų praktiką, piktnaudžiauti procesu galima naudojant nušalinimo teisę ne pagal jos paskirtį, tai yra veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos. Jeigu piktnaudžiavimas procesu pasireiškia tokiu būdu, tai teisėjo nušalinimo ir šalies piktnaudžiavimo šia proceso teise klausimai yra tarpusavyje susiję (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-406/2007).

Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. V. 2015-05-22, 2015-06-01 ir 2015-06-03 pateikė pareiškimus dėl teisėjos A. Č. nušalinimo. Pirmąjį savo pareiškimą trečiasis asmuo grindė tuo, kad 2015-04-22 teismo posėdyje teisėja atmetė ieškovės atstovo prašymą įpareigoti Pakruojo ūkininkų kredito uniją supažindinti ją su kredito unijoje esančiais visais R. V. vardu išrašytais grynųjų pinigų išmokėjimo orderiais ir pavedimais už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2010-06-01 bei atmetė prašymą patraukti trečiaisiais asmenimis D. K. ir N. S.. 2015-06-01 pareiškimą trečiasis asmuo grindė tuo, kad teisėja A. Č. yra šališka, nes ieškovės R. V. sugyventinio A. P. atžvilgiu tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. 2015-06-03 pareiškime R. V. nurodė, kad teisėja A. Č. yra šališka, nes ieškovės R. V. sugyventinio A. P. atžvilgiu tyčia priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors galėjo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, teisėja atmetė ieškovės atstovo prašymą įpareigoti Pakruojo ūkininkų kredito uniją supažindinti ją su kredito unijoje esančiais visais R. V. vardu išrašytais grynųjų pinigų išmokėjimo orderiais ir pavedimais už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2010-06-01 bei atmetė prašymą patraukti trečiaisiais asmenimis D. K. ir N. S., nes nėra pagrindo jas patraukti trečiaisiais asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nurodytus atsakovės reikštų nušalinimų teismui motyvus, konstatuoja, kad iš esmės apeliantė tris nušalinimus teismui, šiuo atveju teisėjai A. Č., reiškė tais pačiais pagrindais, t. y. nušalinimai buvo grindžiami ieškovei ir A. P. nepalankių procesinių sprendimų priėmimu. Pažymėtina, kad vien tai, jog teisėjo bylose atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas konkrečios bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui. Teismas sprendžia, kad pakartotinius nušalinimo, grįstus tais pačiais pagrindais, pareiškimus pirmos instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino kaip piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir skyrė apeliantei baudą (CPK 69 str. 5 d.).

Pažymėtina, kad teismo veikla, kurios išorinės išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali būti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiūrėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad apeliantė klausimus, susijusius su teisėjos priimamais ir jau priimtais (baudžiamojoje byloje) procesiniais sprendimais ir jų teisėtumu bei pagrįstumu, turėjo spręsti kreipdamasis į aukštesnės instancijos teismą, bet ne reikšdama šiai teisėjai nušalinimus. Todėl teismas sprendžia, kad apeliantė netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai teikė nušalinimus bylą nagrinėjančiai teisėjai, o tai trikdė proceso eigą, iš esmės kliudė greitai ir teisingai išnagrinėti bylą, kadangi pagal CPK 68 straipsnio 3 dalį, kol nėra išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo, byloje gali būti atliekami tik neatidėliotini procesiniai veiksmai.

Nors apeliantė teigia, kad nušalinimas nėra prašymas, o yra tik nuomonės pareiškimas, tokia apeliantės pozicija prieštarauja jos veiksmams, kadangi apeliantės pareiškimai dėl nušalinimo nebuvo išsakyti tik kaip nuomonė, jie buvo motyvuoti ir pateikti teismui raštu, kas leidžia teismui spręsti, jog apeliantė suprato, kad teikia teismui atskirą procesinį dokumentą – pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 110 str.).

Teismas atmeta ir apeliantės argumentus dėl apeliantės atstovo nebuvimo ir neįgalumo, kadangi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų apie sunkią apeliantės sveikatos būklę, jos ligas, negalėjimą suvokti savo procesinių teisių ir pareigų, dėl ko buvo būtinas apeliantės atstovavimas teisme, ir pan., apeliantė šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl šie trečiojo asmens argumentai laikytini deklaratyviais ir nepaneigiančiais apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.

Apeliantė neteisi, teigdama, kad asmuo, paskyręs baudą, nebeturėtų kvestionuoti savo sprendimo. Priešingai, Civilinio proceso kodekse nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 str.). Pagal šį reglamentavimą, būtent tas teismas (teisėjas), kurio sprendimu paskirta teismo nuoboda, turi teisę ją panaikinti ar sumažinti.

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesu reiškiant teismui nušalinimus, dėl to pagrįstai atsisakė panaikinti paskirtą baudą, todėl naikinti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-18 nutartį atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str., 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.