Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-23 · Civilinė byla Nr. 2A-1867-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-23
Bylos Nr.
2A-1867-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-17538-2010-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Virginija Gudynienė, Aušra Baubienė
Ieškovas
R. L. J.
Atsakovas
G. G.
Advokatai
Ramutė Noreikienė
Civilinė byla Nr.2A-1867-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-17538-2010-7)
Pirmos instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė(S)Procesinio dokumento kategorija 30.12.2, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Ingai Miškinienei, dalyvaujant ieškovui R. L. J., jo atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-527-587/2011 pagal ieškovo R. L. J. ieškinį atsakovei G. G. dėl nuosavybės teisės gynimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. L. J. ieškiniu (b.l.3-6) prašė: 1) įpareigoti atsakovę G. G. pašalinti jos padarytą ieškovo R. L. J. teisių pažeidimą – atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą 6-ame bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 2) atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatstačius miesto vandentiekio ir šildymo sistemos 6-ame bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ieškovui R. L. J. suteikti teisę atsakovės G. G. lėšomis atlikti miesto vandentiekio ir šildymo sistemos atstatymo darbus 6-ame bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011-06-01 sprendimu (b.l.100-102) ieškinį atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš ieškovo 18,56 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra namo Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b.l.19-22). Ieškovas naudojasi namo 6-uoju butu, kuris yra virš atsakovei priklausančio buto Nr. 4 (b.l.8-18). Iš techninės apskaitos bylos Nr. 1652/6899 teismas nustatė, jog namas, kuriame yra ieškovui ir atsakovei priklausantys butai, buvo pastatytas 1934 metais, jame buvo įrengtas vandentiekis ir centrinio šildymo sistema. Name yra 6 butai, įrengtos 3 vietinės katilinės ir 3 krosninės, t. y. kiekviename bute yra po vieną šildymą užtikrinančią katilinę arba krosnį (b.l.15). 1994 m. rugsėjo mėnesį namas su visu vandentiekiu ir centrinio šildymo sistema buvo susidėvėjęs 67 procentus (b.l.8-18). 2004 m. trūko susidėvėjęs vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į atsakovės butą. Tuo metu ieškovas gyveno JAV. Teismas nustatė, jog ieškovė, siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę namo bendrojo naudojimo objektams, t. y. tiek jos, tiek ieškovo, tiek ir kitų namo bendraturčių turtui, nusprendė imtis būtinų priemonių – įsivesti atskirą vandens įvadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Iš techninio projekto teismas nustatė, jog atsakovė parengė ir su kompetentingomis institucijomis suderino projektus, pagal kuriuos buvo atlikti vandentiekio įvado įvedimo ir vamzdžių paklojimo darbai (b.l.45-50).

Teismo vertinimu, atsakovė ieškovo teisių nepažeidė, priešingai, atsakovė vykdė CK 4.83 str. įtvirtintą pareigą imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Teismas pripažino, jog atsakovė neturėjo jokių galimybių kaip nors įtakoti šildymo sistemos veikimą/neveikimą, o taip pat ir buvimą/nebuvimą ieškovo bute. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų patekusi į ieškovo butą ir ten įrengusi ar kaip nors pakeitusi miesto vandentiekį ar kitas sistemas, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kaip nors pažeidė jo teises, nupjaudama ar išgriaudama jo buto šildymo įrenginius ar vandentiekio vamzdžius (CPK 177 str. ir 178 str.). Teismo vertinimu, dėl miesto vandentiekio ir šildymo sistemos funkcionavimo savo bute yra atsakingas pats ieškovas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.105-108) ieškovas R. L. J. su teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) teismo sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 2 str. ir 185 str. normas. Teismas neteisingai įvertinto bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.), neatskleidė byloje nagrinėjamo ginčo esmė. Šie proceso teisės normų pažeidimai sąlygojo nepagrįsto bei neteisėto teismo sprendimo priėmimą. Visame ginčo gyvenamajame name įrengtas miesto vandentiekis ir miesto nuotekų tinklas bei šildymo sistema. Ieškovui būnant išvykus nuo 2002 m. lapkričio mėn. į JAV, atsakovė be ieškovo sutikimo ir jam nežinant nupjovė ir užaklino vandentiekio vamzdį į ieškovo butą, kuris ėjo per ieškovo ir atsakovės butus skiriančias lubas nuo rūsio per pirmą aukštą (atsakovės butą) į ieškovo butą antrame aukšte. Dėl tokių atsakovės veiksmų vanduo nebepasiekia ieškovo buto, kuriame ieškovas gyvena, ir butas yra nešildomas. Neturėdamas vandens, ieškovas negali susitvarkyti ir šildymo sistemos;

Atsiliepimas

2) teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi tik atsakovės atsiliepimu ir jos teismo posėdyje duotais paaiškinimais. Tačiau atsakovės argumentų apie tai, jog 2004 m. eilinį kartą trūkus susidėvėjusiam vandentiekio vamzdžiui ir atsakovei nežinant, kur ieškoti ieškovo, siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę namo bendro naudojimo objektams, atsakovė ėmėsi būtinų priemonių ir įsivedė atskirą vandens įvadą iš (duomenys neskelbtini), nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai - neaišku, kada ir kaip vandentiekio avarija buvo nustatyta. Vis dėlto teismui atsakovės paaiškinimų pakako jos veiksmams pateisinti ir konstatuoti, kad atsakovės savavališki veiksmai dėl vamzdžių nupjovimo ir naujo įvado įrengimų buvo būtini, t. y. atsakovė tik vykdė CK 4.83 str. įtvirtintą pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendro naudojimo objektams. Teismas taip pat rėmėsi argumentu, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų patekusi į ieškovo butą ir ten įrengusi ar kaip nors pakeitusi miesto vandentiekį, nors ieškovas teismui nurodė, jog sienoje buvęs vandentiekio vamzdis į jo butą buvo nupjautas ir užaklintas, tokiu būdu atjungiant ir šildymą. Atsakovė pripažino, jog pagal jos parengtą projektą buvo atlikti vandentiekio įvado įrengimo darbai. Todėl tikėtina, kad įsirengiant atskirus įvadus, būtina atsijungti nuo bendros sistemos, užaklinant vamzdžius, nes tai susiję su buvusio vandentiekio ir šildymo sistemos atjungimu ir naujo įvado sumontavimu. Sprendime teismas akcentuoja, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė kaip nors pažeidė jo teises, nupjaudama ar nugriaudama jo buto šildymo įrenginius ar vandentiekio vamzdžius. Tačiau pateikti tokių įrodymų ieškovas negalėjo, nes atsakovei įsivedant naują vandens įvadą, ieškovas buvo JAV, tuo metu apie naują vandens įvadą jis nieko nežinojo ir atsakovės padarytų pažeidimų negalėjo fiksuoti. Teismas, vertindamas įrodymų ir šalių paaiškinimų visumą, turėjo išsiaiškinti, kokiu būdu įsirengiant atskirus įvadus, nereikėtų atsijungti nuo bendros sistemos ir užaklinti vamzdžių. Išsiaiškinus šias aplinkybes, turėjo būti daroma išvada, kad nupjaunat bendrus namo vamzdžius, kurie skyrė ieškovo ir atsakovės butus, ieškovo butas dėl atsakovės vienašališkų veiksmų turėjo būti atjungtas nuo vandens ir šildymo padavimo į ieškovo butą;

3) gyvenamojo namo bendroji inžinerinė įranga - vandentiekis ir šilumos sistemos - yra bendroji dalinė visų namo savininkų nuosavybė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu, tad buto savininkas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka atjungti savo buto šildymo ir (ar) vandens sistemų įrenginius nuo tiekimo, tik nepažeisdamas kitų namo butų savininkų teisių. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, kartu tai reiškia, jog jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37 str. ir 4.75 str.). Savo ieškinyje bei paaiškinimuose ieškovas nurodė, kad jam būnant JAV, jo dukrai buvo pavesta prižiūrėti butą. Atsakovei buvo žinoma, kad ji gali susisiekti su ieškovu per jo dukrą ir suderinti visus atsakovės atliekamus vandentiekio ir šildymo darbus. Tačiau atsakovė to sąmoningai nedarė, ieškovo sutikimo neprašė, apie savavališkai atliekamus naujo vandentiekio įvado darbus ieškovo neinformavo. Teismas dėl atsakovės vienašališkų veiksmų, įsivedant naują vandens įvadą, sprendime visai nepasisakė, tik rėmėsi tuo, kad namas su visu vandentiekiu ir centrinio šildymo sistema, kuriame yra šalims priklausantys butai, 1994 m. rugsėjo mėn. buvo susidėvėjęs 67 procentus.

Atsiliepime apeliacinį skundą (b.l.118-120) atsakovė G. G. prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) ieškovo ieškinio reikalavimai buvo sąlyginiai, suformuluoti neteisingai ir netiksliai, todėl teismas jų tenkinti negalėjo. Kadangi ieškovas ieškinio netikslino, ieškinys buvo atmestas;

2) byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad name yra 6 butai, kiekviename jų įrengta katilinė arba krosnis. Nors skunde teigiama, jog atsakovė be ieškovo sutikimo atjungė ieškovo butą nuo šildymo sistemos, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas teismui nepateikė, tuo pažeisdamas CPK 178 str. numatytą pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimus. Ieškovas nepagrįstai įrodinėjimo naštą nori perkelti teismui ir atsakovei. Aplinkybės, jog atsakovė niekaip negalėjo atjungti ieškovui priklausančio buto nuo centrinio šildymo, fiziškai nepatekusi į šį butą, įrodinėti nereikia (CPK 182 str.). Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šildymo ar vandentiekio sistema jo bute nefunkcionuoja, jog atsakovė nupjovė ir užaklino vandentiekio vamzdį į jo butą. Ieškovas neturi vandens nuo pat atsakovės buto įsigijimo, todėl tikėtina, kad pateikdamas ieškinį teismui, ieškovas siekia atsakovės sąskaita susitvarkyti ir susiremontuoti savo apleistą būstą. Tokią išvadą patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovas iš JAV į Lietuvą sugrįžo 2008 metais ir du metus jokių pretenzijų dėl vandentiekio ar šildymo atsakovei nereiškė, nors akivaizdu, kad gyventi bute be vandens ir šildymo jis negalėtų. Tik sužinojęs apie tai, kad atsakovė yra įsivedusi naują vandens įvadą, ieškovas pateikė ieškinį teismui;

3) atsakovė ieškovo teisių nepažeidė. Namas statytas 1934 metais, todėl visa vamzdynų sistema yra susidėvėjusi. Centrinio šildymo sistemos susidėvėjimo procentas 1994 metais - 67%, o ieškovo išvykimo į JAV metu (2002 m.) - 78,2%. Susidėvėjusius vandens vamzdynus reikėjo keisti, nes ši sistema dar prieš ieškovui išvykstant į JAV, tinkamai neatliko savo funkcijų. Ieškovui išvykus, atsakovė ne kartą savo lėšomis atliko vamzdynų remonto darbus, nors pagal CK 4.76 str. tokią pareigą turi visi namo bendraturčiai. 2004 metų pavasarį, trūkus vamzdžiui, siekdama pašalinti žalą tiek savo, tiek galimos žalos padarinius kitų namo bendraturčių turtui, atsakovė įsivedė atskirą vandens įvadą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovo nebuvo Lietuvoje itin ilgą laikotarpį - 6 metus, niekas iš namo bendraturčių nežinojo, kada ieškovas sugrįš ir ar iš viso grįš, o gyventi be vandens atsakovė negalėjo. Dėl šios priežasties pagal parengtą ir su kompetentingomis institucijomis suderintą projektą atsakovė atliko naujo įvado įrengimo darbus, tuo niekaip nepažeisdama miesto vandentiekio funkcionavimo ieškovo bute. Tai patvirtina ir byloje esanti techninio projekto kopija. Už miesto vandentiekio funkcionavimą atsakovė nėra atsakinga, todėl ieškovo reikalavimo atstatyti jam miesto vandentiekį ir šildymo sistemą negalėtų įvykdyti;

4) skundo argumentas, jog ieškovas negalėjo pateikti teismui įrodymų apie atsakovės neva padarytus pažeidimus įsivedant vandens įvadą, nes tuo metu gyveno JAV ir negalėjo jų užfiksuoti, nepagrįstas. Savo reikalavimams įrodyti ieškovas galėjo pasinaudoti ekspertų pagalba (CPK 212 str.), tačiau tokio prašymo nereiškė, o teismui išaiškinus ieškovui teisę pasinaudoti advokato pagalba, ieškovas šia teise nepasinaudojo;

5) skundo teiginys, jog ieškovas buvo pavedęs jo interesus atstovauti dukrą J. K. J., nepagrįstas, prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Iš bylos medžiagos matyti, kad įgaliojimas dukrai buvo išrašytas tik 2005 m. (b.l.57), o ieškovas į JAV išvyko 2002 m. Įrodymų apie tai, kad ieškovas apie šio įgaliojimo surašymą būtų informavęs atsakovę, ieškovas teismui nepateikė, todėl skundo teiginiai, kad atsakovė sąmoningai nederino savo atliekamų veiksmų su ieškovo įgaliotine, atmestini;

6) skundo argumentas, kad teismas sprendime nieko nepasisakė dėl atsakovės vienašališkų veiksmų, įsivedant naują vandens įvadą, nepagrįsti. Šiuo klausimu teismas sprendime nurodė, jog atsakovė 2004 m. trūkus susidėvėjusiems vamzdžiams, siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę namo bendrojo naudojimo objektams, ieškovo ir kitų bendraturčių turtui, nusprendė imtis būtinų priemonių - įvesti atskirą įvadą iš (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovo teisių nepažeidė, priešingai, vykdė CK 4.83 str. įtvirtintą pareigą imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra gyvenamojo namo Kaune, (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b.l.19-22), ieškovas nuosavybės teise turi 1/6 dalį gyvenamojo namo Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), naudojasi namo 6-uoju butu, kuris yra virš atsakovei priklausančio buto Nr. 4 (b.l.8-18). Iš techninės apskaitos bylos Nr. 1652/6899 nustatyta, jog namas, kuriame yra ieškovui ir atsakovei priklausantys butai, pastatytas 1934 metais, jame buvo įrengtas vandentiekis ir centrinio šildymo sistema. Name viso yra 6 butai, įrengtos 3 vietinės katilinės ir 3 krosninės, t. y. kiekviename bute yra po vieną šildymą užtikrinančią katilinę arba krosnį (b.l.15). Name yra įrengta vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sistema (b.l.14). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu (b.l.96-99) nustatyta, kad ieškovas 2002 metais-2008 metais buvo išvykęs iš savo nuolatinės gyvenamosios vietovės, nuolat gyveno JAV, jam priklausančiu butu nesinaudojo. Byloje nustatyta, kad atsakovė G. G. kartu su namo bendrasavininke E. S. 2004 metais parengė projektinę dokumentaciją ir įsirengė vandens tiekimo ir jo sunaudojimo apskaitos sistemą į savo ir E. S. butus (b.l. 23, 45-50).

Ieškovas byloje įrodinėjo, kad dėl atsakovės kaltų veiksmų įsirengiant jai atskirą vandens tiekimo sistemą į butą, jo butui nėra tiekimas vanduo, dėl to neveikia ir buto šildymo sistema, ieškovas nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu nurodė, kad jis yra parengęs vandens tiekimo savo butui tinklų įrengimo projektą, nori pasidaryti atskirą įvadą, tačiau atsakovė neduoda sutikimo, dėl to jo negali įrengti. Ieškovas pateiktame atsakovei ieškinyje suformulavo ieškinio dalyką- įpareigoti atsakovę atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą atsakovo bute, atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatstačius miesto vandentiekio ir šildymo sistemos atsakovo bute, ieškovui R. L. J. suteikti teisę atsakovės G. G. lėšomis atlikti miesto vandentiekio ir šildymo sistemos atstatymo darbus jo bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas (b.l. 5).

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškovo nurodomas ieškinio faktinis pagrindas (LR CPK 136 str. 1 d. 2 p.) ir ieškinio dalykas (LR CPK 136 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio faktinis pagrindas turi atitikti ieškinio dalyką ir jį pagrįsti (LR CPK 178 str.). Ieškovas ieškinio faktiniu pagrindu nurodė tą aplinkybę, kad jis be atsakovės sutikimo negali realizuoti parengto projekto vandens tiekimo sistemai savo bute įrengti, tačiau ieškinio reikalavime prašė įpareigoti atsakovę atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą atsakovo bute. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas nesutampa. Teisėjų kolegija todėl sprendžia , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog atsakovė neturi pareigos atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą atsakovo bute, kadangi teismas pagrįstai nustatė, jog ji jokių kaltų veiksmų ieškovo turto atžvilgiu neatliko, šildymo ir vandens tiekimo sistemos ieškovo bute neatjungė ir neišardė. Ta faktinė aplinkybė, kad atsakovė 2004 metais įsirengė vandens tiekimo įvadą į savo butą, negali būti pagrindu tenkinti ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą atsakovo bute, kadangi ieškovas 2002-2008 metais savo butu nesinaudojo ir jame negyveno, o pagal atsakovės parengtą ir su kompetentingomis institucijomis suderintą projektą, ji tik atliko naujo įvado įsirengimo darbus savo bute, tuo niekaip nepažeisdama vandentiekio ir šildymo sistemų funkcionavimo kituose gyvenamojo namo, tame tarpe ir ieškovo bute. Ieškovas taip pat nepateikė leistinų rašytinių ar kitų įrodymų, kuo pasireiškė atsakovės veiksmai, kad jis negali naudotis savo buto šildymo sistema (LR CPK 178 str.).

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str.), o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteistinos jos turėtos 1700 litų (b.l. 121) advokato paslaugos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-01 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti G. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. L. J. (a.k(duomenys neskelbtini) 1700 litų turėtų advokato išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Aušra BaubienėVirginija Gudynienė