- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-01
- Bylos Nr.
- 2-527-587/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-17538-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- R. L. J.
- Atsakovas
- G. G.
- Advokatai
- Gerutis Niaura
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, sekretoriaujant Ritai Pečiulienei, dalyvaujant ieškovui R. L. J., atsakovei G. G., jos atstovui advokatui G. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. J. ieškinį atsakovei G. G. dėl nuosavybės teisės gynimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę G. G. pašalinti jos padarytą ieškovo R.L. J. teisių pažeidimą – atstatyti miesto vandentiekį ir šildymo sistemą (duomenys neskelbtini) bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neatstačius miesto vandentiekio ir šildymo sistemos 6-ame bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), ieškovui R. L. J. suteikti teisę atsakovės G. G. lėšomis atlikti miesto vandentiekio ir šildymo sistemos atstatymo darbus 6-ame bute, esančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 1994 m. spalio 18 d. įsigijo 1/6 dalį pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tai yra šio namo (duomenys neskelbtini) butą, kuriame ir gyvena. Jam įsigyjant nuosavybėn, visuose šešiuose minėtame name esančiuose butuose, jų tarpe ir (duomenys neskelbtini) bute, buvo įrengtas miesto vandentiekis ir miesto nuotekų tinklas, bei šildymo sistema. 2002 m. lapkričio mėnesį jis išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, o grįžęs į Lietuvą 2008 metais pastebėjo, kad be jo sutikimo ir jam nežinant yra nupjautas ir užaklintas vandentiekio vamzdis į jo butą, buvęs sienoje, kuris skyrė ieškovo ir atsakovės butus, bei atjungtas ieškovo buto šildymas. Atsakovė G. G. prisipažino, kad ji suorganizavo ir pasamdė asmenis, kad šie nupjautų vandentiekio vamzdį, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į jo butą, bei atsakovė paaiškino, kad be jo žinios buvo padaryta šildymo sistemos rekonstrukcija, ko pasėkoje jo butas be jo sutikimo buvo atjungtas nuo šildymo sistemos. Dėl tokių atsakovės veiksmų vanduo nepasiekia patalpų, kuriose jis gyvena bei šios patalpos yra nešildomos. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovę spręsti susidariusią problemą, pats užsakė projektą butą vėl pajungti prie vandentiekio bei šildymo sistemos, tačiau atsakovė ne tik nesutinka pašalinti padarytus pažeidimus, bet net neduoda sutikimo jam prisijungti prie jau esamų vandentiekio ir šildymo sistemų, pageidauja kad ji duotų sutikimą prisijungti vandenį. Advokato pagalba nesinaudos.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad šiame bute ji gyvena nuo 1990 m. jokių įvadų iš ieškovo buto nepašalino, vamzdžių nenupjovė. Kadangi dar 1994 metais jai ir ieškovui priklausantis namas su visomis jo sistemomis buvo susidėvėjęs 67 procentus, todėl vandentiekio sistema nebuvo kokybiška ir tinkamai atliekanti savo funkcijų, keletą kartų buvo trūkę susidėvėję vandens tiekimo vamzdžiai, dėl ko buvo aplietas jos butas, o ieškovas dar 2002 metų lapkričio mėnesį išvyko gyventi į JAV, visus senų vandentiekio vamzdžių remonto darbus apmokėdavo ji, nes išvykdamas į JAV savo adreso JAV ieškovas jai nenurodė, o apie kokius nors ieškovo atstovus jai nebuvo žinoma. Todėl tokiais savo veiksmais ieškovas grubiai pažeidė LR CK 4.76 str. nuostatas, t.y. visiškai nesirūpino bendro daikto – namo (duomenys neskelbtini) tvarkymu ir išlaikymu. Kai 2004 metais eilinį kartą trūko susidėvėjęs vandentiekio vamzdis, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į atsakovės butą, ji, nežinodama, kur ieškoti ieškovo ar jo atstovų ir siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę namo bendrojo naudojimo objektams, t.y. tiek jos, tiek ieškovo, tiek ir kitų namo bendraturčių turtui, nusprendė imtis tam būtinų priemonių – įsivesti atskirą vandens įvadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Siekiant įvesti naują vandens įvadą, buvo parengti ir su kompetetingomis institucijomis suderinti reikiami projektai, pagal parengtus projektus buvo atlikti visi numatyti įvado įrengimo darbai. Visi projektiniai sprendimai – įvado įvedimo ir vamzdžių paklojimo – buvo atlikti pagal suderintus projektus. Kadangi ieškovo tuo metu Lietuvoje nebuvo, o apie kokius nors ieškovo atstovus Lietuvoje jai nebuvo žinoma, ji į ieškovo butą nesilaužė, o dėl to negalėjo atlikti kokių nors veiksmų ieškovo bute, susijusių su miesto vandentiekio funkcionavimu ieškovo bute. Kadangi jos veiksmai, susiję su vandens įvado įvedimu į jai priklausantį butą, buvo būtini ir atlikti remiantis LR CK 4.83 str. 2 d. 1 p. nuostatomis, o jokių veiksmų, susijusių su miesto vandentiekio funkcionavimu ieškovo bute ji neatliko, ieškovo reikalavimas atstatyti miesto vandentiekį ieškovo bute (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovės atstovas advokatas Gerutis Niaura prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad šalių butuose yra atskiros šildymo sistemos bei atskiri vandens įvadai, ji niekaip nenugriovė ar nenupjovė ieškovo vamzdžių, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas išklausęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir ištyręs, įvertinęs rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus duotus teisme nustatė šias reikšmingas faktines bylos aplinkybes: ieškovė ir atsakovas yra namo (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b.l. 19-22). Ieškovas naudojasi namo (duomenys neskelbtini) butu, kuris yra virš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-18). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė pažeidė ieškovo teises ir kaip nors nugriovė ar nupjovė vamzdžius bei šildymo įrenginius ieškovo bute. Kaip matosi iš techninės apskaitos bylos, name (duomenys neskelbtini), kuriame yra (duomenys neskelbtini) butai, buvo įrengtos 3 vietinės katilinės, ir 3 krosninės, t.y. kiekviename bute po vieną šildymą užtikrinančią katilinę arba krosnį (b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog atsakovė neturėjo jokių galimybių kaip nors įtakoti šildymo sistemos veikimą/neveikimą, o taip pat ir buvimą/nebuvimą ieškovo bute. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė būtų patekusi į ieškovo butą ir ten įrengusi ar kaip nors pakeitusi miesto vandentiekį, ar kitas sistemas (CPK 177, 178 str.).
Kaip matyti iš techninės apskaitos bylos Nr. 1652/6899, namas, kuriame yra ieškovui ir atsakovei priklausantys butai, buvo pastatytas 1934 metais, jame buvo įrengtas vandentiekis ir centrinio šildymo sistema. Namas su visu vandentiekiu ir centrinio šildymo sistema, kuriame yra šalims priklausantys butai, 1994 m. rugsėjo mėnesį buvo susidėvėjęs 67 procentus (b.l. 8-18). Iš techninio projekto matyti, kad atsakovė parengė ir su kompetetingomis institucijomis suderino projektus, pagal kuriuos buvo atlikti vandentiekio įvado įvedimo ir vamzdžių paklojimo darbai (b.l. 45-50). Kaip teigia pats ieškovas, jis gyveno JAV. Teismas mano, kad dėl miesto vandentiekio ir šildymo sistemos funkcionavimo savo bute yra atsakingas pats ieškovas. LR CK 4.76 str. nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tai, kad 2004 metais trūkus susidėvėjusiam vandentiekio vamzdžiui, kuriuo vanduo buvo tiekiamas į atsakovės butą, ji, siekdama išvengti žalos ir pašalinti grėsmę namo bendrojo naudojimo objektams, t.y. tiek jos, tiek ieškovo, tiek ir kitų namo bendraturčių turtui, nusprendė imtis būtinų priemonių – įsivesti atskirą vandens įvadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau nepažeidė ieškovo teisių, priešingai, atsakovė vykdė LR CK 4.83 str. įtvirtintą pareigą imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad atsakovė kaip noras pažeidė jo teises nupjaudama ar išgriaudama jo buto šildymo įrenginius ar vandentieko vamzdžius (CPK 177, 178 str.), todėl darytina išvada, kad niekuo nepagrįsti bei neįrodyti ir ieškovo ieškinio reikalavimai. Nors ieškovas bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jam reikia atsakovės sutikimo atlikti darbus (b.l. 97), tačiau tokio reikalavimo ieškinyje neišreiškė, ieškinio tikslinti nepageidavo, advokato pagalba atsisakė naudotis, nors teismas tai jam išaiškino (b.l. 97), todėl tokie žodiniai jo pageidavimai nesvarstytini, kadangi būtų pažeista atsakovės teisė pateikti atsiliepimą bei rinkti įrodymus dėl tokio prašymo (CPK 142 str.).
Esant nustatytoms šioms aplinkybėms bei surinktiems įrodymams, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas bei nepagrįstas įstatymais (CPK 177, 178 str.).
Iš ieškovo atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 2000,00 Lt (b.l. 73,74,75,76, CPK 93, 98 str.).
Iš ieškovo valstybei priteistina 18,56 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 96 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovei G. G., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovo R. L. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,56 Lt (aštuoniolika Lt 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.