- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-9-113-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-93-2-00007-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valentinas Janonis (pirm.), Savinijus Katauskas, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- L. V.
- Nuteistasis
- A. D.
- Ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Valdas Raudonis
Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-9-113/2013
Teisėjas Edmundas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 1-93-2-00007-2012-7
2013 m. vasario 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. D. pripažintas kaltu pagal BK 284 str.1 d. ir nubaustas 25 MGL dydžio bauda, sudarančia 3 250 Lt, kuri turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo L. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš A. D. L. V. naudai 3 040 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 1 000 Lt bylos procesinėms išlaidom atlyginti.
Ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš A. D. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 645,91 Lt nukentėjusiojo L. V. gydymo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 24 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje „ Norfa“, viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, išvadino L. V. necenzūriniais žodžiais, po to demonstratyviai pečiu kliudė L. V. petį, o netrukus, išėjęs lauk, prie parduotuvės „ Norfa“, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį, be jokios priežasties, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą L. V. į veidą, taip nukentėjusiajam L. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. D. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas visiškai ignoravo jo ir jo žmonos parodymus, kad stovint eilėje, pirmasis pradėjo įžeidinėti L. V., kreipdamasis įžeidimu į jo žmoną „ko žiuri, kale“. Kadangi iš žmonos sužinojo, kad L. V. ar jo sugyventinė R. C. skambinėja telefonu ir bando kenkti jų santuokai, apeliantas nurodo, kad jis L. V. pavadino „gaidžiu“, klausdamas „ko skambinėji“. Apeliantas teigia, kad parduotuvėje vyko prekių išpardavimas, buvo daug žmonių, tačiau jų ginčo niekas nepastebėjo, juo labiau nebuvo sutrikdyta nei viešoji tvarka, nei visuomenės rimtis ar tvarka, o pečių kontaktas įvyko praeinant ir tai atsitiko dėl žmonių gausos. Nuteistasis nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, kad dėl įžūlaus L. V. elgesio jo žmonos atžvilgiu, jau išėjus iš parduotuvės, keletą kartų pavadino L. V. „gaidžiu“, nusikeikė ir dėl tokių veiksmų buvo nubaustas pagal ATPK 174 str., tačiau smūgio L. V. nesudavė. Teismas smūgio sudavimą laikė įrodytu L. V. ir R. C. akistatos metu duotais parodymais, tačiau jie abu yra suinteresuoti asmenys, o netoliese buvęs „Norfos“ darbuotojas, liudytojas A. K., to nepatvirtina. Teismas atlaidžiai vertino, kad L. V. siūlė atsiskaityti su A. K., jeigu jis patvirtins, jog L. V. buvo suduotas smūgis. Teismas nuosprendyje spėlioja ir daro niekuo nepagrįstą išvadą, kad mediciniškai nustačius L. V. smegenų sukrėtimą, jis iš karto po sužalojimo galėjo ir nejusti danties skausmo bei danties tiltelio lūžio. Apeliantas teigia, kad apie L. V. smegenų sukrėtimą nėra duomenų nei 201-09-29 specialisto išvadoje Nr. G306/11 (11), nei gydymo stacionare istorijoje Nr. A-825616.
Nuteistasis pažymi, jog jis yra nuteistas už viešosios tvarkos pažeidimą, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veikų kilo neigiami padariniai, t. y. realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, o šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų įvykdęs veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusysis, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo A. D. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais. Nuteistojo A. D. nusikalstama veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis L. V. parodė, kad įvykio dieną parduotuvėje „Norfa“ buvo daug žmonių, jam su R. C. stovint eilėje prie kasų, už nugaros atsistojo D.. Kadangi jis L. D. pažinojo, su ja pasisveikino. Anksčiau A. D. su R. C. kartu gyveno. A. D. jam (L. V.) pasakė: „su kuo tu gyveni, gaidy, su kūrva, kekše“, demonstratyviai trinktelėjo pečiu bei pareiškė, kad pakalbėsime lauke. L. V. tylėjo. Išėjus į lauką, A. D. pribėgo ir smogė L. V. į veidą, šaukė; „gaidy dantis tau išbarškinsiu“, gestikuliavo rankomis. L. V. atbulas atsitraukė į parduotuvės vestibiulį, mobiliuoju telefonu paskambino policijai, pranešė, kad jam buvo suduotas smūgis, kad buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. A. D. žmona išėjo iš parduotuvės, kai A. D. smūgį jau buvo sudavęs. Policijos automobilyje buvo surašytas protokolas. Policijos pareigūnei baigus rašyti protokolą, L. V. pajuto, kad kliba dantis, tačiau pareigūnė sakė, kad protokolo neperrašys, pasakė kreiptis į ekspertą. Namuose L. V. pradėjo svaigti galva, pykino, todėl jis kreipėsi į Šilalės ligoninės priėmimo skyrių, sakė kad buvo sumuštas. Buvo įtarta, kad L. V. lūžo žandikaulis. Klaipėdos miesto ligoninėje L. V. nustatė veido sumušimą ir apatinio žandikaulio tiltelio lūžį (t. 2, b. l. 29–30).
Teisiamajame posėdyje liudytoja R. C. patvirtino, kad parduotuvėje „Norfa“, stovint prie kasų, A. D. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, po to petimi kliudė L. V., sakė, kad lauke pasikalbės. Tiek ji, tiek ir L. V. nieko A. D. neatsakė. Lauke A. D. trenkė L. V. kumščiu į veidą. L. V. iškvietė policiją. Po valandos laiko L. V. pablogėjo savijauta, skaudėjo galvą, todėl nuvyko į Šilalės ligoninę. Vėliau L. V. dėl smegenų sutrenkimo gydėsi Klaipėdos miesto ligoninėje (t. 2, b. l. 31–32).
Teisiamajame posėdyje nuteistasis A. D. tvirtino, kad parduotuvėje „Norfa“, stovint eilėje prie kasų, L. V. įžūliai pažiūrėjo į jo žmoną ir jai pasakė: „kale ko čia į mane žiūri“. A. D. supyko, nes L. V. skambinėdavo jam, todėl L. V. pasakė: „neskambinėk gaidy, tu man“. L. V. lyg ir nieko neatsakė. Tada A. D. nuėjo į automobilį pažiūrėti kaip jaučiasi palikti vaikai. Grįžęs į parduotuvę, L. V. tyčia nestūmė, į lauką eiti nesiūlė. L. V. išeinant iš parduotuvės, A. D. dar kartą pasakė neskambinėti jam ir negriauti šeimos, L. V. nekeikė, jam smūgių nesudavė. L. V. iškvietė policiją (t. 2, b. l. 34–35).
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. D. parodė kad parduotuvėje stovint prie kasų, L. V. į ją pažiūrėjo ir pasakė: „kale kas yra“. Ji A. D. pasakė, kad tai tie stovi, kurie skambinėja. Tada A. D. pasakė: „gaidy ko skambinėji“. A. D. akivaizdžiai L. V. neužkliuvo. Išėjus iš parduotuvės, liudytoja matė, kad tarp L. V. ir jos vyro vyko žodinis konfliktas, vyras kalbėdamas gestikuliavo. Po to jai sakė, kad L. V. vadino gaidžiu. L. V. iškvietė policiją (t. 2, b. l. 32–33).
Nuteistasis A. D. neneigė, kad L. V. išvadino gaidžiu, praeidamas pro šalį, netyčia kliudė L. V. pečiu,. A. D. ir L. D. teigimu, L. V. pirmasis pavadino L. D. kale. Tačiau iš A. D. parodymų matyti, kad jis supyko ant L. V. ne dėl to, jog L. D. neva buvo išvadinta kale, o dėl to, kad L. V. ir R. C. jiems neva skambinėja. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai suabejoti A. ir L. D. parodymais, kad konfliktą pradėjo L. V., pavadindamas L. D. kale. Priešingai, tiek iš A. D., tiek ir iš L. D. parodymų matyti, kad, kai A. D. išvadino L. V. gaidžiu, jis nieko neatsakė. Šią aplinkybę L. D. patvirtino ir akistatos su R. C. metu (t. 1, b. l. 117–118). Tai parodo, kad L. V. nekonfliktavo. L. V. nesureagavus į A. D. išsakytus necenzūrinius žodžius, A. D. susinervino, todėl jis, eidamas pro šalį, L. V. pastūmė. Liudytojos L. D. parodymai patvirtina, kad ji R. C. jautė piktumą, nes prieš tai R. C. gyveno su A. D.. L. D., stovėdama eilėje prie kasų, pati priekaištavo R. C. dėl tariamų skambučių. Todėl akivaizdu, kad A. ir L. D. turėjo dingstį konfliktuoti, A. D. išvadino L. V. necenzūriniais žodžiais. Kad A. D. supyko dėl to, kad tariamai buvo įžeista jo žmona, neparodė ir pati L. D. (t. 2, b. l. 32).
Nukentėjusysis L. V., iš karto po įvykio, Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK KPS vyresniajai tyrėjai L. G. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 84), šios aplinkybės neprieštaravo ir apklausiant jį kaip liudytoją (t. 1, b. l. 99–100).
Netikėti nukentėjusiojo L. V. parodymais, kad A. D. išvadino jį necenzūriniais žodžiais, vėliau pečiu jį pastūmė, o išėjus iš parduotuvės, tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, nėra jokio pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, kad, kai L. V. su R. C. išėjo iš parduotuvės, A. D. jau buvo lauke, todėl jam artintis prie L. V. nebuvo reikalo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad nei nukentėjusiojo, nei kaltinamojo nepažįsta. Jis smūgių sudavimo L. V. nematė, tačiau girdėjo, kaip A. D. kvietė nukentėjusįjį išeiti į lauką ir užbaigti kažką išsiaiškinti, girdėjo kaip šį vadino necenzūriniais žodžiais. A. D. buvo įsiaudrinęs labiau. Tuo metu lauke žmonių turėjo būti (t. 2, b. l. 33).
Liudytojo A. K. parodymai patvirtina L. V. ir R. C. parodymus, kad A. D. vartojo necenzūrinius žodžius, dar būdamas parduotuvėje, kvietė L. V. išsiaiškinti į lauką. Akivaizdu, kad L. V. tik dėl to, kad su A. D. apsižodžiavo, kad šis išvadino jį necenzūriniais žodžiais, kviesti policijos nebuvo reikalo. Šią aplinkybę patvirtina ir L. V. elgesys parduotuvėje, nes jis į A. D. įžeidinėjimus nereagavo. Todėl nėra pagrindo netikėti, kad L. V. iškvietė policijos pareigūnus būtent po to, kai A. D. tyčia sudavė jam smūgį į veidą.
Teisiamajame posėdyje liudytoja L. G. patvirtino, kad jai su kolega A. L. atvykus į įvykio vietą, prie parduotuvės „Norfa“, nukentėjusysis parodė, kad parduotuvėje sukonfliktavo su buvusiu jo draugės draugu A. D., kuris lauke jam sudavė smūgį. Kadangi išorinių sužalojimų liudytoja nematė, nukentėjusiajam pasiūlė kreiptis į ekspertą, detaliai paaiškinti aplinkybių neprašė, nes skubėjo į kitą įvykį. Ar L. V. minėjo dėl sumušto danties, liudytoja neprisiminė (t. 2, b. l. 30–31).
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. L. patvirtino, kad L. V. paaiškino jiems, jog parduotuvės „Norfa“ viduje apsistumdė su A. D., o išėjus į lauką, A. D. sudavė jam į veidą. Ar L. V. sakė apie dantį, liudytojas neprisiminė (t. 2, b. l. 31).
Liudytojai L. G. ir A. L. patvirtino, kad L. V. jiems apie smūgio sudavimą parodė iš karto po įvykio. Kad L. V. buvo suduotas smūgis patvirtina medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, kad L. V. kreipėsi į medikus netrukus po įvykio.
Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelė patvirtina, kad 2011-09-24 14.50 val. L. V. kreipėsi į VšĮ Šilalės rajono ligoninę, nurodė, kad 2011-09-24, apie 11 val., buvo sumuštas, skundėsi galvos skausmu, dantų klibėjimu, pykinimu. L. V. galvoje, dešinėje pusėje buvo stebėtos sumušimo žymės, nustatyta, kad kliba krūminis dantis, diagnozuotas smegenų sukrėtimas bei duotas siuntimas kreiptis į Klaipėdos ligoninę (t. 1, b. l. 113).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorija Nr. A-825616 patvirtina, kad 2011-09-24 atvykęs į Klaipėdos universitetinę ligoninę, L. V. skundėsi galvos svaigimu, skausmu veide, pykinimu, dantų klibėjimu, nurodė, kad 2011-09-24, apie 11 val., buvo sumuštas. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo skubiai stacionarizuotas. Įvertinus L. V. būklę, nustatyta, kad nulūžęs dantų tiltas ties 38 dantimi, dantų būklė nepakitusi (t. 1, b. l. 7).
Specialisto išvada Nr. G306/11(11) patvirtina, kad L. V. buvo sumuštas veidas, nustatyta kraujosruva burnos gleivinėje. Šis sužalojimas galėjo gautis suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2011-09-24, apie 11 val., ne mažiau kaip vienos jėgos poveikyje. L. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 6).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą kaltam asmeniui kyla tada, kai viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.
Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, kad neteisėti kaltininko veiksmai buvo atlikti būtent viešoje vietoje. Vieša vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai.
Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą.
Nuteistojo A. D. veiksmuose nustatyti ir kaltinamajame akte išvardinti bei bylos duomenimis pagrįsti visi būtinieji viešosios tvarkos sutrikdymo sudėties požymiai. Nuteistasis A. D. neabejotinai suvokė, kad parduotuvė yra vieša vieta, kurioje neabejotinai nuolat būna žmonių, tačiau vartojo necenzūrinius žodžius, L. V. pastūmė, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, elgėsi įžūliai, o netrukus, išėjus lauk, taip pat viešoje vietoje, prie parduotuvės, sudavė L. V. smūgį į veidą. A. D. aiškiai suvokė, kad tokiais savo veiksmais jis sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau nuteistasis taip norėjo veikti ir taip veikė, sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, nes aplinkui buvo žmonių, buvo iškviesta policija. Akivaizdu, jog įvykio vietoje buvę žmonės patyrė neigiamas emocijas dėl nuteistojo chuliganiškų veiksmų. Todėl apylinkės teismas nuteistojo A. D. veiką pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikavo teisingai.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-10-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas ir nenaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.