- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-717-253/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09432-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- UAB „Provit Industrija“
- Ieškovas
- Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Traktiras“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-717-253/2013
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-09432-2010-2)
2013 m. gegužės 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Provit Industrija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ ieškinį atsakovei UAB „Provit Industrija“, trečiasis asmuo UAB „Traktiras“, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 68 000 Lt skolą, 2 887,78 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-02-22 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 05-02/01, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė priimti prekes ir apmokėti už jas sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis. Prekių priėmimo–perdavimo faktas buvo įforminamas kiekvieno pirkimo metu išrašant atskirą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus, perdavė atsakovei užsakytas prekes, atsakovė jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau už prekes iki galo neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovei 68 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-21 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Provit Industrija“ 68 000 Lt skolą, 2 887,78 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 70 887,78 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-07-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11 737 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė iš ieškovės prekes pirko keletą kartų ir tarp šalių buvo susiklosčiusi tiek prekių užsakymo, tiek jų pristatymo bei apmokėjimo už jas praktika. Teismas nustatė, kad ieškovė, organizuodama prekių pristatymą atsakovei, 2010-01-14 su trečiuoju asmeniu UAB „Traktiras“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. DZ100114/110, kurios pagrindu trečiasis asmuo vykdė krovinio pervežimą maršrutu Minskas–Vilnius, Vilnius–Klaipėda. Pervežimą atlikusios įmonės darbuotojas A. Y. paaiškino, kad krovinys iš Minsko buvo atvežtas į Vilnių, CMR važtaraštyje krovinio gavėju buvo nurodyta UAB „Kazameta“, kurios atstovas pasirašė važtaraštyje apie krovinio gavimą, o išmuitinus krovinį, vairuotojas krovinį pristatė atsakovei, kartu su kroviniu atsakovės įmonės darbuotojams perdavė ir UAB „Kazameta“ išrašytą sąskaitą. Išrašyti ir pateikti apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą KAZ Nr. 0007088 ieškovė galėjo tik po prekių pateikimo fakto. Teismas vertino, kad atlikdama dalinius mokėjimus pagal jai pateiktą sąskaitą atsakovė pripažino pirkimo–pardavimo sandorio tarp šalių sudarymą ir atmetė atsakovės argumentus, kad šie mokėjimai buvo avansiniai. Teismas konstatavo, jog ieškovė įrodė prekių perdavimo atsakovei faktą, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už šios pateiktas prekes.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Provit Industrija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012-12-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o nesant galimybės –perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsakovės teigimu, liudytojo A. Y. parodymus reikia vertinti kritiškai, kadangi neatitinka parodymus davusio liudytojo ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta pavardė, neaišku, kaip liudytojas susijęs su byloje minimo krovinio ir PVM sąskaitos faktūros pristatymu, be to, jis negalėjo tiksliai nurodyti, kur galimai vežė krovinį, kam jį perdavė. Teigia, kad PVM sąskaita faktūra KAZ Nr. 0007088 neįrodo krovinio atsakovės įmonėje gavimo fakto, tokiu įrodymu gali būti tik CMR krovinio važtaraštis su nuoroda, kad prekių gavėja yra atsakovė ir darbuotojo įrašu apie prekių gavimą, o 2010-01-15 išrašytame CMR krovinio važtaraštyje Nr. 0003095 nėra įrašo, kad 2010-01-18 vežamo krovinio gavėja yra atsakovė. Nurodo, kad 2010-01-18 PVM sąskaitą faktūrą KAZ Nr. 0007088 iš dalies apmokėjo avansu, mokėjimai nebaigti, nes ieškovė iki šiol nepateikė sutartos prekės. Teismas neįvertino, kad atsakovei norėta pateikti netinkamą naudoti Europos Sąjungoje produkciją, be to, ieškovei už atitinkamus pažeidimus 2010-12-28 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu Nr. 2B-3.4/04-22920 apribotas muitinės sandėlio steigimo leidimo galiojimas. Ieškovė taip pat nepateikė atskiro transporto krovinio važtaraščio krovinio vežimui iš Vilniaus į Klaipėdą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek PVM sąskaitoje faktūroje, tiek teismo sprendime įrašyta pavardė patvirtina to paties asmens tapatybę. Aplinkybė, kad ant CMR krovinio važtaraščio ir 2010-01-18 PVM sąskaitos faktūros nėra prekes gavusio asmens parašo, nepatvirtina, kad prekės nebuvo gautos, kadangi šį faktą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pažymi, kad apeliantės prašymu prekes nuveždavo iškrauti į apeliantės verslo vietą Klaipėdoje. Taip pat nurodo, kad keturis prekių vežimus patvirtinančiuose CMR važtaraščiuose nėra apeliantės atstovo parašo ir tik dviejose sąskaitose yra sandėlio darbuotojų parašas. Nesutinka su argumentu, kad apeliantei buvo parduotos prekės, kuriomis ieškovė neturėjo teisės prekiauti.
Trečiasis asmuo UAB „Traktiras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka, kad liudytojo A. Y. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Paaiškina, kad remiantis įmonės vežimo praktika, užsakymuose nėra nurodomi tikslūs krovinio pristatymo adresai, nurodomas tik miestas, į kurį reikia pristatyti krovinį, o tikslus adresas ar maršrutas vairuotojui suprantama kalba telefonu paaiškinamas jau atvykus į miestą. Nors liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti adreso, kuriuo pristatė krovinį, tačiau detaliai paaiškino, kokiu keliu važiavo, kaip atrodė vietovė ir teritorija, kurioje buvo iškrautas krovinys.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliantė (atsakovė) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai.
Byloje ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių ir keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už pagal PVM sąskaitą faktūrą KAZ Nr. 0007088 perduotas prekes. Atsakovė neigia, kad gavo prekes, už kurias ieškovė prašo sumokėti pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Byloje nustatyta, kad 2005-02-22 tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 05-02/01 (2009-10-23 papildyta priedu prie sutarties), kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovės užsakytas prekes – konservų dėžutes ir kitą tarą, o atsakovė įsipareigojo prekes priimti ir apmokėti už jas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 8–9, 11). Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (LR CK 6.305 str. 1 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių buvo susiklostę prekybos santykiai, susiklosčiusi prekių pristatymo tvarka. Ieškovė ir iki ginčo krovinio pristatymo dienos pardavė atsakovei prekes, atsakovė ieškovės pateiktas 2009-10-23, 2009-11-20 ir 2009-12-10 išrašytas PVM sąskaitas faktūras apmokėjo, užsakytas prekes gavo.
Ginčo krovinys buvo vežamas pagal CMR krovinio važtaraštį Nr. 0003095 (t. 1, b. l. 113). Nors šiame važtaraštyje tiesiogiai nenurodyta, kad krovinio gavėjas yra UAB „Provit Industrija“, tačiau bylos aplinkybių ir įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad krovinys buvo pristatytas atsakovei. Nustatyta, kad ieškovė prekių pristatymui atsakovei 2010-01-14 su trečiuoju asmeniu UAB „Traktiras“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. DZ100114/110. Šios sutarties pagrindu trečiasis asmuo vykdė krovinio pervežimą maršrutu Minskas–Vilnius, Vilnius–Klaipėda. Trečiasis asmuo UAB „Traktiras“ paaiškino, kad remiantis įprasta darbo praktika, krovinį vežančiam vairuotojui nurodomas tik krovinio pristatymo miestas, o kaip nuvykti į konkrečią krovinio pristatymo vietą vairuotojui užsieniečiui suprantama kalba paaiškinama telefonu, atvykus į paskirties miestą. Ginčo krovinį vežęs vairuotojas A. Y. bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu paaiškino, jog krovinį pristatė į Vilnių, kur krovinį priėmė CMR važtaraštyje krovinio gavėja nurodytos UAB „Kazameta“ atstovas ir nukreipė krovinį pristatyti į Klaipėdoje esantį atsakovės sandėlį, Klaipėdoje atsakovės įmonės darbuotojai krovinį priėmė. Liudytojo paaiškinimus patvirtina ginčo krovinio CMR važtaraštis ir ieškovės paaiškinimai, kad šalys, atsižvelgdamos į 2005-02-22 tarp šalių sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 05-02/01 3.2–3.3 punktų nuostatas, realiai buvo susitarusios dėl atsakovei patogesnio krovinių perdavimo mechanizmo. Tai įrodo ir ankstesnis šalių bendradarbiavimas pagal 2005-02-22 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 05-02/01 (su vėlesniais jos pakeitimais), tinkamas krovinių pristatymas. Be to, ginčo krovinio CMR važtaraštyje ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas tas pats automobilis, kuriuo pristatytas krovinys. Vien aplinkybė, kad CMR krovinio važtaraštyje Nr. 0003095 ir 2010-01-18 PVM sąskaitoje faktūroje nežymiai skiriasi prekių kiekis (PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas mažesnis kiekis), neleidžia daryti išvados, kad atsakovė prekių negavo.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl liudytojo A. Y. (vairuotojo) ryšio su nagrinėjamu klausimu bei šio liudytojo paaiškinimų vertinimo kritiškai. Apeliantė remiasi liudytojo pavardės rašymo neatitikimu teismo posėdžio protokole bei PVM sąskaitoje faktūroje KAZ Nr. 0007088. Matyti, kad 2012 m. gruodžio 6–21 d. teismo posėdžio metu liudytojo A. Y. tapatybė nustatyta vadovaujantis asmens pateiktu pasu, kuriame asmens pavardė įrašyta lotyniškais rašmenimis, tuo tarpu PVM sąskaitoje faktūroje pavardė O. J. nurodyta verčiant iš rusų kalbos į lietuviškus rašmenis. Nėra pagrindo abejoti, kad teismo posėdžio metu paaiškinimus apie krovinio vežimo aplinkybes davęs liudytojas yra tas pats asmuo, kuris vežė ginčo krovinį.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovės argumentus dėl avansinio mokėjimo pagal 2010-01-18 PVM sąskaitą faktūrą KAZ Nr. 0007088. Ieškovė nurodė, kad atsakovei prekės buvo perduotos pagal 2010-01-18 PVM sąskaitą faktūrą. Nors apeliantė teigia, kad ginčo krovinio negavo, tačiau matyti, kad apeliantė laikotarpiu nuo 2010-02-23 iki 2010-06-11 atliko mokėjimus ieškovei pagal 2010-01-18 PVM sąskaitą faktūrą KAZ Nr. 0007088. Iš ieškovės pateikto šalių darbuotojų elektroninio susirašinėjimo duomenų matyti, kad atsakovei buvo primenama apie vėlavimą atsiskaityti. Priešingų duomenų, kad atsakovė būtų informavusi ieškovę ar kitaip reiškusi pretenzijas dėl nepristatytų prekių, apeliantė byloje nepateikė. Mažai tikėtina, kad apeliantė ilgą laiko tarpą būtų vykdžiusi mokėjimus ieškovei, nors nebūtų gavusi sutartų prekių, ir nebūtų pasinaudojusi savo, kaip pirkėjos, teisėmis reikšti pretenzijas dėl prekių pristatymo, kokybės ar kiekio (LR CK 6.348 str., 6.327 str. 5 d.).
Apeliantė nepateikė įrodymų, kad ieškovė pardavė prekes, kuriomis neturėjo teisės prekiauti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantės nurodomas 2010-12-28 Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas Nr. 2B-3.4/04-22920 dėl ieškovės muitinės sandėlio steigimo leidimo galiojimo apribojimo priimtas beveik po metų nuo atsakovės pareigos sumokėti už prekes atsiradimo dienos. Be to, minėto dokumento turinys nepatvirtina, kad ieškovės muitinės sandėlio steigimo leidimo galiojimas apribotas dėl apeliantės nurodomų priežasčių.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (LR CPK 176 str.). Remiantis LR CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (LR CPK 182 str.). LR CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenų visumą, daro išvada, kad ieškovė byloje pagrindė savo ieškinio reikalavimus, atsakovė ieškovės argumentų leistinais objektyviais įrodymais nepaneigė, todėl ieškovės ieškinys skundžiamu sprendimu pagrįstai laikytas įrodytu.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas. Skundžiamo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Ieškovė pateikė prašymą atmetus apeliacinį skundą atlyginti advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Ieškovės prašomos priteisti 850 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, nėra per didelės, todėl priteistinos iš apeliantės (atsakovės) (LR CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei Lietuvos ir Kazachstano UAB „Kazameta“ iš atsakovės UAB „Provit Industrija“ 850 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.