Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo I. N. ieškinį atsakovui M. Z. dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas M. Z. atsiliepimo į ieškinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos iškėlimą jam yra žinoma (b.l.22,36) ir apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 41), jo neatvykimo priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti (b.l. 44). Nurodė, kad paskola buvo 12000 Lt sumai, bet atsakovas grąžino tik 3000 Lt ir liko skolingas 9000 Lt pagal vekselį. Atsakovui skambino, prašė, kad grąžintų, atsakovas žadėjo, rodė dokumentus, kad pardavė kažkokį tėvų turtą, bet nieko negrąžino. Vėliau pasakė, kad turi dar daugiau skolų ir didesnių nei ieškovui.Todėl ieškovas kreipiasi į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktas 2010-01-16 paprastasis neprotestuotinas vekselis, kuriuo atsakovas M. Z. įsipareigojo 2010-07-16 besąlygiškai sumokėti ieškovui I. N. 12000 Lt sumą (b.l. 4). Vekselio lapo antroje pusėje nurodyta, kad 2010-04-16 grąžinta 1000 Lt, 2010-11-16 grąžinta 1000 Lt, 2012-05-30 grąžinta 1000 Lt.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Nepateikdamas vekselio paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnis), vekselio turėtojas I. N. prarado galimybę pateikti vekselį apmokėti ĮPVĮ reglamentuota tvarka (55 straipsnis). Dėl vekselio nepateikimo apmokėti laiku ĮPVĮ reglamentuojami vekselio davėjo ir turėtojo teisiniai santykiai baigėsi, o vekselis prarado savo abstraktumo ir formalumo savybes ir tapo paprastu skolos raštu, kurio apmokėjimui toliau taikytinos jau ne ĮPVĮ normos, o piniginių prievolių įvykdymą reglamentuojančios CK normos.

Nors ĮPVĮ ir nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti paskolos gavimą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklosto tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Vekselio pateikimo apmokėti termino praleidimas nereiškia atsakovo skolinio įsipareigojimo, kuris patvirtintas vekseliu ir pakvitavimu, pasibaigimo. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. CK 6.878 straipsnis numato, kad jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai Civilinio kodekso XLIII skyriaus normos, reglamentuojančios paskolą, šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui. CK 6.871 straipsnio 1 ir 3 dalies bei 6.873 straipsnio 1 ir dalies normos, reglamentuojančios paskolos sutarties formą ir paskolos gavėjo pareigą grąžinti paskolos sumą neprieštarauja ĮPVĮ normoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008).

Ieškovas neneigė fakto, kad praleido terminą pateikti reikalavimą pagal vekselį kaip vertybinį popierių ĮPVĮ nustatyta tvarka, kai siekiant atgauti vekselyje nurodytą sumą teisminė ginčo teisena nereikalinga. Ieškovas įrodinėja prievolinių – paskolos – santykių egzistavimą pagal pateiktą vekselį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi pagal šią įstatymo normą įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Europa Group“ v. UAB ,,Kleta“, bylos Nr. 3K-3-265/2011; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gembės statyba“ v. UAB „Filipopolis“, L. Ž., V. Ž., bylos Nr. 3K-3-423/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ (teisių ir pareigų perėmėjas – AB „LESTO“ v. religinės bendruomenės Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.780 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytu terminu pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o jei nurodymų nėra, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus (LR CK 6.38 str.). LR CK 6.256 str. 1 d. numato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.63 str. 1 d. 2 p., skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia prievolės įvykdymo terminą.

Byloje pateiktas vekselis, ieškovo paaiškinimai, tai, kad atsakovas dalį paskolos grąžino (2010-04-16, 2010-11-16 ir 2012-05-30 po 1000 Lt) ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad atsakovas buvo gavęs iš ieškovo 12000 Lt paskolą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad likusi paskolos dalis (9000 Lt) ieškovui buvo grąžinta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas, negrąžindamas ieškovui paskolos, pažeidė savo sutartines prievoles, negrąžinta ieškovui pagal vekselį suma, t.y. 9 000 Lt priteistina ieškovui iš atsakovo (LR CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.213 str. 1 d.).

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo ieškovui priteistinas sumokėtas 270 Lt žyminis mokestis (LR CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.) (b.l. 1, 28) ir 1335,56 Lt už advokato teisines paslaugas (LR CPK 98 str.) (b.l. 8-9, 32-33)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., 260 str., 263 str., 264 str., 268 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 9000 Lt (devynių tūkstančių litų) skolą, 5 procentus metinių palūkanų priteistą sumą nuo 2013-03-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1605,56 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkis litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

2013-03-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje L2-1453-723/2013 (dabartinis Nr. 2-2074-723/2013) taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.