Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-02-21 · Administracinė byla Nr. eI3-3167-809/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-10-18Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI3-3167-809/2024Sprendimas · 2024-02-21Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2024-05-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-21
Bylos Nr.
eI3-3167-809/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03918-2022-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė, Jovita Einikienė
Pareiškėjas
J. K.
Trečiasis asmuo
Š. S.
Atsakovas
Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-3167-809/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03918-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui J. K. ,atsakovo atstovams D. B., D. V.,trečiasis suinteresuotas asmuo Š. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovams Valstybės tarnybos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra), Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (dabar – Viešojo valdymo agentūra), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Š. S.) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2022 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 27D-2110 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas), 2) panaikinti VTD Pretendentų vertinimo komisijoje 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolu Nr. KAP-2112 priimtą sprendimą dėl konkurso laimėtojo Š. S. konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) (toliau – ir protokolinis sprendimas ar Potvarkis), 3) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkį Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ (toliau – ir Potvarkis), 4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VTD, J. K. 9 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas pateikė dokumentus dalyvauti konkurse į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros Administravimo skyriaus vedėjo pareigas (skelbimo Nr. 52644) ir konkurse į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697). VTD pranešė, kad abu konkursai vyks nuotoliniu būdu vaizdo konferencijos formatu 2022 m. rugsėjo 8 d., 9:00 val. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas su 2022 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į VTD prašydamas užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (Nr. 52644 ir Nr. 52697). Tačiau VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu užtikrinti pareiškėjui galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose (Nr. 52644 ir Nr. 52697) atsisakė.

Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui atėmė (užkirto) galimybę dalyvauti ir kitame konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697), todėl nenuginčijus Rašto, būtų laikoma, kad VTD pareiškėjui teisėtai neleido dalyvauti kitame konkurse, o tai akivaizdu, jog VTD skundžiamu Raštu priimtas sprendimas pareiškėjui neabejotinai sukelia teisines pasekmes, dėl ko ir Raštas turi būti ginčijamas. Kadangi šiuo atveju pareiškėjo teisės gali būti efektyviai apgintos tik ginčijant atrankos rezultatus, keliami reikalavimai panaikinti konkurso rezultatus, įformintus protokolu ir Teisingumo ministerijos kanclerio potvarkį dėl paskyrimo į pareigas.

Šiuo atveju buvo pažeista teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą – tai konstitucinė piliečio teisė nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui prašant, tačiau VTD skundžiamu Raštu atmetus jo prašymą ir neužtikrinus pareiškėjui galimybės dalyvauti ir kitame konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) pareigas VTD iš esmės pažeidė pareiškėjo konstitucines teises.

Raštas nėra pagrįstas nei teisiniais, nei faktiniais pagrindais ir yra nemotyvuotas, jame nurodytos tik patyčios iš pareiškėjo, tačiau nenurodyti jokie teisiniai ir faktiniai pagrindai įpareigojantys VTD neperkelti pirmo ar antro konkurso. Konkursą organizuojantis asmuo privalo konkursą organizuoti ir vykdyti nepažeisdamas ne tik atitinkamu aktu nustatytos jo organizavimo tvarkos, bet ir bendrųjų teisės, darbo teisės, konkursų organizavimo principų, neišskiriant ir skaidrumo principo. Nebuvo užtikrintas vienodas požiūris į konkurso dalyvius, neužtikrinta konkurencija.

Panaikinus Raštą, naikintini ir konkurso į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas (skelbimo Nr. 52697) rezultatai – VTD Pretendentų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 8 d. protokolinis sprendimas (skelbimo Nr. 52697) ir Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkis, vadovaujantis ir nurodyta suformuota teismų ir administracinių teismų praktika (patikslinto skundo 12-14, 25-26 punktai).

Komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, kuris vertino savo tiesioginį pavaldinį Š. S., kuris ir laimėjo konkursą. Taigi, Komisijos protokolinis sprendimas ir Potvarkis naikintini dėl Komisijos nario R. D. interesų konflikto, jo ir kitų Komisijos narių A. R. ir B. G. pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo bei viešumo ir skaidrumo principų pažeidimo (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 10, 13-14 punktai).

VTD padarė ir VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų, pagarbos žmogui ir valstybei ir teisingumo principų pažeidimus, o dėl tokių tyčinių kaltų VTD veiksmų J. K. jau patyrė ir toliau patiria labai didelę neturinę žalą, kurią sudaro pareiškėjo patirti ir toliau patiriami ilgalaikiai ir besitęsiantys labai stiprūs dvasiniai sukrėtimai ir išgyvenimai, ilgalaikis emocinis ir nervinis stresas, beviltiškumas ir prarastas gyvenimo džiaugsmas, nusivylimas valstybinėmis institucijomis, pakenkta psichologinė gerovė, savigarbos sumenkinimas ir kančios. Neturtinės žalos dydį pareiškėjas įvertina 9 000 Eurų suma.

Atsiliepimas

Atsakovas VTD (Viešojo valdymo agentūra) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

VTD nurodė Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas) Aprašo 23 ir 70 punktus.

VTD direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 27VK-2182 sudarė konkurso į Teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas komisiją (skelbimo Nr. 52697)“ (toliau – ir Konkursas Nr. 52697): A. R., VTD Atrankų skyriaus vedėjas – komisijos narys ir pirmininkas, R. D., Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas – komisijos narys, B. G. , VTD Atrankų skyriaus vyriausioji specialistė – komisijos narė ir sekretorė. Šiuo įsakymu nustatyta, kad nurodytas konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9 val. vaizdo konferencijos formatu. Konkursas Nr. 52697 viešai buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52697. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52697 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimui komisijoje bus taikomas vertinimo metodas – interviu. Konkurse Nr. 52697 buvo pateikti 27 pretendentų prašymai, 26 pretendentai atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 10 pretendentų, buvo taikomi du vertinimo metodai – testas ir interviu. Komisijos sprendimu Konkurse Nr. 52697 laimėjo pretendentas Š. S.. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52697 nedalyvavo.

VTD 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 27VK-2199 buvo sudaryta konkurso į Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administravimo skyriaus vedėjo pareigas komisija (skelbimo Nr. 52644) (toliau – ir Konkursas Nr. 52644). Šiuo įsakymu nustatyta, kad nurodytas konkursas vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. nuo 9.00 val. vaizdo konferencijos formatu. Konkursas Nr. 52644 viešai buvo paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė per VATIS prašymą dalyvauti Konkurse Nr. 52644. 2022 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas ir kiti Konkurso Nr. 52644 pretendentai per VATIS buvo informuoti, kad pretendentų vertinimo komisijoje kriterijai yra kompetencijos ir gebėjimai, kurių reikia pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai atlikti, ir tinkamumas eiti valstybės tarnautojo pareigas. Konkurse Nr. 52644 buvo pateikti 13 pretendentų prašymų, 11 pretendentų atitiko bendruosius ir specialiuosius reikalavimus, vertinime dalyvavo 4 pretendentai, buvo taikomas vienas vertinimo metodas – interviu. Konkursas Nr. 52644 neįvyko, nes nė vienas pretendentas nesurinko 6 ar daugiau balų. Pareiškėjas Konkurse Nr. 52644 dalyvavo. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 8 d. per VATIS buvo informuotas, kad surinko 5 balus. Aptariamu atveju pareiškėjui surinkus mažiau kaip 6 balus nebuvo nurodyta jo užimta vieta.

2022 m. rugsėjo 4 d. (sekmadienis 17:49 val.) VTD buvo gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriame prašė užtikrinti pareiškėjo galimybę dalyvauti abiejuose konkursuose. VTD 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu informavo, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai dar kartą priminė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus. Sprendimą, kuriame iš konkursų dalyvauti/nedalyvauti priėmė pats pareiškėjas.

Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti/nedalyvauti konkursuose. Priėmimo tvarkos apraše yra numatyti konkretūs atvejai ir jų sąrašas baigtinis, kai konkursas gali būti stabdomas (III1 skyrius) arba atšaukiamas (II skyrius). VTD neturi diskrecijos teisės, atsižvelgiant į kiekvieno pretendento atskirą prašymą, kuris nėra susijęs konkurso sustabdymo priežastimis (pvz. pretendentas dalyvauja keliuose konkursuose, pretendentas negali dalyvauti konkurse dėl ligos ar svarbių šeiminių aplinkybių (vaiko slauga, priežiūra), pretendentas numatyto konkurso dieną laiko stojamąjį egzaminą į universitetą, pretendentas dalyvauja teismo posėdyje, pretendentas konkurso dieną eina pareigas valstybės ar statutinėje tarnyboje ir jam nėra suteiktos konkurso dienai atostogos ar leidimas neatvykti į darbą ir pan.), priimti atskirus administracinius sprendimus ir stabdyti vieno ar kito konkurso organizavimo procedūras.

Šalies argumentai

VTD nesutiko su teiginiu, kad Raštas yra administracinis sprendimas, sukėlęs pareiškėjui teisines pasekmes. Tai tik informacinio pobūdžio atsakymas į pareiškėjo pateiktą prašymą. VTD, atsakydamas į pareiškėjo prašymą sudaryti jam galimybes dalyvauti dviejuose, vienu metu vykstančiuose konkursuose, aiškiai ir suprantamai atsakė pareiškėjui, kad tokios teisinės galimybės VTD neturi ir pakartotinai priminė konkursų tikslias datas ir laikus. Abiejuose konkursuose pareiškėjas galėjo dalyvauti, remdamasis išimtinai jo paties pasirinkimu ir prioritetais, ir tik paties pareiškėjo sprendimas sąlygojo jo nedalyvavimą Konkurse Nr. 52697.

Nėra pagrindo naikinti Konkurso Nr. 52697 protokolinį sprendimą ir Teisingumo ministerijos kanclerio Potvarkį. Pareiškėjo reikalavimų tenkinimas nepagrįstai sukeltų itin sunkias neigiamas teisines pasekmes trečiajam suinteresuotam asmeniui, sąžiningai laimėjusiam konkursą, pažeistų jo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2021 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-2-492/2021) šiuo atveju neturi precedento galios, situacija nėra tapati.

Jeigu Pareiškėjas būtų dalyvavęs Konkurse Nr. 52697, savaime nereiškia, kad jis būtų laimėjęs šį konkursą, o net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų dalyvavęs konkurse ir taptų laimėtoju, neatmetama galimybė, kad pareiškėjas atsisakytų eiti laimėtas pareigas. Pareiškėjas šiame teisminiame procese nesiekia ginti savo galimai pažeistų teisių – užimti pareigų, į kurias vyko konkursas, nes nereikalauja įpareigoti VTD vykdyti konkursą iš naujo. Konkurso procedūroje nebuvo padaryta jokių pažeidimų.

Per vieną savaitę VTD gauna apie 500 (penkis šimtus) pretendentų prašymų dalyvauti konkursuose. Neretai tas pats pretendentas pateikia prašymus dalyvauti keliuose konkursuose. Konkursų sutapties atveju, paprastai pretendentai atsiima prašymus iš konkursų, kuriuose nusprendžia nedalyvauti. VTD veikimas viršijant jam suteiktus įgaliojimus, kai būtų tenkinami atskirų, pavienių pretendentų prašymai konkurso datą nustatyti pagal vienam pretendentui tinkamą datą ir laiką, iš esmės pažeistų kitų pretendentų konstitucines teises. VTD nurodė Aprašo 39 punktą ir paaiškino, kad visiems pretendentams yra taikomos vienodos ir gana griežtos stojimo į valstybės tarnybą sąlygos. Tenkinus pareiškėjo prašymą nukelti konkursą, VTD, pagrįstai sulauktų skundų iš kitų pretendentų, kurie jau buvo suplanavę, kurie skyrė laiką ir pasiruošė konkursui. Pareiškėjo teisė stoti lygiomis sąlygomis į valstybės tarnybą nėra absoliuti. Kiltų reali grėsmė pažeisti Aprašo 70 punktą. Kiltų papildoma administracinė našta ir sutriktų konkursų komisijų sudarymo planavimas, nes reikėtų prie atskiro pretendento poreikių priderinti ir kitų suplanuotų (2 savaites į priekį) konkursų komisijos narių darbo laiką, patalpų (salių) užimtumą, perkelti kitų jau suplanuotų konkursų datas, informuoti kitų konkursų pretendentus ir pan. Atsižvelgus į pretendentų prašymus būtų suformuota praktika, kai VTD privalėtų kiekvienu atskiru atveju, vertinti visų pretendentų nedalyvavimo konkursuose priežastis, priimti sprendimus dėl priežasčių svarbumo/nesvarbumo. Teismai nevykdo teisėkūros funkcijos ir teismai nekuria tokio teisinio reguliavimo, kurio nenumatė ir neketino numatyti įstatymų leidėjas.

VTD nepriėmė jokių administracinių sprendimų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo dalyvauti konkurse į Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas. Pareiškėjas, būdamas teisininkas ir gerai išmanydamas administracinę teisę, bei puikiai išmanantis konkursų organizavimo procedūras, suvokė, kad turės pasirinkti, kuriuose konkursuose galės dalyvauti, jam nebuvo apribota galimybė dalyvauti šiame konkurse vienodomis sąlygomis su visais pretendentais. Pareiškėjo neva tai patiriami stiprūs dvasiniai išgyvenimai ir pan. mažai tikėtini, nes priešingu atveju, turėdamas aiškų, maksimaliai motyvuotą norą dalyvauti konkurse būtent į šias pareigas, galėjo laisvai pasirinkti tokį kelią. Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais samprotavimais.

Atsiliepimas

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundus prašė juos atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu, nurodė, kad pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, turi įrodyti ne tik konkrečius konkurso tvarkos į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas pažeidimus, bet ir pagrįsti, jog pažeidimai buvo ne formalūs, o sudarantys pagrindą teismui panaikinti skundžiamus aktus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeistos jo teisės, nenurodo jokios Aprašo normos, kurioje būtų įtvirtinta teisė prašyti pakeisti konkurso datą ar laiką, taip pat VTD pareiga besąlygiškai tenkinti pretendentų prašymus dėl konkursų datos ar laiko pakeitimo. Skundžiamas VTD Raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisiniais ir faktiniais argumentais.

Pareiškėjas savanoriškai pasirinko dalyvauti kitame konkurse. Tikėtina, kad pareiškėjo apsisprendimą, kuriame konkurse dalyvauti, lėmė ne VTD veiksmai, o prioritetas konkursui į aukštesnes pareigas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigė, jog Pretendentų vertinimo komisijos narys R. D. buvo šališkas, turėjo nusišalinti ar būti nušalintas. Pareiškėjas nedalyvavo konkurse į Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nėra aišku, kokiu apskritai faktiniu ar teisiniu pagrindu kvestionuoja konkretaus komisijos nario veiksmus ir objektyvumą.

Teisingumo ministerija, vadovaudamasi Aprašo 22 ir 26 punktais, nurodė, kad aplinkybė, jog komisijos narys R. D. yra Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės vadovas, savaime nerodo jo šališkumo konkurso laimėtojo atžvilgiu.

Pareiškėjas neprašė teismo įpareigoti Teisingumo ministeriją ir VTD skelbti ir organizuoti naują konkursą į šias pareigas. Taip suformuoti pareiškėjo reikalavimai kelia abejonių jo tikraisiais ketinimai, nėra aišku, ko pareiškėjas siekia, inicijuodamas teisminį ginčą dėl konkurso, kuriame nedalyvavo, rezultatų panaikinimo. Pareiškėjas akivaizdžiai nevertina, jog patenkinus jo reikalavimus, kiltų rimtos teisinės pasekmės - konkursą laimėjęs Š. S. turėtų būti atleistas iš Teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigų, būtų pažeisti ne tik jo, bet ir Teisingumo ministerijos teisėti interesai ir lūkesčiai, nes būtų sukurta neaiški ir neapibrėžta teisinė situacija.

Šalies argumentai

Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog patyrė neigiamus išgyvenimus, tačiau šie teiginiai nėra patvirtinti jokiais įrodymais. Taigi pareiškėjui neįrodžius atsakovų neteisėtų veiksmų, neturtinės žalos fakto bei priežastinio ryšio, nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu atstovų atstovai prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl kilo dėl konkurso į valstybės tarnybą teisėtumo, t. y. dėl dėl Rašto, Konkurso Nr. 52697 rezultatų ir Teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkio Nr. 2P-203 pagrįstumo ir teisėtumo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog VTD 2022 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė Konkursą Nr. 52697 į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, taip pat Konkursą Nr. 52644 į Aplinkos projektų valdymo agentūros prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos administravimo skyriaus vedėjo pareigas. Pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė prašymus dalyvauti abiejuose konkursuose.

Pareiškėjas buvo informuotas, kad vertinimo abiejuose konkursuose data ir laikas yra tas pats – 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val.

Pareiškėjas elektroniniu paštu 2022 m. rugsėjo 4 d. informavo VTD apie tai, kad jo vertinimo komisijoje abiejuose konkursuose sutampa ir prašė sudaryti galimybes dalyvauti abiejuose konkursuose.

VTD į šį prašymą atsakė 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu, kuriame, be kita ko, nurodė: „Valstybės tarnybos departamentas vidutiniškai per dieną organizuoja 10-15 konkursų į valstybės tarnautojo pareigas, todėl dalis iš jų privalo vykti ir tuo pačiu metu. Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatos nenustato pretendentų vertinimo komisijoje datos (laiko) keitimo, atsižvelgiant į pretendentų pageidavimus. Taip pat nėra galimybės pretendentams dalyvauti vienu metu iš karto dviejose pretendentų vertinimo komisijose, kuriose, atsižvelgiant į pretendentų skaičių, būtų taikomas pretendentų vertinimo etapas – testas.“ Taip pat Rašte nuodyta, kad nurodytuose konkursuose vertinimas komisijose vyks 2022 m. rugsėjo 8 d. 9.00 val., juose gali būti taikomas pretendentų vertinimo metodas – testas.

Pareiškėjas dalyvavo Konkurso Nr. 52644 vertinime komisijoje, tačiau jo nelaimėjo.

Konkurso Nr. 52697 rezultatai buvo įforminti VTD Pretendentų vertinimo komisijos 2022 m. rugsėjo 8 d. Komisijos protokolu Nr. KAP-2112 (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad konkursą laimėjo Š. S..

Teisingumo misterijos 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkiu Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ konkursą laimėjęs asmuo buvo paskirtas į pareigas.

Pareiškėjas pateikė skundą teismui dėl Rašto panaikinimo, o patikslintu skundu – ir dėl Protokolo ir Potvarkio.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ, teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.), Priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1176 (toliau – ir Aprašas, teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 21 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) bei kiti teisės aktai.

VTĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimama konkurso būdu arba be konkurso. Pagal to paties VTĮ straipsnio 2 dalį, konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. VTĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga.

Aprašas nustato asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautoju (toliau – ir pretendentas), priimamo konkurso būdu į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, centralizuoto konkurso organizavimo tvarką (1.1. papunktis).

Pažymėtina, jog pareiškėjo reikalavimai susiję su jo teise stoti į valstybės tarnybą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Vienas iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, kylančių reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo Konstitucijoje expressis verbis nurodytais ir kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais imperatyvų (Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 22 d. nutarime pasisakė, kad nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas bei veiksmingumas; kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas; jeigu įstatyme yra nustatyta, kad asmens žinios, gebėjimai, reikalingi atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, yra tikrinami jį egzaminuojant, egzamino eiga (inter alia komisijos narių klausimai ir pretendentų atsakymai) turi būti fiksuojami ir prieinami atitinkamą ginčą sprendžiančioms institucijoms, taip pat ir teismui; teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą nėra absoliuti; valstybė negali įsipareigoti ir neįsipareigoja kiekvieno asmens priimti dirbti valstybės tarnyboje (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad esminių procedūros reikalavimų pažeidimas gali lemti konkurso rezultatų pripažinimą negaliojančiais nepriklausomai nuo konkretaus pretendento galimybės tapti konkurso laimėtoju akivaizdumo, nes tokie pažeidimai reiškia ir imperatyviųjų valstybės tarnybos organizavimo principų pažeidimą (LVAT 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-2875-520/2015).

Pažymėtina, jog LVAT taip pat yra pasisakęs, jog asmens, pretenduojančio užimti valstybės tarnautojo pareigas, teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą gali būti pažeista, be kita ko, nesilaikant imperatyvių teisės aktuose įtvirtintų taisyklių, reglamentuojančių pretendentų į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas konkurso komisijos sudarymo tvarką. Tačiau, kad tai būtų galima konstatuoti, pirmiausiai būtina nustatyti, kad buvo pažeisti teisės aktai. Taip pat būtina nustatyti, kad tokie procedūriniai pažeidimai yra esminiai, t. y. tiesiogiai galėję lemti konkurso į valstybės tarnautojo (seniūno) pareigas rezultatus ir pažeisti tokiame konkurse dalyvaujančių pretendentų teises. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad tokio konkurso rezultatų panaikinimas dėl nereikšmingų arba neesminių tokio pobūdžio procedūrinių pažeidimų, tiesiogiai pažeistų asmens, kuris buvo pripažintas tokio konkurso laimėtoju bei paskirtas į atitinkamas pareigas, teises (LVAT 2021 m. sausio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-77-968/2021).

Aprašo 22 punkte nustatyta, kad konkursui vykdyti Valstybės tarnybos departamento direktorius ar jo įgaliotas kitas Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas sudaro komisiją.

Aprašo 32 punkte nustatyta, kad likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki pretendentų vertinimo komisijoje dienos, komisija sudaro pretendentų vertinimo organizavimo planą, kuriame aptariami pretendentų vertinimo komisijoje metu naudotini vertinimo kriterijai ir metodai, vertinimo balų skaičiavimo procedūra, jeigu bus taikomas daugiau nei vienas vertinimo metodas, nusprendžiama, ar pretendentai bus vertinami telekomunikacijų galiniais įrenginiais, o jeigu bus, – kokiu būdu, parengiami klausimai, užduotys ir jų vertinimo kriterijai, nustatomi pretendentų vertinimo etapai, aptariami kiti su pretendentų vertinimu susiję klausimai.

Aprašo 39 punkte nustatyta, kad Apie pretendentų vertinimo komisijoje datą, laiką, vietą ir eigą, Aprašo 32 punkte nurodytą informaciją apie pretendentų vertinimo komisijoje metu taikytinus vertinimo kriterijus ir metodus, vertinimo balų skaičiavimo procedūrą, prašymo atsiėmimą, nusprendus nedalyvauti pretendentų vertinime komisijoje, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, praneša pretendentams per VATIS ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje pradžios.

Pareiškėjas, paaiškėjus, kad abiejuose konkursuose vertinimo komisijoje laikas sutampa, kreipėsi 2022 m. rugsėjo 4 d. į VTD prašydamas sudaryti sąlygas dalyvauti abiejuose konkursuose. Skundžiamu 2022 m. rugsėjo 6 d. Raštu VTD atsisakė tai padaryti iš esmės motyvuodama tuo, kad Aprašo nuostatos nenumato galimybės keisti vertinimo komisijoje laiką, atsižvelgiant į pretendento pageidavimus. VTD ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie tai, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai nurodė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus.

Aprašas nustato procedūrinio pobūdžio taisykles. Tai nepaneigia to, kad procedūros turi būti vykdomos laikantis principų, įtvirtintų aukštesnės galios aktuose, inter alia Konstitucijoje įtvirtinto teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, VTĮ 33 straipsnyje įtvirtintų atvirumo, viešumo ir skaidrumo principų. Tačiau pažymėtina ir tai, jog Aprašo 70 punktas imperatyviai reglamentuoja, jog Konkursas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo Valstybės tarnybos departamentui dienos, išskyrus Valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Aprašo 21 punkte nustatytus atvejus arba kai Aprašo 5 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytu konkursą organizuojančios įstaigos prašymu konkursas skelbiamas vėliau. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Aprašas nenustato VTD teisės stabdyti, atšaukti, nukelti konkursą, atsižvelgiant į pačių pretendentų galimybes, norus dalyvauti/ nedalyvauti konkursuose. Konkurso sustabdymas galimas vadovaujantis Priėmimo tvarkos aprašo III1 skyriuje numatyta asmenų, kurių kadencija pasibaigusi, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas be konkurso tvarka. Priėmimo tvarkos aprašo II skyrius reglamentuoja konkurso atšaukimo tvarką. Priėmimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta, kad Valstybės tarnybos departamentas konkursą inicijavusios įstaigos motyvuotu prašymu, pateiktu per VATIS ar elektroniniu paštu, konkursą, o įstaiga, organizuojanti atranką, – atranką atšaukia ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki pretendentų vertinimo komisijoje Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradžios. Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, atšaukę konkursą ar atranką, apie konkurso ar atrankos atšaukimą nedelsdami, bet ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki pretendentų vertinimo komisijoje Aprašo VII skyriuje nustatyta tvarka pradžios, per VATIS praneša pretendentams, pateikusiems prašymą leisti dalyvauti konkurse ar atrankoje, ir elektroniniu paštu – motyvuotą prašymą atšaukti konkursą pateikusiai įstaigai. Apie konkurso ar atrankos atšaukimą nedelsdami, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo konkurso ar atrankos atšaukimo, Valstybės tarnybos departamentas ar įstaiga, organizuojanti atranką, paskelbia VATIS kartu nurodydami ir konkurso ar atrankos atšaukimo priežastis.

Taigi, galiojantys teisės aktai nenumato VTD teisės (ar pareigos), atsižvelgti į kiekvieno pretendento prašymą dėl konkurso sustabdymo nepriklausomai nuo to kokios prašyme būtų nurodomos priežastys. Nagrinėjamu atveju VTD ginčijamu Raštu informavo pareiškėją apie tai, jog nėra galimybės vienu metu dalyvauti keliuose konkursuose ir papildomai nurodė konkursų Nr. 52644 ir Nr. 52697 datas ir laikus. Be to, kaip minėta, VTD privalo organizuoti konkursą, vadovaudamiesi Aprašo reikalavimais, kuriais imperatyviai įtvirtinta, jog konkursas turi būti baigtas ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo tinkamai parengto pareigybės aprašymo pateikimo VTD dienos. Šiuo atveju pats pareiškėjas apsisprendė, kuriam iš konkursų teiks prioritetą, t. y. kuriame konkurse dalyvaus/ nedalyvaus.

Ginčo Raštas priimtas įgyvendinant atrankos į valstybės tarnybą procedūrą. Pati atrankos procedūra nebuvo užbaigta Raštu. Taigi, laikytina, kad Raštas yra tik tarpinis dokumentas atrankos procedūroje. Teismo vertinimu, ginčo Raštu buvo pateiktas pareiškėjui aiškus ir suprantamas atsakymas bei išaiškinta, jog VTD neturi teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui dalyvauti dviejuose konkursuose vykstančiuose tuo pačiu metu.

Pažymėtina, jog Konkursas Nr. 52697 buvo užbaigtas 2022 m. rugsėjo 8 d. Komisijos protokolu Nr. KAP-2112 įforminant jo rezultatus (laimėjo trečiasis suinteresuotas) ir teisingumo ministerijos kancleriui priėmus 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkį Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“. Tačiau pareiškėjas apsisprendė nedalyvauti (neprisijungti naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius) konkurse į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teisinio atstovavimo grupės patarėjo pareigas, todėl nei pareiškėjo ginčijamas Komisijos protokolas, nei Potvarkis nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ nuostatų, reglamentuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004 ir kt.).

Pareiškėjas taip pat reikalauja atlyginti neturinę žalą, kurią sieja su tuo, kad kaltais atsakovo VTD veiksmais buvo pažeista jo teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, Rašto turiniu iš pareiškėjo buvo siekiama pasityčioti (kalbama apie pretendentų „pageidavimus“) taip demonstruojant nepagarbą, o tai sukėlė nervinę įtampą ilgalaikius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, nusivylimą valstybės institucijomis, buvo pakenkta savivertei. Pareiškėjas neturtinę žalą vertina 9 000 Eur suma.

Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais atsakovo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kitos viešosios atsakomybės sąlygos papildomai netirtinos.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad VTD iš esmės teisingai taikė teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Raštą, teisės aktų nustatyta tvarka organizavo konkursus, protokolinis sprendimas bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kanclerio 2022 m. rugsėjo 12 d. potvarkis Nr. 2P-203 „Dėl Š. S. perkėlimo ir pareiginės algos koeficiento nustatymo“ taip pat yra pagrįsti ir teisėti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas. Teismas taip pat atmeta pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismo prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundas atmetamas kaip nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėEglė Žulytė-Janulionienė