- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-11
- Bylos Nr.
- e2S-900-580/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35674-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- C. A. G., J. S. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos C. A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų C. A. G. ir J. S. G. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai C. A. G. ir J. S. G. bendru pareiškimu prašė: santuoką tarp pareiškėjų nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo paliekant sutuoktiniams jų pavardes; patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; nenustatyti termino sutuoktiniams susitaikyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pareiškimo trūkumams pašalinti. Apylinkės teismas:nustatė, kad pareiškėjai nepateikė jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat santuokos liudijimo originalo.nustatė, kad pareiškėjai nurodo, kad jie yra Prancūzijos Respublikos piliečiai. Nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai moka lietuvių kalbą. Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta tik lietuvių kalba, todėl pareiškėjai įpareigotini pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie supranta lietuvių kalbą arba pateikti procesinių dokumentų vertimus į pareiškėjams suprantamą kalbą;nors pareiškėjai nurodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjos C. A. G. bei nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjo J. S. G. gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikoje buvo iki 2017 m. liepos mėn., tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjai įpareigoti pateikti teismui duomenis apie savo ir vaikų nuolatines gyvenamąsias vietas, darbovietes, lankomas sveikatos priežiūros, vaikų ugdymo įstaigas, taip pat įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kad pareiškėjai gyveno Lietuvos Respublikoje nuo 2013 m. rugpjūčio mėn., kad pareiškėjas nuo 2017 m. liepos mėn. nebegyvena Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjos ir vaikų gyvenamoji vieta iki šiol yra Lietuvos Respublikoje, taip pat kitus, pareiškėjų nuomone, reikšmingus įrodymus teismo jurisdikcijai nustatyti;pareiškėjai sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.3–1.5 punktuose nustato nekilnojamojo turto, esančio Prancūzijos Respublikoje, teisinį režimą. Pareiškėjai turėtų patikslinti sutartį, kadangi Lietuvos teismai nagrinėja tik tas bylas dėl daiktinių teisinių santykių, kurios susijusios su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju turtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja C. A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalis, kuriose: nustatyti trūkumai dėl nekilnojamojo turto, esančio Prancūzijoje nurodymo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; dėl įpareigojimo pateikti įrodymus apie gyvenamąją vietą; dėl įpareigojimo pateikti procesinių dokumentų vertimą į prancūzų kalbą ar dokumentus, patvirtinančius lietuvių kalbos mokėjimą panaikinti ir, šalims pašalinus likusius nustatytus trūkumus, įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti šalių pareiškimą dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad:pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė vedybų sutartį, todėl neturi bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto. Sutartyje išvardijamas sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimas turtas. Pareiškėja asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto ir Lietuvos Respublikoje, ir Prancūzijos Respublikoje. Pareiškėjas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. 2003-11-27 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ (toliau – Reglamentas Nr. 2201/2003) nuostatos, nustatančios teismų jurisdikciją santuokos nutraukimo bylose, nenumato apribojimų, kokie klausimai negali būti sprendžiami nutraukiant santuoką. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra nustatomas ar keičiamas sutuoktinių turto teisinis režimas, bet išvardijamas sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise turimas turtas. Nurodydamas, kad santuokos nutraukimo byloje nebus sprendžiami klausimai dėl turto padalijimo, teismas turi nurodyti, kokiu būdu sutuoktiniams nutraukti santuoką ir išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, kai sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto keliose valstybėse;įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartyje buvo išspręstas vaikų išlaikymo klausimas. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;įpareigojimas išversti procesinius dokumentus taikomas, kai užsienio kalba dokumentus reikia įteikti kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymai nenustato pareigos bylą inicijuojantiems asmenims pateikti teismui teikiamų dokumentų vertimus į jų gimtąją kalbą. Procesiniai dokumentai gali būti išversti pareiškėjui žodžiu ar kitu būdu, o juos pasirašydamas pareiškėjas patvirtina, kad suprato jų turinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalies, kurioje pareiškėjams nustatyti šie trūkumai: patikslinti sutarties dėl teisinių santuokos nutraukimo pasekmių turinį dalyje dėl nekilnojamojo turto; pateikti įrodymus apie pareiškėjų gyvenamąją vietą; pateikti įrodymus apie lietuvių kalbos mokėjimą arba išversti teismui pateiktus dokumentus į pareiškėjams suprantamą kalbą.
Dėl įpareigojimo patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje dėl nekilnojamojo turto
Pareiškėja nesutinka su nutarties dalimi, kurioje nustatyti trūkumai patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalyje, kurioje pareiškėjai nurodo nekilnojamąjį turtą, taip pat ir Prancūzijos Respublikoje. Pareiškėja nurodo, kad Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatos, nustatančios teismų jurisdikciją santuokos nutraukimo bylose, nenumato apribojimų, kokie klausimai negali būti sprendžiami nutraukiant santuoką. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Reglamento Nr. 2201/2003 preambulės 8 punkte aiškiai nurodyta, jog Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatos turėtų būti taikomas tik santuokos ryšių nutraukimui ir neturėtų liesti tokių klausimų, kaip santuokos turtinės pasekmės. Tai, kad sutuoktinių turtinės teisės nereguliuojamos Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatomis pažymėta dar 2006-07-17 Europos Bendrijų Komisijų žaliojoje knygoje „Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto režimą, kolizijos, įskaitant jurisdikcijos ir tarpusavio pripažinimo klausimą“ (Nr. COM(2006) 400; žr. nuorodą http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:52006DC0400). Pareiškėja nurodė, jog teismui pateikta sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nesidalija jokio sutuoktiniams priklausančio turto. Su tokiais argumentais negalima sutikti. Nustatyta, jog pareiškėjai (duomenys neskelbtini) sudarė vedybinę sutartį, kurioje susitarė dėl atskiro turto režimo (El. b. l. 47-59). Pateiktoje vedybų sutartyje nėra išvardintas joks pareiškėjams priklausantis konkretus turtas, nustatytas tik turto teisinis režimas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 1 punkte nurodyta, kad pareiškėjai C. A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonė (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), ir sodas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4 punkte nurodė, jog pareiškėjai C. A. G. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas lieka jos asmenine nuosavybe (El. b. l. 41-44). Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismui nėra žinoma, ar nekilnojamasis turtas, esantis Prancūzijoje, įgytas santuokos metu. Lietuvos teismas pagal jam pateiktus dokumentus negali patikrinti nei nuosavybės teisių įgijimo dokumentų, nei daiktinių teisių apimties į nekilnojamąjį turtą, esantį Prancūzijos Respublikoje. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių iš esmės pasisakoma dėl nekilnojamojo turto, esančio Prancūzijos Respublikoje, teisinio likimo po santuokos nutraukimo. CPK 786 straipsnis nurodo, kad išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai nagrinėja bylas dėl daiktinių teisinių santykių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Aiškindamas šią taisyklę, kasacinis teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai, nesant tarptautinių sutarčių (santykiuose su ES valstybėmis narėmis – ES teisės aktų), leidžiančių tai daryti, negali spręsti dėl daiktinių teisių į kitose valstybėse esantį nekilnojamąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015). Tarp Lietuvos Respublikos ir Prancūzijos Respublikos nėra pasirašyta tarptautinių sutarčių, kuriuos reguliuotų bylų dėl daiktinių teisių klausimus, tokių klausimų nereguliuoja galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai. Pareiškėjai teigė, kad apylinkės teismas turėjo nurodyti kokiu būdu sutuoktiniams nutraukti santuoką ir išspręsti visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus, kai sutuoktiniai turi nekilnojamojo turto keliose valstybėse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog klausimai, susiję su sutuoktinių santuokinių ryšių nutraukimu, vadovaujantis Reglamentu Nr. 2201/2003 gali būti sprendžiami vienoje valstybėje narėje (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje), o klausimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į konkretų nekilnojamąjį turtą turi būti sprendžiami daikto buvimo vietos teismuose. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto, esančio Prancūzijos Respublikoje, teisinio likimo klausimai, pareiškėjams nutraukus santuoką, turi būti sprendžiami kompetentingame Prancūzijos Respublikos teisme. Apibendrinant išdėstytą aukščiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog sutartis dėl sutuoktinių turto pasidalijimo turi būti patikslinta.
Dėl įpareigojimo pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuolatinę gyvenamąją vietą
Pareiškėja nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą pateikti įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjų ir jų vaikų nuolatinį gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 nuostatas nacionalinei jurisdikcijai atsirasti pakanka, kad šalyje yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba toje šalyje būtų pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalgoje nurodyta, kad sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės. Pastebėta, jog nacionaliniai įstatymai dėl gyvenamosios vietos nustatymo netaikomi.
Vertinant šiuos apeliantės argumentus nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-16706-930/2017 (El. b. l. 5-6). Informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartis įsiteisėjo 2017-06-27. Minėta nutartimi tarp pareiškėjų buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, jog Vilniaus apylinkės teismui 2017-06-01 nutartimi patvirtinus taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo išspręstas ir pareiškėjos C. A. G. bei jos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Sutiktina su pareiškėja, jog priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, vertinęs vaikų buities sąlygas jų gyvenamojoje vietoje, nurodė, kad vaikai gyvena Lietuvos Respublikoje. Apibendrinant daroma išvada, jog nustatydamas pareiškėjos gyvenamąją vietą apylinkės teismas turėjo vadovautis įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-01 nutartimi (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl reikalavimas pateikti papildomus įrodymus dėl gyvenamosios vietos laikytinas nepagrįstu ir šalintinas iš skundžiamos nutarties motyvų.
Dėl reikalavimo pateikti procesinių dokumentų vertimą į pareiškėjams žinomą kalbą
Pareiškėja nesutinka su apylinkės teismo įpareigojimu pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjai supranta lietuvių kalbą arba pateikti procesinių dokumentų vertimus į pareiškėjams suprantamą kalbą. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis; jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus. Sutiktina su pareiškėja, jog nei CPK, nei kiti įstatymai šiuo atveju nenumato pareigos pareiškėjams, kurie kreipiasi į teismą, išversti procesinius dokumentus patiems sau. Abu pareiškėjai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių lietuvių kalba, todėl laikytina, jog sutarties tekstas, po kuriuo jie pasirašė, šalims yra aiškus ir suprantamas. Nenustatyta, jog šalys būtų pareiškusios pretenzijos dėl procesinių dokumentų, pateiktų teismui, kalbos.Apibendrinant daroma išvada, jog apylinkės teismas neturėjo teisino pagrindo reikalauti iš pareiškėjų procesinių dokumentų vertinimo ar įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai supranta lietuvių kalbą, todėl ši reikalavimas taip pat šalintinas iš skundžiamos nutarties motyvų.
Dėl proceso, po atsakovės atskirojo skundo išnagrinėjimo, baigties
Apylinkės teismas skundžiama nutartimi ieškovę įpareigojo trūkumus pašalinti per 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos. Atskirojo skundo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ištaisyti skundžiamoje nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus yra pasibaigęs, todėl proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principai lemia teisinį pagrindą nustatyti naują terminą trūkumams ištaisyti (CPK 7 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Atsakovei nustatomas terminas iki 2018-01-25 pašalinti likusius Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi nustatytus pareiškimo trūkumus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatydamas pareiškėjams pareiškimo dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių sutikimui, bei kitų, su santuokos nutraukimu susijusių, klausimų išsprendimo, trūkumus, priėmė iš dalies pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis keistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
pareiškėjos C. A. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, susijusius su įpareigojimu pareiškėjams C. A. G. bei J. S. G. pateikti įrodymus dėl savo bei nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat pateikti įrodymus, kad pareiškėjai supranta lietuvių kalbą arba pateikti procesinių dokumentų vertimus į pareiškėjams suprantamą kalbą.
Nustatyti pareiškėjams C. A. G. bei J. S. G. terminą iki 2018-01-25 pašalinti likusius Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus.