Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. D. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi pradinis ieškovas A. D. pakeistas į ieškovą G. D.) prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 6 396,20 Eur patirtos žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti ieškovui iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. liepos 9 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti A. D. 2025 m. liepos 4 d. paduoto atskirojo skundo dalį, kurioje suformuluotas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo, kitą atskirojo skundo dalį laikyti 2025 m. birželio 25 d. atskirojo skundo papildymu.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. A. D. (toliau – ir apeliantas) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta atsisakyti priimti A. D. 2025 m. liepos 4 d. paduoto atskirojo skundo dalį dėl neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra susijęs su ieškinio reikalavimais. Teismas, atsisakydamas priimti 2025 m. liepos 4 d. atskirojo skundo dalį, apribojo apelianto teisę kreiptis į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti A. D. 2025 m. liepos 4 d. paduoto atskirojo skundo dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantas apeliaciniame skunde kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, išnagrinėtoje civilinėje byloje nebegali būti reiškiami savarankiški materialieji reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantas teigia, kad šie reikalavimai yra susiję su byloje nagrinėtais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

15. Remiantis bylos duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimas, kuriuo teismas nusprendė priteisti ieškovui G. D. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 6 130,00 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 934 Eur bylinėjimosi išlaidas, yra įsiteisėjęs. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gruodžio 9 d.

16. Taigi bylos nagrinėjimas pagal byloje pareikštą ieškinį yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje naujų reikalavimų reiškimas byloje nebėra galimas.

17. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad draudimas apeliaciniame (atskirajame) skunde kelti naujus reikalavimus yra įtvirtintas ir CPK 312 straipsnyje. Todėl apelianto argumentai, kad naujų reikalavimų reikšimas yra galimas atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

18. Papildomai pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 45 straipsniu, pradinį ieškovą A. D. kaip netinkamą ieškovą pakeitė į tinkamą ieškovą – G. D.. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atskirąjį skundą padavė trečiasis asmuo, bylos duomenimis, A. D. nei minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartimi, nei vėliau teismo procese nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu (ar kitu procesiniu statusu) ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas nėra proceso dalyvis, todėl neturėjo procesinės teisės apskųsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 4 d. nutarties.

19. Apibendrindamas tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto 2025 m. liepos 4 d. atskirojo skundo dalį, kurioje suformuluotas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių palūkanų priteisimo.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.