Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutarties, kuria N. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis ir gydymas pratęstas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartimi N. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuri tęsiama iki šiol. Priklausomai nuo N. K. sveikatos būklės, režimas eilę kartų buvo keičiamas iš sunkesnio į lengvesnį ir atvirkščiai. Paskutinį kartą skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi N. K. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis pratęstas.

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartimi pagrįstai N. K. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė, jos režimą keičiant į griežtesnį: iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. BK 98 straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Pirmosios instancijos teismas įvertino 2021 m. gruodžio 27 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pakeitimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 625, kurioje konstatuota, kad N. K. psichinė būsena stebėjimo laikotarpyje nebuvo stabili – skyriuje nebendradarbiaujantis, priešiškas, įtemptas, atsisako nuo skiriamų vaistų, reikalauja skirti gydymą jo nuožiūra, agresyvus personalo atžvilgiu – užgaulioja personalą, nesilaiko socialinės distancijos. Komisijos metu jis įsitempęs, kalba monologu, pakeltu tonu, kaltina gydytojus nepagrįstai jį paguldžius į Rokiškio ligoninę ir čia jį laikant. Nepripažįsta savo nusikalstamos veikos. Jo mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, nesugeba suvokti priežastinio - pasekminio ryšio. Jo asmenybė egocentriška, veiką vertina ekstraprimityviai. Visiškai nekritiškas savo ligai ir nusikalstamai veikai. Nuotaika disforiška, jis piktas, dirglus. Komisija rekomendavo keisti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Teismas taip pat įvertino ligoninės atstovo paaiškinimus, kad per stebimą laikotarpį N. K. psichikos būklė nestabili, ligonis yra dirglus, piktas, pretenzingas, nuolat nusiteikęs agresyviai, keikia personalą, skambina telefonu, grasina personalui susidorojimu, jo impulsų kontrolė nepakankama, o gydymo nebegalima tęsti bendro stebėjimo sąlygomis, nes jis kelia pavojų aplinkiniams. Teismas atsižvelgė ir į 2022-01-25 smurto rizikos įvertinimą, pagal kurį N. K. smurto rizika šiuo metu yra aukšta. Ji gali mažėti tik esant stabiliai psichinei būsenai, gydymo režimo laikymuisi, vartojant medikamentus ir dalyvaujant psichosocialinės reabilitacijos procese. Veiksniai, kurie didina smurtinio elgesio pasikartojimą yra nestabili psichinė būsena, neadekvatus, impulsyvus elgesys, savivokos stoka, negebėjimas laikytis stacionarinio gydymosi taisyklių (ligonis atsisako skiriamo gydymo, priešiškas personalo atžvilgiu, konfliktiškas) ir realių planų neturėjimu (planuoja papulti į Baltarusiją).

7. Aptarti duomenys rodo, kad N. K. psichinė būklė pablogėjusi, o socialinis pavojingumas yra smarkiai padidėjęs, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo sprendimui griežtinti gydymo režimą, t. y. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nes tik tokiomis priemonėmis galima užtikrinti N. K. bei kitų asmenų saugumą ir adekvatų gydymą.

8. Pirmosios instancijos teismas priėmė bylos duomenimis pagrįstą ir motyvuotą sprendimą tenkinti gydymo įstaigos teikimą dė priverčiamosios medicinos priemonės griežtinimo. N. K. apeliaciniame skunde pateiktais argumentais, kad neva jo atžvilgiu buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – N. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. sausio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.