Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-10-25 · Administracinė byla Nr. A-3097-575/2016

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-01-29Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-25
Bylos Nr.
A-3097-575/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02960-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
R. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
Administracinė byla Nr. A-3097-575/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02960-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2.3.2; 21 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1, 16, 69, 78–79), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2015 m. balandžio 23 d. (pareiškėjas klaidingai nurodė datą 2015 m. kovo 30 d.) sprendimą Nr. 96-1010 (toliau – ir Lukiškių TI-K sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 2S-2224 (toliau – ir Departamento sprendimas); 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 500 Eur neturinę žalą; 4) įpareigoti Lukiškių TI-K sudaryti sąlygas pareiškėjui naudotis judriojo ryšio paslaugomis; 5) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ar kitas teisės aktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija).

Pareiškėjas paaiškino, kad skambinti leidžiama tik iš taksofono, kuris jam yra per brangus, todėl jis norėtų, jog jam būtų leista naudotis judriojo ryšio paslaugomis, kurios yra pigesnės. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl to, jog skambučiai iš taksofono jam yra per brangūs, jis negali palaikyti ryšio su artimaisiais, o tai jam sukelia nepatogumo jausmą, kyla dvasinė skriauda, žeminamas jo orumas, pareiškėjui kilo depresija, atsirado nepilnavertiškumo jausmas. Pareiškėjo teigimu, tokiu būdu yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, nes yra žlugdomas jo socialinis ryšys su artimaisiais. Pareiškėjas nurodė, jog su prašymu leisti naudotis judriojo ryšio paslaugomis jis kreipėsi į Lukiškių TI-K, kuris savo sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu Lukiškių TI-K sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, kuris savo sprendimu pareiškėjo prašymo taip pat netenkino, nurodydamas, jog BVK yra nustatytas draudimas naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildė savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, nurodydamas konkrečius BVK straipsnius, kurie, jo manymu, prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai.