Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto nėra, apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ir paskirtos baudos dydis. Skunde keliamas tik skundžiama teismo nutartimi Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir Institucijos nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad J. K. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, bet paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į J. K. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų J. K. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi J. K. liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

8. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-58-697/2017).

10. Apygardos teismas pažymi, kad nors Institucijos apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tačiau kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę ir numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

11. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. K. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės nusižengimą, t. y. 2024-02-04 vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, kuri buvo atimta dėl 2020-09-26 padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nes neįvykdė savo pareigos, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vadovaujantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos nutarimo ir skundžiamos nutarties dalimis dėl J. K. paskirtos administracinės nuobaudos ir jos dydžio (375 Eur bauda) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Apeliacinės instancijos vertinimu, parinktos nuobaudos rūšis (bauda) ir dydis (375 Eur) yra teisinga ir protinga, jos paskyrimas gali pasiekti nuobaudos tikslus ir ji, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta ar neproporcinga.

12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-22 nutartimi J. K. buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą 2020-09-26, dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 36-37). J. K. paskirtą baudą sumokėjo 2021-01-05. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. 2024-05-11 gavo VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, t. y. baigė vairuotojų ruošimo įmonėje papildomo vairuotojų mokymo kursus, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 12). J. K. 2024-05-14 kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 11). Sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo J. K. buvo priimtas tą pačią dieną – 2024-05-14, ir nebuvo nustatyta jokių kliūčių, dėl kurių jai nebūtų galima grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas J. K. įvykdė tik po užfiksuotų administracinių nusižengimų, todėl administracinių nusižengimų padarymo metu – 2024-02-04 – ji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti. Kaip nurodoma J. K. atstovo advokato D. Žiedo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui, jog nei 2020-10-12 nutarimu paskyrus teisės vairuoti atėmimą nei teismo nutartimi jį sumažinus, nebuvo išaiškinta tvarka, kaip vykdomas specialiosios teisės atėmimas ir grąžinimas, todėl nesant jokio išaiškinimo iš Institucijos paskyrusios specialiosios teisės atėmimą, taip pat teismo, J. K. buvo įsitikinusi, kad paskirtą laiko tarpą nevairavusi transporto priemonės ir suėjus terminui ji vėl turinti teisę vairuoti. Be to, VĮ „Regitra“ taip pat neinformavo, jog panaikintas jos vairavimo pažymėjimas ar pan. Apie tai, kad negali vairuoti J. K. sužinojo tik tada, kai padarė nežymų teisės pažeidimą, t. y. 2024-02-04 nustatytą greitį viršijo 11 km/h. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kaip ir minėta, kad J. K., po užfiksuotų administracinių nusižengimų, kurie padaryti 2024-02-04 ir sužinojusi, kad neturi teisės vairuoti už dar 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą, 2024-05-14 kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir ši teisė 2024-05-14 jai buvo grąžinta (b. l. 11). Nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, bei jais domėtis nuolatos, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad ji teisę vairuoti turi.

13. Be to, pažymėtina, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau tai nereiškia, kad Institucija, priimanti asmens teises tam tikram terminui ribojantį ar kitaip varžantį sprendimą, neturi pareigos išaiškinti tokiam asmeniui teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias įvykdęs, asmuo vėl įgytų galimybę naudotis atitinkama teise (teisėmis). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. K. neskyrė administracinio poveikio priemonės už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas dėl J. K. administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai švelnino jos teisinę padėtį.

14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju J. K. padarytas administracinis nusižengimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos ar grėsmės nesukėlė. Be to, J. K. išsiaiškinusi kas nutiko bei pasikonsultavusi su teisininku ir gavusi išsamią informaciją, nedelsiant išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus, ir 2024-05-14 atgavo teisę vairuoti transporto priemonę. Ji augina mažametį vaiką, dirba, jokių neigiamai ją (J. K.) charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie J. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad ji atsakingai naudojosi teise vairuoti, t. y. nepažeisdama KET reikalavimų, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tai patvirtina, jog 2020 m. pabaigoje taikyta administracinė atsakomybė J. K. turėjo tinkamą poveikį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ji nėra piktybiška ar sisteminga KET sąlygų pažeidėja. Pabrėžtina ir tai, kad J. K. įvykdė teisės vairuoti atėmimo sąlygas, nevairavo transporto priemonių tris mėnesius, be to ji po užfiksuotų administracinių nusižengimų (2024-02-04), baigė papildomus kursus, taip įvykdymą SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, šį administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, todėl neturėtų būti baudžiama ir pinigine nuobauda, ir administracinio poveikio priemone. Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, nusižengimo pavojingumo vertinimui reikšmės turi tai, kad vairavimo metu J. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui. Byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – J. K. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčijo, pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo Institucija apeliaciniame skunde, leidžia pagrįstai manyti, kad J. K. neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog J. K. paskirtos specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs ir asmeniui nei Institucijos 2020-10-12 nutarimu paskyrus teisės vairuoti atėmimą, nei teismo nutartimi jį sumažinus, neišaiškinus tvarkos, kaip vykdomas specialiosios teisės atėmimas ir grąžinimas, rodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimas, nagrinėjamu atveju, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą be administracinio poveikio priemonės, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – šiuo atveju, gali būti pasiekti J. K. paskyrus ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą be ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.