Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-08 · Civilinė byla Nr. e2-3898-599/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-08
Bylos Nr.
e2-3898-599/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-38085-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Stočkienė
Ieškovas
UAB „Cramo“
Atsakovas
M. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3898-599/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38085-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6.; 3.2.6.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Cramo“ ieškinį atsakovui M. D. dėl priverstinio skolinio įsipareigojimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas išieškoti iš atsakovo 114,76 Eur skolą, 12,39 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos LR CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-10-11 ieškovas ir atsakovas sudarė nuomos sutartį ir perdavė atsakovo pageidautą išsinuomoti įrangą bei prekes, tai patvirtinant šalių sudarytu ir abiejų šalių pasirašytu perdavimo aktu Nr. 700202009. Atsakovas nuomos mokestį įsipareigojo mokėti nuo įrangos jam perdavimo momento iki grąžinimo ieškovui momento. Atsakovas įrangą ieškovui grąžino 2019-04-09, tačiau atsakovas iki šios dienos nėra atsiskaitęs su ieškovu už jam suteiktas paslaugas pagal joms apmokėti ieškovo išrašytą bei pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovas siekdamas susidariusią įsiskolinimo situaciją išspręsti taikiai 2019-05-30 atsakovui pateikė pretenziją dėl įsiskolinimo likvidavimo, tačiau atsakovas į ja neatsiliepė ir su atsakovu neatsiskaitė.

Dėl skolos išieškojimo.

Sutinkamai su LR CK 6.38 str. l d. nuostatomis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal LR CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Pagal LR CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.). Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas išieškoti iš atsakovo 114,76 Eur dydžio skolą ieškovui yra tenkintinas (LR CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 str. 2 d., 6.886 str. 1 d.).

Dėl delspinigių.

Sutinkamai su LR CK 6.71 str. nuostatomis, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (LR CK 6.71 str. 1 d.). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (LR CK 6.71 str. 3 d.), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-01-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatyta 0,06 proc. per dieną delspinigių norma mokėtina nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 7.1. p.). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 12,39 Eur delspinigių išieškojimo už 180 dienų iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (LR CK 6.260 str. 1, 2 d., 6.71 str., 6.72 str., 6.73 str. 1 d.).

Dėl procesinių palūkanų.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. nuostatomis, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už išieškotą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo išieškotinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu už akių išieškotos 127,15 Eur (114,76 Eur + 12,39 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-17) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas išieškotina iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovoo išieškotina bylinėjimosi išlaidų: 15,00 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6,9 p., 98 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (LR CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 262 str., 424 - 428 str. nuostatomis, teismas,

nutaria:

ieškinį patenkinti visiškai.

išieškoti iš atsakovo M. D. a. k. (duomenys neskelbtini) 114,76 Eur skolą, 12,39 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo išieškotinos 127,15 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-17) iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Cramo“, į. k. 300031995, naudai.

Sprendimas už akių per dvidešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį LR CPK 111 str. ir LR CPK 287 str. 2 d. reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėja Erika Stočkienė