- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- AN2-156-635/2024
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 16.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) 2-ojo skyriaus vyresniosios specialistės 2024-05-06 nutarimu J. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu J. K. paskirta galutinė 375 Eur bauda ir 9 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas, už tai, kad ji 2024 m. vasario 4 d., 11.45 val., kelyje (Duomenys neskelbtini) – (Duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „T.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatytą 90 km/val. greitį viršijo 11 km/val., t. y. važiavo 101 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pat vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės vairuoti, kadangi pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Šiais savo veiksmais J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovas advokatas D. Žiedas nesutikdamas su 2024-05-06 Institucijos nutarimu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti Institucijos nutarimo dalį, kuria J. K. paskirta administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesiams – jos neskirti. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2024-06-26 nutartimi pakeitė Institucijos 2024-05-06 nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, J. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikė. Kitą nutarimo dalį paliko nepakeistą. Apylinkės teismas konstatavo, kad yra pagrindas J. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams, panaikinti, kadangi administracinės nuobaudos – 375 Eur dydžio baudos – paskyrimas yra pakankamas, jog J. K. pajaustų neigiamas padarytų nusižengimų pasekmes ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-26 nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024-05-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Institucijos vertinimu, skundžiamoje nutartyje išdėstytos aplinkybės nėra tokios išskirtinės, kuriomis remiantis būtų pagrindas paskirtą 9 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą panaikinti ir jos neskirti. Pažymi, kad aplinkybė, jog teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, asmeninių poreikių tenkinimui ir rūpinantis šeimos nariais, J. K. buvo žinoma dar iki nusižengimo padarymo. Vairuotojas, dar prieš darydamas administracinį nusižengimą, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam dėl nusižengimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Administracinį nusižengimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.
3.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo suformuotoje praktikoje nurodoma, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Skunde taip pat remiasi kasacinio teismo suformuota praktika atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose ir pažymima, kad administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda (administracinio poveikio priemonė), kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
3.3. Pažymi, kad J. K. nežinojimas apie tai, kad ji turi įgyvendinti įstatyme nustatytas sąlygas tam, kad atgauti teisę vairuoti transporto priemones, neturi esminės reikšmės ir nemažina nusižengimo pavojingumo tiek, kad būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos manymu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo aukštesnės instancijos teismų suformuota praktika, tinkamai neįvertino ir neįsigilino į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas.
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. atstovas advokatas D. Žiedas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-26 nutartį. Nurodo, kad įstatymas suteikia teismui diskreciją įvertinus visas nusižengimo įvykdymo aplinkybes ir pažeidėjo asmenybę iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės. Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog nusižengimas padarytas iš nežinojimo, o ne piktavališko įstatymo nesilaikymo, grėsmės nesukėlė, yra mažareikšmis. Pažymi, kad apylinkės teismas netaikė tik administracinio poveikio priemonės, o paskirta administracinė nuobauda – bauda, palikta galioti ir yra sumokėta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinių nusižengimų fakto nėra, apeliaciniu skundu nėra ginčijamas ir paskirtos baudos dydis. Skunde keliamas tik skundžiama teismo nutartimi Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) neskyrimo ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Atsižvelgiant į tai, teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Eur iki 450 Eur. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Institucijos 2024-05-06 nutarimu J. K. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 375 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 9 mėnesių laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, skundžiamos nutarties ir Institucijos nutarimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, pritaria skundžiamos nutarties išvadai, kad J. K. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, bet paskirta administracinio poveikio priemonė yra per griežta bei neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į J. K. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų J. K. nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi J. K. liktų tinkamai nenubausta (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriama nuobauda ar administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.
8. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
9. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-58-697/2017).
10. Apygardos teismas pažymi, kad nors Institucijos apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, tačiau kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę ir numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas bei administracinio poveikio priemones teismai nuodugniai įvertina pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant tiek administracines nuobaudas, tiek administracinio poveikio priemones, būtina laikytis konstitucinio principo, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti privalo būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.
11. Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad J. K. padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės nusižengimą, t. y. 2024-02-04 vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, kuri buvo atimta dėl 2020-09-26 padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nes neįvykdė savo pareigos, siekdama susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. vadovaujantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, nesikreipė į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Institucijos nutarimo ir skundžiamos nutarties dalimis dėl J. K. paskirtos administracinės nuobaudos ir jos dydžio (375 Eur bauda) už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Apeliacinės instancijos vertinimu, parinktos nuobaudos rūšis (bauda) ir dydis (375 Eur) yra teisinga ir protinga, jos paskyrimas gali pasiekti nuobaudos tikslus ir ji, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, nėra per griežta ar neproporcinga.
12. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-12-22 nutartimi J. K. buvo paskirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, padarytą 2020-09-26, dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 36-37). J. K. paskirtą baudą sumokėjo 2021-01-05. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. 2024-05-11 gavo VšĮ „(Duomenys neskelbtini)“ papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažymą, t. y. baigė vairuotojų ruošimo įmonėje papildomo vairuotojų mokymo kursus, kad galėtų susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 12). J. K. 2024-05-14 kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 11). Sprendimas dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo J. K. buvo priimtas tą pačią dieną – 2024-05-14, ir nebuvo nustatyta jokių kliūčių, dėl kurių jai nebūtų galima grąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygas J. K. įvykdė tik po užfiksuotų administracinių nusižengimų, todėl administracinių nusižengimų padarymo metu – 2024-02-04 – ji vairavo transporto priemonę, neturėdama teisės jos vairuoti. Kaip nurodoma J. K. atstovo advokato D. Žiedo apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismui, jog nei 2020-10-12 nutarimu paskyrus teisės vairuoti atėmimą nei teismo nutartimi jį sumažinus, nebuvo išaiškinta tvarka, kaip vykdomas specialiosios teisės atėmimas ir grąžinimas, todėl nesant jokio išaiškinimo iš Institucijos paskyrusios specialiosios teisės atėmimą, taip pat teismo, J. K. buvo įsitikinusi, kad paskirtą laiko tarpą nevairavusi transporto priemonės ir suėjus terminui ji vėl turinti teisę vairuoti. Be to, VĮ „Regitra“ taip pat neinformavo, jog panaikintas jos vairavimo pažymėjimas ar pan. Apie tai, kad negali vairuoti J. K. sužinojo tik tada, kai padarė nežymų teisės pažeidimą, t. y. 2024-02-04 nustatytą greitį viršijo 11 km/h. Netikėti šiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kaip ir minėta, kad J. K., po užfiksuotų administracinių nusižengimų, kurie padaryti 2024-02-04 ir sužinojusi, kad neturi teisės vairuoti už dar 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą, 2024-05-14 kreipėsi į VĮ „Regitra“ su prašymu grąžinti teisę vairuoti transporto priemones ir ši teisė 2024-05-14 jai buvo grąžinta (b. l. 11). Nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, bei jais domėtis nuolatos, kaip teisingai nurodoma Institucijos skunde, tačiau byloje nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. K. galėjo dėl nežinojimo klaidingai manyti, kad ji teisę vairuoti turi.
13. Be to, pažymėtina, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, kad įstatymo nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau tai nereiškia, kad Institucija, priimanti asmens teises tam tikram terminui ribojantį ar kitaip varžantį sprendimą, neturi pareigos išaiškinti tokiam asmeniui teisės aktuose nustatytas sąlygas, kurias įvykdęs, asmuo vėl įgytų galimybę naudotis atitinkama teise (teisėmis). Taigi, apylinkės teismas pagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir J. K. neskyrė administracinio poveikio priemonės už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas dėl J. K. administracinės nuobaudos individualizavimo klausimo paskirtos administracinio poveikio priemonės apimtyje padarė pagrįstas išvadas ir pagrįstai švelnino jos teisinę padėtį.
14. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo konkrečiu atveju J. K. padarytas administracinis nusižengimas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, žalos ar grėsmės nesukėlė. Be to, J. K. išsiaiškinusi kas nutiko bei pasikonsultavusi su teisininku ir gavusi išsamią informaciją, nedelsiant išlaikė papildomus vairuotojų mokymo kursus, ir 2024-05-14 atgavo teisę vairuoti transporto priemonę. Ji augina mažametį vaiką, dirba, jokių neigiamai ją (J. K.) charakterizuojančių duomenų byloje nenustatyta. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie J. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad ji atsakingai naudojosi teise vairuoti, t. y. nepažeisdama KET reikalavimų, kaip nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, tai patvirtina, jog 2020 m. pabaigoje taikyta administracinė atsakomybė J. K. turėjo tinkamą poveikį. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog ji nėra piktybiška ar sisteminga KET sąlygų pažeidėja. Pabrėžtina ir tai, kad J. K. įvykdė teisės vairuoti atėmimo sąlygas, nevairavo transporto priemonių tris mėnesius, be to ji po užfiksuotų administracinių nusižengimų (2024-02-04), baigė papildomus kursus, taip įvykdymą SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, šį administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, todėl neturėtų būti baudžiama ir pinigine nuobauda, ir administracinio poveikio priemone. Pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, būtina atsižvelgti tiek į administracinio nusižengimo, tiek ir į jį padariusio asmens pavojingumą. Nagrinėjamu atveju, nusižengimo pavojingumo vertinimui reikšmės turi tai, kad vairavimo metu J. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių eismui. Byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – J. K. savo kaltės dėl padarytų nusižengimų neginčijo, pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aptartų aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo Institucija apeliaciniame skunde, leidžia pagrįstai manyti, kad J. K. neturėjo jokių motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, kas leidžia vertinti padarytą pažeidimą kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.
15. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės apie tai, jog J. K. paskirtos specialiosios teisės atėmimas – teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesių terminas jau buvo pasibaigęs ir asmeniui nei Institucijos 2020-10-12 nutarimu paskyrus teisės vairuoti atėmimą, nei teismo nutartimi jį sumažinus, neišaiškinus tvarkos, kaip vykdomas specialiosios teisės atėmimas ir grąžinimas, rodo, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti atėmimas, nagrinėjamu atveju, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimą be administracinio poveikio priemonės, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Apygardos teismo vertinimu, ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo bei jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – šiuo atveju, gali būti pasiekti J. K. paskyrus ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinę nuobaudą – baudą be ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės.
16. Atsižvelgdamas į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, įvertinęs teisingumo ir protingumo kriterijus, apygardos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys apylinkės teismo buvo įvertinti visapusiškai, todėl sutiktina su skundžiamos nutarties išvada, jog administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti J. K. neskyrus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-06-26 nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.