Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios A. S. B. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nukentėjusioji A. S. B. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui privataus kaltinimo skundą, kuriuo prašo iškelti bylą privataus kaltinimo tvarka pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį N. D. atžvilgiu dėl skunde nurodytų faktų, t. y. dėl to, kad 1) 2016 m. balandžio 11 d. laike tarp 15-16 val. Alytaus mieste prie namo Žiburio g. 4, pareiškėjai sutikus seserį N. D., pastaroji viešoje vietoje garsiai pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėdama ir vartodama necenzūrinius žodžius, kaltino apvogus tėvus, vadino „vagilka, valkata, ubage“; 2) 2016 m. balandžio 5 d. 7.30 val. pareiškėjos sesuo O. S., važiuodama 7 maršruto autobusu, garsiai pasakojo kitam asmeniui, kad pareiškėja yra apvogusi tėvus, vėliau O. S. pripažino, kad taip kalbėti apie pareiškėją jai liepė N. D.; 3) 2016 m. liepos 25 d. ryte Alytaus autobusų stotyje N. D. prie autobuso, vykstančio į Druskininkus, viešai, girdint kitiems asmenims, vadino pareiškėją „vagilka, bybčiulpe, vyrų išvalkiota k.. a, valkata“. Tokia galimai neteisėta veika N. D. paniekino ir pažemino pareiškėją, apie tokius nepagrįstus kaltinimus sužinojo pareiškėjos bendradarbiai ir kiti asmenys, kurių nuomonė apie pareiškėją galėjo pakisti jai nepalankia linkme. Dėl N. D. veiksmų pareiškėja patyrė psichologinį stresą, šoką, suprastėjo jos savijauta, atsirado nerimas ir įtampa, kamuoja nemiga. Padarytai neturtinei žalai atlyginti pareiškėja prašė priteisti jai 1500 Eur.

Pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal pareiškėjos skundą atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Taigi, jau skundo priėmimo stadijoje teismas yra įpareigotas atlikti skunde nurodytų faktų analizę ir spręsti, ar nėra aplinkybių, nurodytų BPK 3 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Iš pareiškėjos privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad A. S. B. prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn seserį N. D. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, t. y. už šmeižimą.

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Tikrovės neatitinkanti informacija (šmeižimo dalykas) yra melagingos, prasimanytos žinios. Tam, kad patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn už šmeižimą, jo veiksmuose turi būti nustatyta tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių, apibūdinančių veiką kaip nusikalstamą, visuma. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalies dispoziciją būtinas šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas, t. y. tokios informacijos perdavimas, pranešimas kuriuo nors būdu bent vienam trečiajam asmeniui (ne nukentėjusiajam). Šio požymio nustatymas turi esminę reikšmę, kadangi tik paskleista informacija gali sukelti neigiamus padarinius, t. y. paniekinti, pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.

Pareiškėjos privataus kaltinimo skunde aprašyti trys atvejai, kuriuos pareiškėja vertina kaip N. D. padarytą šmeižimą. Tačiau skunde nurodytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, turinti šmeižimo požymių. Skunde aprašant 2016 m. balandžio 11 d. įvykį Žiburio gatvėje, Alytuje, nurodyta, kad N. D. įžeidė pareiškėją, pavadindama ją „vagilka, valkata, ubage“, keikdama necenzūriniais žodžiais, kaltindama apvogus tėvus. Taigi, skunde nėra net užuominos, kad pareiškėja šiuo atveju buvo šmeižiama. Be to, visi tie nepadorūs ir orumą žeminantys žodžiai buvo pasakyti pačiai nukentėjusiajai, o ne kitiems asmenims, kas reiškia, kad šiuo atveju nėra šmeižimo objektyviosios pusės būtino požymio – informacijos paskleidimo. Antruoju skunde aprašytu atveju – 2016 m. balandžio 5 d. veiksmus, kurie pareiškėjos teigimu atitinka šmeižimo sudėtį, atliko ne N. D., o kitas asmuo – O. S., tačiau prieš ją skundas nepaduotas. Trečiuoju atveju, kada veiksmas vyko 2016 m. liepos 25 d. Alytaus autobusų stotyje, N. D. kaltinama viešai išvadinusi pareiškėją „vagilka, valkata“ ir kitais nepadoriais žodžiais. Pagal teismų praktiką subjektyvūs asmens vertinimai negali būti vertinami kaip prasimanytos ar klaidingos žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Be to, pati pareiškėja N. D. pasakytus žodžius vertina kaip įžeidimą, o ne šmeižimą, tuo tarpu už įžeidimą baudžiamoji atsakomybė nenumatyta, pareiškėja turi teisę ginti savo asmens garbę ir orumą civilinio proceso tvarka (CK 2.24 str.).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas baudžiamasis procesas negali būti pradedamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. S. B. privataus kaltinimo skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.