Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui ir D. P. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja O. A. B. nurodė, kad po savo sutuoktinio mirties 2012 m. gegužės 11 d. priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, nes po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems priklausiusiame name, rūpinosi juo, pirko malkas, mokėjo mokesčius už elektrą, atliekų tvarkymą. Laiku nesikreipė į notarą galvodama, kad tai nėra reikalinga, nes visas turtas buvo registruotas jos vardu. Vyras testamento palikęs nebuvo. Gyvendami santuokoje su sutuoktiniu buvo įgiję pusę namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame kartu gyveno, bei sodo sklypą. Šiuo metu, suprastėjus sveikatai, gyvena pas dukterį Kaune.

Suinteresuotas asmuo pareiškėjos dukra D. P. teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad būtų nustatytas pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, nurodė, kad ji yra vienintelis pareiškėjos ir mirusiojo vaikas, daugiau suinteresuotų asmenų nėra, pati pas notarą nesikreipė, palikimo pas notarą neatsisakė, tačiau į palikimą nepretenduoja. Mama po tėvo A. B. mirties pagal savo išgales tvarkė palikusį namą, tačiau jis yra labai senas, prastos būklės, tačiau kiemas sutvarkytas, privežta malkų.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. M. R. parodė, kad yra pareiškėjos kaimynė, gyvena šalia. Pareiškėja po vyro mirties liko gyventi viena, rūpinosi namu, tvarkė aplinką, tačiau suprastėjus pareiškėjos sveikatai, dukra išsivežė ją gyventi į Kauną.

Teismo posėdžio metu liudytojas V. L. R. parodė, kad O. A. B. yra jo kaimynė, gyveno kaimynystėje su sutuoktiniu daugiau nei 30 metų. Po sutuoktinio mirties name liko gyventi viena. Pareiškėja rūpinosi likusiu turtu, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, jis jai padėdavo nupjauti žolę, parūpinti malkų. Žagarėje daug žmonių turi nuosavus sodus, tačiau žmonės jų nebedirba.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja O. A. B. yra A. B., mirusio 2(duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Santuoką pareiškėja ir A. B. buvo sudarę (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėja ir jos sutuoktinis A. B. buvo įsigiję 0,0645 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir dalį (55/100) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dalimi priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Visas šis nekilnojamasis turtas registruotas pareiškėjos O. A. B. vardu.

Joniškio rajono savivaldybės administracijos Žagarės seniūnija 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje nurodė, jog A. B., miręs (duomenys neskelbtini), gyveno adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine O. A. B., kuri ir po sutuoktinio mirties liko ten gyventi.

Joniškio notarų biuro notarė Loreta Stankevičienė 2018 m. gegužės 22 d. liudijime, liudijo, jog (duomenys neskelbtini) mirus A. B. į Joniškio rajono notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir testamentų registre nėra įregistruotų A. B. palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes turtas buvo registruotas jos vardu ir negalvojo, jog yra būtina.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įpėdiniui, atlikus minėtus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Byloje pateikti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai, pareiškėjos, suinteresuoto asmens bei liudytojų parodymai patvirtina, kad pareiškėja su sutuoktiniu gyveno jiems priklausančiame name bei rūpinosi juo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja naudojasi ir faktiškai valdo likusį palikimą pradėjusi juo disponuoti. Liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau gyveno jai ir palikėjui priklausančiame name, mokėjo mokesčius, pirko malkas, prižiūrėjo, tvarkė aplinką. Pareiškėja, kaip A. B. sutuoktinė paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais (CK 5.13 straipsnis). Suinteresuotas asmuo D. P., kuri yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą, palikimo priėmusi nėra ir į jį nepretenduoja. Šios aplinkybės pagrindžia palikimo priėmimą ir rūpinimąsi juo kaip savo turtu įstatymų nustatytu terminu, todėl, įvertinus pateiktų įrodymų visetą, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja O. A. B., faktiškai pradėdama valdyti yra priėmusi mirusio vyro A. B. palikimą.

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja galėtų tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos O. A. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja O. A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tikslu tinkamai priimti palikimą ir įregistruoti viešajame registre.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.